Rodomi įrašai 1-25 iš 29.
Individualiame ir įrengtame vieno aukšto name su rūsiu (nešildomas) planuojame įsirengti šildomas grindis. Kadangi durys jau sudėtos negaliu labai iškelti grindų - maksimaliai iki 10 cm. Koks tinkamiausias sprendimas pakankamai šilumos izoliacijai? Bendras izoliacijos ir šildomų grindų sistemos storis neturėtų viršyti 10 cm bent jau kalbant apie pirmą aukštą, gal sprendimas būtų papildomai šiltinti rūsio lubas?
Galime pasiūlyti grindų apšiltinimui naudoti STEPROCK HD akmens vatos plokštėmis, kurios gaminamos įvairaus storio nuo 20 iki 100 mm. Tai vienas iš variantų. Kitas variantas, kaip minėjote rūsio lubų apšiltinimas FASROCK G akmens vatos plokštėmis. O turbūt efektyviausias būdas būtų šiltinti tiek grindis, tiek rūsio lubas. Bendro 150 mm storio tikrai turėtų pakakti mikroklimato pagerinimui.
Statome A+ klasės namą ir norėjau paklaust jūsų nuomonės dėl perdangos šiltinimo. Iš apačios medines sijas užkalėm OSB 10mm plokštėmis ir užpūtėme 5cm sluoksniu uždarų porų poliuretanu. Sekantis etapas būtų pastogės viršus (pastogė negyvenama), stogas skardinis. Prisiklausiau daug visokių nuomonių apie ekovatas, birias vatas ir poliuretano putas. Vieni sako, kad atvirų porų poliuretano putos praleidžia ir neatstoja garso izoliacijos, vata taip pat sukrenta ir nebe atlieka savo funkcijos, kas yra deklaruojama gamintojų. Mane domintų koks pats tinkamiausias būdas (aišku ir kainos atžvilgiu) apšiltinimui? Koks ir kokios vatos sluoksnis turėtų būti, kad atitiktų visus reikalavimus bei garso izoliaciją? Kokia kaina būtų apšiltint 160kv.m pastogę?
Tinkamai sumontuota vata nesukrenta priešingai nei kai kurios putos sutrupa nuo temperatūrų skirtumo ir plėtimosi, tuomet atsiranda plyšiai. Darytais įvairiais tyrimais, tinkamai sumontuota akmens vata išlaiko savo savybes 55+ metų. Naudojant mūsų gaminius išgauti savo namui A+ energinę efektyvumo klasę jums reikės: SUPERROCK 300 mm apatinio sluoksnio ir VENTI MAX 30 mm viršutinio sluoksnio priešvėjinės vatos. Abiems šiems gaminiams yra deklaruojamas maksimalus garso sugerties koeficientas aw = 1.
Patarkite kuo geriau šiltinti dvišlaitį stogą - akmens ar stiklo vata?
Galime padėti palyginti šiuos du produktus, o spręsti rinktis akmens ar stiklo vatą paliekame jums. - Akmens vata atlaiko gerokai aukštesnę degimo temperatūrą, todėl gaisro atveju yra laimima daug laiko. Akmens vatos degumo klasė yra aukščiausia A1 ir klasifikuojama kaip visiškai nepalaikanti degimo. - Mūsų akmens vatos gaminiai šlaitinio stogo apšiltinimui turi deklaruojamus garso sugerties parametrus (aw=1), ko stiklo vata neturi. - Kiek tenka girdėti iš montuotojų - dirbti su akmens vata yra maloniau, nors prie aukštos temperatūros montuoti jas abi nėra didelis malonumas. - Akmens vata yra hidrofobinė, todėl neįgeria vandens, kas labai svarbu ilgai eksploatacijai. - Dėl savo struktūros, tinkamai sumontuota akmens vata nesukrenta. Šiluminės savybės, priklausomai nuo pasirinkto gaminio gali būti įvairios abiem atvejais. Aš rekomenduoju SUPERROCK gaminį plokštėmis, šlaitinio stogo šiltinimui arba jei norite ekonomiškiau išnaudoti ir palikti kaip įmanoma mažiau atliekų, TOPROCK SUPER gaminys rulonais. Taigi spręsti paliekame jums. Sklandžių šiltinimo darbų!
