Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Sienų sustiprinimui, sandarinimui ir šiltinimui oro tarpą reikėtų užpildyti uždarų porų poliuretano putomis. Po to įvertinus norimą šiltinimo rezultatą, pvz. kiek bus šiltas stogas, efektyvūs langai su durimis, galima paskaičiuoti kuo, kiek ir kaip dašiltinti pamatus ir sienas. Kiekvienas namas ir jo gyventojų poreikiai labai individualūs, kažką daugiau patarti pagal turimą informaciją sunku.

Šiltinti iš vidaus galima, tik reikia atminti kad taip ribojama šilumos patekimas į sienas, todėl rasos taškas slenkasi gilyn į sieną ir galimas viršnorminis sienų įdrėkis. Norint išvengti problemų reikia atlikti reikiamus skaičiavimus ir šiltinant laikytis technologinių reikalavimų. Šiltinant vata būtina sandari garų izoliacija, kuri saugos vatą nuo drėgmės ir prapūtimo, bei neleis vatos dulkėms skverbtis į patalpas. Kaip alternatyva vatai galima naudoti PIR plokštes ar purškiamas uždarų porų poliuretano putas.

Problemų gal būti daug, ne tiek svarbu kiek ir kuo apšiltinote, svarbiau kaip buvo laikomasi darbų technologijos, ar nepalikta šalčio tiltelių ir skylių. Tam kad be reikalo nespėlioti reikia pasidaryti sandarumo testą su termovizorium, gausite atsakymą kaip ir per kur nuteka šiluma. Gali būti problemų ir su šildymo sistema, bet vertėtų atkreipti dėmesį į pirmo aukšto grindis, stogo sankirtą su sienom ir visus angokraščius, dažniausiai problemos ten. Pagal aprašytą situacija problemos su oro tarpu galimos jeigu namas vieno aukšto, prieš šiltinant išorinė plytų eilė buvo sutrūkinėjusi, arba namas vieno aukšto.

Toks medžiagiškumas negalimas, nebent atliksite rasos taško ir garų įdrėkio skaičiavimus, kaip to reikalauja STRas. Problema su medžiagų garų laidumo savybėmis, kiekvieno sluoksnio į lauko pusę pasipriešinimas garams turi mažėti, vata garus praleidžia be jokio pasipriešinimus, MPP kiek prasčiau, OSB ir putplastis dar prasčiau. Galimas atvirkščias variantas: OSB (jeigu tikrai yra toks poreikis, šiaip reikalingas sandarus garų izoliacinis sluoksnis), putplastis, vata arba atvirų porų poliuretano putos ir priešvėjinė izoliacija.

Pagal elektros montavimo normatyvus, nepriklausomai nuo to kuo šiltinate, elektros instaliacija negali būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje. Turite visą instaliaciją perkelti už šiltinamojo sluoksnio, juolab pagal šiltinimo sluoksnį panašu kad žadate šiltinti atvirų porų poliuretano putomis, o jos yra gana degios.

Pamato šiltinimas norimo rezultato neduos, jis tik šiek tiek pakels šaltąją zoną aukštyn. Plintuso lygyje temperatūra kiek pakils, jeigu pamato šiltinimas bus nors 30 cm virš grindų, tačiau aukščiau siena vis vien peršalinės. Jūsų palaikomi temperatūros ir drėgmės parametrai neturėtų duoti tokio efekto, nebent drėgstančiuose kampuos arti sienų stovi baldai. Greičiau turite problemų su kapiliarine drėgme, kadangi namas senas tikėtina, kad tarp pamato ir sienos nebėra hidroizoliacijos, tai daugelio senamiesčio namų problema. Pasidomėkite sanavimo tinkais, gal jie kiek padės išgarinti perteklinę drėgmę.

Atvirų porų poliuretano putoms, kaip ir vatai, būtina sandari garo izoliacija. Difuzinė plėvelė turi būti virš putų, jos paskirtis praleisti garus į išorę ir neleisti kondensatui nuo stogo dangos drėkinti šiltinimo sluoksnio.

