Gręžtinių pamatų polių skersmuo

Kad atsakytume į Jūsų klausimą, nėra pateiktas šiam tikslui reikalingas pagrindinis rodiklis, t. y. grunto kūginis stiprumas zonduojant – qc. Iš to galima drąsiai daryti išvadą, kad grunto tyrimas statiniu zondavimu nėra darytas. O be statinio zondavimo gręžtinių pamatų apskritai neina suprojektuoti. Iš šio tyrimo randamas ne tik šis rodiklis, bet, svarbiausia, yra nustatomas gręžtinio pamato gylis, kad pamato padas būtų tikrai atremtas į laikantį grunto sluoksnį, o ne pakabintas virš jo. Jeigu šis tyrimas būtų atliktas, tai iš jo labai aiškiai matytųsi pagrindinis visų gruntų bruožas – tai jų stiprumo nevienalytiškumas nei plane, nei pagal gylį. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad pamatus labai sunku išdėlioti taip, kad apkrova į visus pamatus gautųsi ta pati. O tai reiškia, kad iš vienos pusės pamatai realiai būna apkrauti nevienodai, o iš kitos – grunto stiprumas po kiekvienu pamatu taipogi pasitaiko netolygus. O jeigu dar po labiausiai apkrautu pamatu pakliūna silpnesnis gruntas, o po šalia esančiu pamatu su mažiausia apkrova – stipresnis? Tuomet susidaro realios sąlygos namo sienos toje vietoje įtrūkimui. Kad to išvengti, šiuo darbu turi užsiimti specialistai, o ne atsitiktiniai asmenys. Nes iš portalo “ekspertai.lt” mums ateina ir tokių klausimų: “Norėčiau pasiteirauti kokios gali būti priežastys, kai skilinėja namo sienos. Namas pastatytas prieš tris metus, namas 2 aukštų, 250 m2. Tikriausiai sėda pamatai. Ką patartumėte daryti? Kokie galimi problemos sprendimo variantai?”. Plačiau apie problemas, susijusias su pamatais galite pasiskaityti tinklapyje “fundamentus_pamatai.auk.lt”. Nežiūrint minėto duomenų trūkumo, iš specialios literatūros vis tik galima pasiskaičiuoti, jog priimant už pagrindą rodiklį E=24MPa, nepateikto rodiklio šiam gruntui orientacinė reikšmė turėtų būti apie – qc=2.3MPa. Iš čia, vadovaujantis duota apkrova, gręžtinio pamato skersmuo išeitų lygiai 660 mm. Nors gautas pamato skersmuo atrodo ir didokas, tačiau realiai atitinka pateiktą grunto aprašymą. Tačiau, jeigu teisingai supratote mūsų ankstesnius paaiškinimus, tai tikrai yra ne tas kelias.

Norint atsakyti į Jūsų klausimą reikėtų daugiau ir detalesnės informacijos, pateiktų duomenų neužtenka nusakyti polio diametrą ir jo gylį. Paprastai poliai nebūna platesni negu pats rostverkas. Gana nemaža apkrova paskaičiuota į polį, kadangi jis remiasi tik savo plotu į gruntą tam tikrame gylyje t. y. kažkur apie 30-40 cm plotu. Todėl mes visais atvejais rekomenduojame daryti plokštuminius pamatus, kadangi jie susiriša ir gaunasi vientisa nešanti konstrukciją namui ir namo apkrovos pasiskirsto per visą plokštumą. Dėl šios priežasties daugumoje atvejų poliai iš viso nereikalingi, sutaupoma betono, darbo laiko ir gaunami žymiai pranašesni pamatai lyginant su tradiciniais.