Prieškario statybos name, perdengimai mediniai, kaimynas antrame aukšte išlupo parketą, medines grindis ir rado po jomis tik molio-smėlio mišinį. Dabar ruošiasi lieti betono mišinį. Mano nuomone, tai nebus gera izoliacija. Kadangi mano butas pirmame aukšte, galvoju, kad būtų tikslinga prisidėti lėšomis prie garso izoliacijos. Gal galėtumėte patarti, o gal ir įrengti garso izoliaciją perdangoje tarp pirmo ir antro aukštų? Namas randasi Kauno centre, buto plotas apie 80 kv. m.
Triukšmas pastatuose gali sklisti oru ir/ar pastatų konstrukcijomis. Mechaninis poveikis į pastato konstrukcijas sukelia smūgio garsą. Siekiant padidinti perdangų garso izoliaciją reikia įrengti ”plaukiojančias” grindis. „Plaukiojančias“ grindis sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: • Viršutinis sluoksnis - tai galutinis grindų sluoksnis, ant kurio vaikštoma (parketas, PVC, kilimas, plytelės ir pan.). • Išlyginamasis sluoksnis: armuotas betono ar cementinio skiedinio sluoksnis - perduoda grindų paviršiaus apkrovą izoliaciniam sluoksniui. • Izoliacinis sluoksnis: smūgio garso izoliacinės akmens vatos plokštės, kurios sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį ir veiksmingai pagerina perdangų smūgio ir oro garso izoliaciją. Siekiant, kad garsas per gretutines konstrukcijas nesklistų į aplinkines patalpas, būtina įrengti tarpines iš akmens vatos, ir jomis izoliuoti sienas visu patalpos perimetru, kad vėliau pilamas išlyginamasis sluoksnis neturėtų tiesioginio kontakto su sienomis ir taip nebūtų perduotas smūginis garsas į gretutines sienas. Medžiagos gebą patikimai slopinti smūgio garsą apibūdina dinaminio standumo (s’) vertė, kuri priklauso nuo gaminio storio, struktūros ir medžiagos elastingumo. Kuo gaminio dinaminio standumo vertė mažesnė, tuo medžiaga geriau izoliuoja smūgio garsą. Dinaminis standumas priklauso nuo medžiagos sluoksnio storio t.y. paprastai storiui didėjant dinaminio standumo vertė mažėja. Smūgio garso izoliavimui tarpaukštinėse perdangose, įrengiant plaukiojančias (plūdriąsias) grindis galite naudoti ROCKWOOL akmens vatos plokštes STEPROCK ND skirtas smūgio garso izoliacijai.
Planuoju šiltinti namo antro aukšto šlaitinį stogą. Stogo sudėtis: gegnės (18 cm), difuzinė plėvelė, OSB plokštės ir bituminė danga. Šiltinti planuoju vata. Kokią vatą rekomenduotumėte: akmens, stiklo, mineralinę ir pan.? Kokiu storiu reikėtų šiltinti? Koks turėtų būti šiltinimo būdas: ar 80% vatos, garo plėvelė ir 20% vatos, ar iš kart visas 100% vatos sluoksnis ir garo plėvelė?
Akmens vata turi bene daugiausiai teigiamų savybių, kalbant apie jos naudojimą namo šlaitinio stogo šiltinimui. Tai priešgaisrinė sauga, mikroklimatas, akustinis komfortas, vandens garų pralaidumas ir pan. Be to akmens vata yra organinės kilmės, kadangi ~98% jos sudaro, grynas akmuo. Jūsų aprašytas montavimo būdas yra tinkamas, tačiau jei ruošiatės būtent tokiam šiltinimo sprendimui, tuomet turėtų būti 40% vatos persidengti su 40% vatos, garo plėvelė ir tuomet 20% vatos (pvz. 150 mm vatos persidengia su 150 mm vatos ir tuomet mažiau arba lygu 60 mm vatos, kadangi sluoksnis prieš garo izoliaciją neturi sudaryti daugiau kaip 20%, už garo izoliacijos esančio storio). Kitas variantas tiesiog dėti 50% vatos perdengiant 50% vata ir uždėti garo izoliacinę plėvelę. Montavimo instrukciją ir keletą montavimo būdų galite rasti ROCKWOOL Lietuva YouTube paskyroje. Tikiuosi pagelbėjau.
