MB "Gairės" ekspertų komentarai
Dalies sklypo paskirties keitimas
Sveiki jei sklypas 1.36,h noriu dali pakeist i namu valda, kita dali i komercine ir dali palikt žemės ukio, ar galima nedalint sklypo? Visa teritorija patenka savivaldybei pakeist paskirti
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma konkrečiam žemės sklypui kaip vientisam nekilnojamojo turto objektui, todėl skirtingų paskirčių nustatymas atskiroms to paties sklypo dalims nėra galimas. Siekiant vienoje teritorijoje numatyti skirtingą naudojimą (pvz., gyvenamąjį, komercinį ar žemės ūkio), privaloma atlikti žemės sklypo dalinimo procedūras ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus.
Koks turėtų būti kelio plotis
Noriu savo žemėje padaryti kelią, kad būtų galima privažiuoti prie statomo namo. Architektas man projektuoja 12 m pločio kelia. Visur gatvės gyvenvietėje 6m, o čia 12m. Ar čia legalu taip projektuoti ar čia jo nuostata? Koks iš tikro turėtų būti kelio plotis?
Rengiant detalųjį planą savivaldybė išduoda planavimo sąlygas, kurios tampa privaloma detalaus plano rengimo dalimi ir nustato visus esminius projektavimo parametrus – nuo gatvės kategorijos, infrastruktūros, inžinerinių tinklų ir privažiavimo reikalavimų.
Kelio juostos plotis turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. STR numato, kad gatvės juosta, kuri yra teritorijos dalis tarp raudonųjų linijų, turi apimti ne tik važiuojamąją dalį, bet ir kitus elementus: šaligatvius, inžinerinius tinklus, žaliosioms juostoms, stovėjimo vietas ir pan. Pagal reglamento 10 lentelę D kategorijos – vietinės reikšmės gyvenamųjų teritorijų – gatvėms nustatytas 12 metrų gatvės juostos (tarp raudonųjų linijų) plotis.
Apibendrinant, manytina, kad 12 m pločio gatvės juosta detaliajame plane nėra architekto pasirinkimas, o tikėtinas savivaldybės planavimo sąlygų ir galiojančio STR reikalavimų įgyvendinimas – šiuo pločiu rezervuojama visa gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kurioje be maždaug 6 m važiuojamosios dalies, šaligatviai, inžinerinių tinklų koridoriai, žaliosios juostos ir kiti infrastruktūros elementai.
Kelio juostos plotis turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. STR numato, kad gatvės juosta, kuri yra teritorijos dalis tarp raudonųjų linijų, turi apimti ne tik važiuojamąją dalį, bet ir kitus elementus: šaligatvius, inžinerinius tinklus, žaliosioms juostoms, stovėjimo vietas ir pan. Pagal reglamento 10 lentelę D kategorijos – vietinės reikšmės gyvenamųjų teritorijų – gatvėms nustatytas 12 metrų gatvės juostos (tarp raudonųjų linijų) plotis.
Apibendrinant, manytina, kad 12 m pločio gatvės juosta detaliajame plane nėra architekto pasirinkimas, o tikėtinas savivaldybės planavimo sąlygų ir galiojančio STR reikalavimų įgyvendinimas – šiuo pločiu rezervuojama visa gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kurioje be maždaug 6 m važiuojamosios dalies, šaligatviai, inžinerinių tinklų koridoriai, žaliosios juostos ir kiti infrastruktūros elementai.
Pakeisti namų valdos sklypą atitraukiant vieną namų valdos liniją
Norėjau pasiteirauti ar įmanoma pakeisti namų valdos sklypą atitraukiant vieną namų valdos liniją apie 6m į kaimyninio sklypo pusę, jei kaimynas sutinka?
Jeigu abiejų besiribojančių žemės sklypų paskirtis sutampa ir pertvarkoma dalis neviršija 0,04 ha (400 m²), galima vykdyti žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimas – tai bendros ribos pakeitimas, kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo, neformuojant atskiro naujo sklypo. To paties įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 9 punktas numato, jog dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti vykdomas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu tenkinamos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (patvirtintose LR žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatytos sąlygos. Pagal Taisyklių 6 punktą, tai leidžiama, kai perdalijamos sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir neviršija 0,04 ha (kitos paskirties žemei – šiuo atveju kitos paskirties gyvenamos paskirtie sklypams) bei po pertvarkymo nei vienas iš sklypų netampa mažesnis, nei minimalius reikalavimus atitinkantis žemės sklypas pagal savo paskirtį.
Praktikoje ši procedūra vyksta taip: matininkas, parengia žemės sklypų perdalijimo planą. Jame tiksliai suprojektuojama, kokia sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kaimyninio sklypo. Planas derinamas su abiejų sklypų savininkais bei savivaldybės administracijos direktoriumi. Sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų sklypų plotų ir ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Po tokio sprendimo galima atnaujinti abiejų sklypų kadastro duomenis pagal kadastro nuostatų reikalavimus ir kreiptis į notarą dėl dalies sklypo perleidimo sandorio įteisinimo (jei keičiasi sklypų plotai).
Svarbu įvertinti, kad po perdalijimo abiejų sklypų plotai ir matmenys turi atitikti teisės aktuose nustatytus minimalius normatyvus pagal žemės naudojimo paskirtį, taip pat būtina išsaugoti privalomus privažiavimus bei nepažeisti kitų galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Apibendrinant, jei abu sklypai yra tos pačios paskirties ir keičiama dalis neviršija 0,04 ha, bendrą ribą galima perkelti taikant žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) procedūrą, nerengiant formavimo ir pertvarkymo projekto; jei sąlygos netenkinamos, būtina rengti formavimo ir pertvarkymo projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimas – tai bendros ribos pakeitimas, kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo, neformuojant atskiro naujo sklypo. To paties įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 9 punktas numato, jog dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti vykdomas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu tenkinamos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (patvirtintose LR žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatytos sąlygos. Pagal Taisyklių 6 punktą, tai leidžiama, kai perdalijamos sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir neviršija 0,04 ha (kitos paskirties žemei – šiuo atveju kitos paskirties gyvenamos paskirtie sklypams) bei po pertvarkymo nei vienas iš sklypų netampa mažesnis, nei minimalius reikalavimus atitinkantis žemės sklypas pagal savo paskirtį.
Praktikoje ši procedūra vyksta taip: matininkas, parengia žemės sklypų perdalijimo planą. Jame tiksliai suprojektuojama, kokia sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kaimyninio sklypo. Planas derinamas su abiejų sklypų savininkais bei savivaldybės administracijos direktoriumi. Sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų sklypų plotų ir ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Po tokio sprendimo galima atnaujinti abiejų sklypų kadastro duomenis pagal kadastro nuostatų reikalavimus ir kreiptis į notarą dėl dalies sklypo perleidimo sandorio įteisinimo (jei keičiasi sklypų plotai).
Svarbu įvertinti, kad po perdalijimo abiejų sklypų plotai ir matmenys turi atitikti teisės aktuose nustatytus minimalius normatyvus pagal žemės naudojimo paskirtį, taip pat būtina išsaugoti privalomus privažiavimus bei nepažeisti kitų galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Apibendrinant, jei abu sklypai yra tos pačios paskirties ir keičiama dalis neviršija 0,04 ha, bendrą ribą galima perkelti taikant žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) procedūrą, nerengiant formavimo ir pertvarkymo projekto; jei sąlygos netenkinamos, būtina rengti formavimo ir pertvarkymo projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.