Namas pastatytas iš keramikinių blokelių Keraterm 25. Patarkite, kokiomis ekologiškomis ir natūraliomis medžiagomis galėtumėme apšiltinti lauko sienas.
Akmens vata yra gaminys iš organinės kilmės uolienų, kurios pagrindą (97-98%) sudaro paprasčiausias akmuo. Be puikių savo šiluminių savybių gaminys yra "kvėpuojantis", t.y. laidus vandens garams, todėl tinkamai ją sumontavus sienose nesikaupia drėgmė ir yra pasyvi prevencija užkirsti kelią kauptis pelėsiui ar grybeliui. Taip pat akmens vata yra nedegi, bei sugeria garsą. Priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos (vėdinamas ar tinkuojamas fasadas) galime patarti ir atitinkamą gaminį.
Namas iš keramikinių blokelių 25cm, Keraterm 25. Į energetinę klasę taikytis nereikia. Artėjam link fasado darbų, bet vis dar nesu apsisprendęs koks jis turėtų būti. Maniau apie tradicinį šiltinimą Neoporu 20cm ir dekoras. Dabar pradėjau domėtis apie vėdinamą fasadą, visgi mieliau naudočiau akmens vatą nei įvairias putas. Taip pat ir medis patinka. Ar pasiteisintų apšiltinus 15-20cm akmens vata, 3cm vėjo plokštės ir dailylentės?
Pasirinkę akmens vatą fasado šiltinimui tikrai nesuklysite. Tai yra medžiaga sukurta iš organinės kilmės uolienų, kas reiškia, jog produktas yra natūralus. Grįžtant prie jūsų konkretaus sprendimo, tai apšiltinus 20 cm akmens vatos SUPERROCK sluoksniu ir pridėjus dar 3 cm priešvėjinės akmens vatos VENTI MAX, jūsų pastato sienos atitiks B energinio naudingumo klasę ir namas tikrai bus šiltas. Tuo pačiu turėsite ir "kvėpuojančias" sienas, pasyvią apsaugą nuo ugnies, pelėsio prevenciją ir tylius namus.
Kokia medžiaga būtų geriausiai šiltinti ventiliuojamą fasadą? Architektai pataria akmens vatą, kad atitiktų A+ namo reikalavimus. Ir ką manot apie fibrocementines plokštes? Nes galvoju montuoti fibrocementines ant fasado, nes jos atrodo patikimiau ir patogus, lengvas montavimas, ir grožio atžvilgiu jos man labiau patinka. O gal kažką galit pasiūlyt pigiau? Kiek žiūrėjau jų kainos apie 50 eurų už kvadratą.
Architektai, kaip savo srities profesionalai, nebe reikalo siūlo ventiliuojamų fasadų šiltinimui naudoti akmens vatos gaminius, dėl kelių priežasčių: termoizoliacinių, priešgaisrinių bei akustinių savybių. Be to, dėl didelio laidumo vandens garams tokios sistemos užtikrina gerą vandens garų difuziją per šiltinimo sluoksnį bei efektyvią izoliaciją, kuri žiemą neleidžia sienoms atvėsti, o vasarą apsaugo patalpas nuo perkaitimo. Visos fasadinės sistemos gali būti montuojamos su akmens vatos šiltinimo sluoksniu. Bendras šiltinimo medžiagos storis turi būti parinktas atsižvelgiant į laikančiojo karkaso medžiagų tipą (nes pavyzdžiui naudojant laikiklius iš aliuminio reikės montuoti didesnio storio šiltinimo sluoksnį lyginant su tuo, jei naudosime nerūdijančio plieno elementus). Šilumos izoliacija iš akmens vatos vėdinamuose fasaduose užtikrina natūralią apsaugą nuo šalčio, karščio, triukšmo ir ugnies.
Kokia medžiaga geriausiai sugeria garsą, triukšmą lubose? Namas medinis.
ROCKWOOL akmens vatos gaminiai pasižymi ne tik puikiomis šiluminėmis ar priešgaisrinėmis savybėmis, tačiau ir geru garso sugerties koeficientu. Priklausomai nuo storio, galima pasiekti garso sugertį αw = 1.0.
Pirtyje pastatytas dvisienis dūmtraukis 130/180 su 2,5cm vatos intarpu, palėpėje dūmtraukis vienu šonu beveik kontaktuoja su medine pirties dalimi (rastu), dūmtraukį dar galima būtų pakreipti apie 5cm nuo medienos. Kokia termoizoliacine medžiaga geriau izoliuoti, kad išvengti galimo medienos kaitimo? Ar tiktų tam reikalui keraminė vata, ir koks optimaliausias būtų jos storis?
Rekomenduojame termoizoliacijai akmens vatos plokštes ROCKWOOL FIREROCK, jos gali būti 25,30 mm storio, todėl tiks jūsų situacijoje. Šios vatos didžiausia eksploatacinė temperatūra yra +580 laipsnių pagal Celsijų ir yra skirta būtent ugniakurų šilumos izoliacijai ir aplinkinių konstrukcijų apsaugai nuo įkaitimo. Jos parduodamos plokštėmis, daugumoje statybinių medžiagų prekybos vietų, todėl galėsite įsigyti būtent tiek kiek jums reikia.
Norėjau paklausti dėl karkasinių namų šiltinimo. Konstrukcijai naudojau 5x20cm lentas, planuoju šiltinti akmens vata. Kokio storio užtektų apšiltinti sienas, kad namas būtų šiltas? Ar reikia ventiliuojamo oro tarpo? Gal yra akmens vata, kurią naudojant nereikėtų oro tarpo?
Jei namo konstrukcija yra karkasinė, tuomet ventiliuojamas oro tarpas yra reikalingas, be to tokiai konstrukcijai skirta pakankamai minkšta akmens vata SUPERROCK, todėl ant jos montuoti apdailos sluoksnio negalima. Dabartiniai energiniai pastatų reikalavimai reglamentuoja pastatams atitikti A energinę klasę. Mūsų skaičiavimais tam reikalinga 200 mm SUPERROCK akmens vata, naudojant priešvėjinę plėvelę. jei vėjo izoliacijai naudotumėte priešvėjinę akmens vatą VENTI MAX (30 mm), tuomet poreikis SUPERROCK vatos jūsų konstrukcijai būtų 160 mm, kad atitiktų A energinę klasę.
Seno rąstinio namo negyvenamoje palėpėje norime įrengti gyvenamą kambarį. Stogas yra dengtas skiedromis, o ant viršaus asbestinis šiferis. Kol kas jį keisti finansų nėra, tik ateityje. Kaip pasiūlytumėte jį apšiltinti iš vidaus, kad paskui vėliau būtų galima neardant kambario pakeisti stogą?
Tarp gegnių reiktų pakloti difuzinę plėvelę (ją atitraukiant nuo senos dangos 2-3 cm kur suformuoti vėdinamą oro tarpą), o tuomet tarp gegnių įsprausti akmens vatos plokštes (parenkant tokį storį kuris siektų gegnių apačią. Be to reikės įrengti ir papildomą karkasą kita gegnių kryptimi, kad pastorinti šiltinimo sluoksnį. Taip pat nereikia pamiršti įrengti ir garų izoliacijos sluoksnį iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės.
Ar yra galimybė apšiltinti stogą iš namo vidaus, kai viskas apsiūta gipso kartonu (neardant jo)?
Sudėtinga atsakyti į šį klausimą nežinant stogo konstrukcijos, bet iš praktikos galima sakyti, kad tai padaryti sunkiai įmanoma.
Ar žymiai skirtųsi perdangos apšiltinimo kaina, kai naudojamas sijos kas 60cm ir kai stogas surinktas iš santvarų, kurių žingsnis 90cm? Ir kokia apytikslė apšiltinimo kaina būtų? Apšiltinimas numatytas 25+30cm akmens vata.
Pačių medžiagų kaina pagal plotą nesiskirs. Siūlome naudoti perdangos šiltinimui akmens vatos demblius TOPROCK SUPER, kadangi žingsnis nėra standartinis, atsipjausite tiek kiek reikia. Gali skirtis apšiltinimo darbų kaina. Nors pačių darbų neatliekame, manome, jog kaina turėtų kisti į mažesnę pusę, kadangi esant didesniam žingsniui gaunasi mažiau rankinio pjaustymo.
Girdėjau, kad nuo šių metų pradžios sumažinti energinio efektyvumo reikalavimai reikalavimai A klasės namui. Mano statomas namas yra vieno aukšto 95 kv.m naudingo ploto. Kokio storio akmens vatos sluoksnį turiu dėti į perdangą ir lauko sienas ir kokio storio putplasčio sluoksnio reiktų šildomoms grindims? Namo sienos išmūrytos iš akyto betono blokelių 20cm storio. Perdanga 25cm medinės sijos, tarp kurių bus dedama vata. Lauko apdailai numatyta apmūryti plytom (6,5cm storio pjautos per pusę sen. molinės). Pamato plotis 55cm. Žinoma yra skirtingos šiluminės varžos medžiagų, dėl ko irgi priklauso sluoksnio storis, bet orientuojuosi į optimalų kainos ir kokybės santykį.
Tikrai taip. Energinio efektyvumo reikalavimai naujai statomiems pastatams A klasės yra švelninami nuo 2019 m. vasario 1 d. Kaip suprantu norite apšiltinti neeksploatuojamą palėpę su akmens vata tarp medinių sijų. Tokiai konstrukcijai norint pasiekti energinę A klasę būtų reikalinga apie 300 mm storio akmens vatos SUPERROCK sluoksnis ir 20 mm priešvėjinės akmens vatos VENTI MAX arba WENTIROCK. Kadangi tikslių skaičiavimų dar neturime, reikėtų tai apskaičiuoti. Išorės sienoms, jeigu jūsų pastato sienos bus tinkuojamos rekomenduojame dvitankes akmens vatos plokštes FRONTROCK MAX E, kurios storis turėtų būti apie 200 mm norint pasiekti A energinę pastato klasę. Tai yra tik preliminarūs reikalingi storiai pagal jūsų išvardintas pastato konstrukcijas, todėl kol neturime atnaujinę skaičiavimų, reikėtų tai įsivertinti ir tiksliai apsiskaičiuoti patiems.
Norėčiau sužinoti kaip pasidaryti grindų garso izoliaciją daugiabutyje.
Grindų izoliaciją virš tarpaukštinės perdangos galima įrengti keletu būdų. Vienas populiariausių yra naudojant smūginį garsą izoliuojančias plokštes STEPROCK ND. Apsilankius mūsų puslapyje galite rasti grindų izoliavimo būdą "Grindų virš tarpaukštinio perdenginio šiltinimas" Įrengimo variantas turėtų atrodyti taip: 1. Gelžbetoninė perdenginio plokštė 2. STEPROCK ND akmens vatos plokštės 3. Hidroizoliacija - polietileno plėvelė 4. Išlyginamasis armuoto betono sluoksnis 5. "Plaukiojančios grindys"
Nusipirkau namą kur buvo apšiltintas stogas ir galvoju ar gerai čia padaryta, kad iš vidaus tarp gegnių sudėta vata ir užklota 200 mikronų plėvelė (pridėsiu foto). Norėčiau, kad stogo apšiltinimas atitiktų A klasę. Ar reikia dadėti vatos ar čia būtų užtektinai?
Ši plėvelė yra skirta garo izoliaciniam sluoksniui. Todėl panašu, jog viskas (jei nėra įtrūkimų) sumontuota teisingai. Ar žinote koks yra dabar sumontuotos vatos sluoksnis? Atitikti A energinio efektyvumo klasei, stogo konstrukcijai, reikalingas ~350 mm. izoliacijos storis naudojant mūsų gaminį SUPERROCK.
Domina A, A+ ir A++ gyvenamojo namo stogo šiltinimas. Kokiomis medžiagomis rekomenduotumėte ir reikėtų šiltinti stogą, kad pasiekti šias klases?
Greičiausiai stogas apie kurį kalbate yra šlaitinis. Tokio tipo konstrukcijas rekomenduojame šiltinti SUPERROCK akmens vatos plokštėmis. Šis gaminys pasižymi aukštomis šiluminėmis savybėmis. Dėl konkrečios rekomendacijos reikėtų žinoti daugiau poreikių. Kokia stogo laikančioji konstrukcija ar tai mediniai tašai ar dvitėjis elementas ir kt. Pagal populiariausią konstrukciją, kur naudojamas stačiakampis medinis tašas, o vėjo izoliacijai plėvelė - norint pasiekti energinę klasę A reikalinga 550 mm SUPERROCK akmens vatos izoliacija, A+ - 600 mm SUPERROCK akmens vatos izoliacija. A++ klasei reikia skaičiuoti atskirai, tačiau nuo 2019 sausio 1 d. ši klasė turėtų būti prilyginama dabartinei A+, dėl švelnėjančių energinių reikalavimų.
Karkasinių skydinių namų statyboje naudojama vata arba putplastis? Kas geriau?
Karkasinių namų gamyboje naudojama vata, kadangi būdama pakankamai minkšta ji susispaudžia nepalikdama plyšių, taip užkirsdama kelią susidaryti šalčio tiltams. Skandinavijoje, kur karkasinių namų gamyba yra itin paplitusi, tokio tipo konstrukcijoms naudojama tik akmens vata.
Kuri mineralinė ar akmens vata geriausiai sulaikytų smūginį garsą iš viršaus esančių kaimynų? Dėsiu pakabinamą gipso karkasą su kieta ar minkšta Paroc vata. Ir koks modelis tiktų?
Akmens vata Steprock ND dėl savo struktūros yra skirta, būtent sulaikyti smūginį garsą. Ši vata yra didesnio tankio ir priskiriama kietai vatai, kadangi minkštos vatos yra skirtos sugerti orinį garsą. Daugiau informacijos apie šį gaminį rasite įmonės paskyroje https://www.ekspertai.lt/catalog/default/show/id/6509
Norima apšiltinti seną rąstinį namą su vata. Ar reikalinga garo plėvelė tarp rąsto ir vatos?
Šiltinant sieną garo izoliacinės plėvelės naudoti nereikia.
Kokią akmens vatą patartumėte naudoti šlaitiniam 45 laipsnių karkasinio namo stogui (atstumas tarp gegnių 70 cm, gegnės ilgis 4,20 m, plotis 20 cm) ar lakštinę ar ruloninę TOP ROC. Kuri geriau laikysis? Beje, kodėl ruloninė akmens vata TOP ROCWOL netinka dėti į karkasinio namo sienas juk jos tankis (kietumas) labai panašus kaip lakštinės? Ar turi reikšmę (ar nepakis jų savybės) kaip tas minėtas vatas kloti SKERSAI ar IŠILGAI, nes yra skirtingi atstumai tarp karkaso elementų?
Į šlaitinį stogą rekomenduočiau sudėti TOPROCK SUPER (rulonais), kadangi pas Jus atstumas tarp gegnių 70 cm. O plokštinės vatos plotis yra 1000*565 mm arba 1000*610 mm, Jūsų atveju reikės pjaustyti per plotį ir išmesti 300 mm. Arba dėti per ilgį, bet čia jau reikia pridėti apie 10 cm prie 610 mm pločio vatos ir 15 cm prie 565 pločio, tokiu atveju susidarys labai daug atraižų ir atliekų. TOPROCK SUPER reikės tik išvynioti per ilgį ir atpjaustyti po 71 cm. Techninėm charakteristikom vatos TOPROCK SUPER rulonais arba SUPERROCK plokštėm yra beveik analogiškos. TOPROCK SUPER nerekomenduojamas dėti į karkasinę sieną, nes dažniausiai karkasai yra daromi standartinių pločių 550 mm ir čia rekomenduojama 565 mm pločio vata.
Ruošiuosi apšildyti antro aukšto perdanga iš viršaus. Palėpė negyvenama todėl stogo nešildysiu. Šildysiu perdanga iš viršaus su akmens vata, tik nežinau eiliškumo, kur dėti difuzine plėvele - prieš akmens vatą ar virš akmens vatos? Ar dėti abiejose vietose? Ką dar galėtumėte patarti?
Šiltinant perdangą iš viršaus sluoksniai išdėstomi tokia tvarka: - pirmiausiai ant pergangos klojama garų izoliacinė plėvelė (tam naudojama polietileno plėvelė ar aliuminizuotas popierius); - toliau klojama akmens vata (reikiamo storio plokštės arba dembliai); - pastogės perimetru įrengiama 1,2 m pločio apsauga nuo vėjo -klojant vėjo izoliacinės medžiagos (difuzinės plėvelės arba akmens vatos vėjo izoliacinės plokštės) sluoksnį.
Ar izoliacinės medžiagos turi įtakos ugnies plitimui gaisro metu, ar skiriasi jų degumas?
Daugelis žmonių nežino, kad gaisro atveju pastato izoliacija atlieka labai svarbų vaidmenį. Tai ypač svarbu daugiabučiuose namuose, kur viename bute kilusi nelaimė gali per trumpą laiką išplisti ir pasiglemžti kaimynų turtą ar grasinti jų gyvybėms. Izoliacinės, kaip ir daugelis kitų statybinių medžiagų, skiriasi savo savybėmis. Vienos yra nedegios, kitos - degios, todėl turi būti dengiamos apsauginėmis plokštėmis ar sluoksniais. Sunku net įsivaizduoti, kaip galėjo išaugti pavyzdžiui, Kauno gaisro mastai, jeigu pastatas būtų apšiltintas izoliacinėmis polimerinėmis medžiagomis. Kauno gaisras dar kartą parodė, kaip greitai liepsna gali plisti daugiaaukščiame pastate, todėl juos atnaujinant geriausia prevencija prieš gaisro pavojų yra tinkamai pasirinktos izoliacinės ir kitos statybinės medžiagos. Tiek profesionalūs pastatų projektuotojai, tiek gyventojai, patys besistatantys namus, norėdami kiek įmanoma sumažinti nuostolius ir išvengti nereikalingų aukų gaisro atveju, pastato atitvaroms turėtų rinktis nedegius gaminius. Siekiant sumažinti tokių nelaimingų atsitikimų tikimybę, daugiaaukščiai pastatai turėtų būti statomi ar renovuojami taip, kad gaisro atveju žmonėms būtų paprasčiau evakuotis ir kartu sumažėtų galimybė, kad ugnis plis.
Stoge iš vidaus ant difuzinės plėvelės kaupiasi kondensatas ir laša į vatą, vata peršlampa ir drėgsta lubos. Vatos sluoksnis apie 25 - 30 cm. Dėl ko taip atsitinka?
Galimos kelios kondensato kaupimosi priežastys: - iš vidinės vatos sluoksnio pusės nėra įrengta garų izoliacijos, todėl patalpoje susidarę garai lengvai praeina pro vatą ir kondensuojasi ant "šalto" difuzinės plėvelės paviršiaus; - difuzinė plėvele paklota "atvirkščiai" t.y. nelaidaus drėgmei sluoksnio pusė atgręžta į vidų, todėl praėję garai negali pasišalinti į išorę; - neužtikrinamas (per mažas aukštis, barjerai ar pan.) pakankamas oro judėjimas vėdinamame tarpe virš difuzinės plėvelės.
rockwool_logo_primary_colour_rgb.png
A. Goštauto g. 40B, LT-01112 Vilnius
100% rekomenduoja
7 atsiliepimai
ku
2019-07-26, Vilnius
an
2019-07-18, Kaunas
Labai geras, informatyvus portalas. Apsaugo nuo neprotingų sprendimų ir kvailų, mėgėjiškų patarimų. Rezultatas- sutaupo pinigus remontuojant, statant. Džiaugiuosi, kad esate!
lo
2019-07-18, Vilnius
to
2019-07-11, Kaišiadorys
ir
2019-07-08, Šiauliai
al
2019-06-10, Anykščiai
li
2019-05-11,