Kaip A+ energetinei klasei kiek didokas šiltinimo storis, reikėtų pažiūrėti kaip architektas skaičiavo tokius storius.
a) pagal STR pastatų atitvarų projektavimo reikalavimus architektas/konstruktorius privalo paskaičiuoti atitvarų (stogas tai atitvara) drėgminę būklę, jeigu projekte yra architekto parašas, vadinasi jis atliko skaičiavimus ir prisiima atsakomybę. Per 12 metų praktikos teko matyti tik vieną atvejį Latvijoje, kur skardiniame angare buvo įrengta medienos džiovykla. Drėgmės buvo labai daug ir ji negalėjo pasišalinti per metalą, todėl per 18 eksploatavimo metų mediniai ryšiai supuvo.
b) paskandinti būtina, uždarų porų poliuretano šiluminė varža apie 10 kartų didesnė už medienos, todėl gegnės yra šalčio tilteliai (galimai todėl architektas tiek išstorino šiltinimo storį, tik jis neįvertino kad šiltinant purškiamomis putomis galimi skirtingi šiltinimo storiai) kurie traukia garus ir tai didina medienos įdrėkio riziką. Kita priežastis ta kad tik apipurškiant gegnes galima užtikrinti sandarumą.
c) poliuretano degumo klasė E, vatos A (poliuretanas degesnis, jis dega jeigu dega kažkas šalia), tačiau tai neturi prasmės, todėl kad gaisro atveju nudega garo izoliacija laikanti vatą, o poliuretano atveju greičiau išdega deguonis, negu pradega putos (jeigu neatidaromi langai ar durys). Bet kuriuo atveju vertinama viso "sumuštinio" gaisriniai reikalavimai. Luboms turi būti Bs1d0, tai pasiekiama sandariomis gipsinėmis lubomis, tiek šiltinant vata, tiek uždarų porų poliuretano putomis. Atvirų porų poliuretano putos dažniausiai būna F degumo klasės.
d) <2-5% reikia žiūrėti konkrečiam produktui, būna nurodyta eksploatacinių savybių deklaracijoje arba techniniame duomenų lape, su sąlyga kad putos bus išpurkštos laikantis gamintojo rekomendacijų. Kokybiškai išpurkštos uždarų porų poliuretano putos, dėl puikaus sukibimo su tvirtais paviršiais, niekada neatplyš nuo gegnių. Atplyšimų priežastis būna technologinių reikalavimų nesilaikymas.
e) apie 6700 EUR + mokesčiai, tikslesnę sumą galima pasakyti apžiūrėjus objektą ir sudarius sąmatą.
f) privalumai: mažesnė kaina, geresnės garso izoliacinės savybės, trūkumai: didesnė rizika kad bus nekokybiškai įrengta, stogo šiltinimo sluoksnis daugiau įdrėks todėl kiek ilgiau džius, bet tai tikrai neturėtų būti problema. Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis mažiau svarbi difuzinė plėvelė, ji reikalinga tik kaip pagrindas putų purškimo metu, šiltinat kitomis medžiagomis pasitaiko kad po problemų su difuzinės plėvelės ilgaamžiškumu. Kaina priklauso nuo gegnių aukščio, nes nuo to priklauso kokie bus atvirų ir uždarų porų poliuretano putų sluoksniai. Grubiai 3500-3800 EUR + mokesčiai. Mūsų internetiniame puslapyje yra aprašyta kaip mes atliekame tokius darbus.
g) vatos ir atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garso izoliavimo bei garų laidumo savybės praktiškai identiškos, todėl medžiagų storiai identiški. Atvirų porų poliuretano putų privalumas kad putos sukimba su visais paviršiais nepaliekant ertmių, vatos privalumas kad medžiaga greičiau džiūsta lyginant su putomis. Vatos trūkumas kad šiltinant lieka tarpelių, kurie yra šalčio tilteliai plius rizika kad vata bus suspausta. Šiltinant abiem medžiagom yra rizika pakelti difuzinę plėvelę, jeigu ji prastai įtempta. Norint palyginti kainas reikia lyginti sąmatas tam pačiam šiltinimo ir sandarumo rezultatui.

Greičiausiai problemos nebuvo dėl to, kad nebuvo difuzinės plėvelės, vata buvo prapučiama vėjo, kuris išgarindavo drėgmę. Ledui ištirpus iš lubų bėgs (gal jau ir bėga) vanduo. Net pati geriausia difuzinė plėvelė vatai sudaro garų barjerą, todėl šiltinant vatomis būtina sandari garo izoliacija.

Atvirų porų poliuretano putų garo laidumo ir šilumos izoliacinės savybės praktiškai identiškos vatoms, todėl naudojant jas šiltinimui būtina garo ir vėjo izoliacija. Jeigu atvirų porų poliuretano putas naudojate vidinių pertvarų garso izoliacijai, garo barjeras nebūtinas.

Tiesiai ant šiferio šiltinti ir juo labiau atvirų porų poliuretano putomis nerekomenduotina. Pasišildžius prie minuso šiltinti galima, tik yra pavojus kad bus didesnės žaliavų sąnaudos (gausis žymiai daugiau m3 negu planuota). Šiltinti galima kai paviršių temperatūra >+3 C virš rasos taško ir priklausomai nuo produkto >+5-10 C.

Jeigu folija bus ant sienos, tai jos vientisumo neužtikrinsite, sujungimuose bus tilteliai per kuriuos ir šalinsis garas. Ant vėjo izoliacijos tose vietose gali būti problemų, nes garas pasiskirstys netolygiai ir padidėjusios koncentracijos vietose galite turėti ledo, per vatą garas eina praktiškai be pasipriešinimo. Jeigu foliją galvojate dėti iš išorės, tai ledas vatoje praktiškai garantuotas. Geriau parduoti turimą vatą ir nusipirkti skirtos sienų šiltinimui, tuo labiau kad ta su folija ir brangesnė.

Čia reikia ne nuomonės, o paskaičiuoti kur susidarys rasos taškas ir ar nebus perteklinės garų kondensacijos šiltinimo sluoksnyje. Antikondensacinė plėvelė dedama, kai šiltinasi perdanga ir daroma šalta ventiliuojama palėpė, šiltinant stogą dedasi difuzinė plėvelė. Daugiasluoksnėje konstrukcijoje, siekiant išvengti perteklinės drėgmės, kiekvieno sluoksnio pasipriešinimas garų skverbčiai į lauko pusę turi mažėti, Jūsų pasirinktas variantas tam principui prieštarauja. Kitas klausimas kokio šiltinimo storio reikia, stogo šiltinimas turi būti apie 15% efektyvesnis negu sienų. Priklausomai nuo to kokios energetinio efektyvumo klasės siekiate ir kiek šiltintos sienos galima skaičiuoti kuo, kiek ir kaip reikia šiltinti stogą.

Reikia žiūrėti ar pilnai sureagavo putos, jeigu netiksliai sumaišyti komponentai gali būti problemų. Gali būti kad problemos su žaliavom, prašykite pas purškėjus eksploatacinių savybių deklaracijos, techninio ir saugos duomenų lapo. Būna kad perlaužus putas jaučiamas silpnas katalizatorių kvapas, bet po 24 val patalpose kvapo nebeturi būti.

Ekonominio efekto tikrai nebus. Prieš užpildant oro tarpą termoputomis ar kitomis medžiagomis reikės pašalinti ten esantį keramzitą. Šiems darbams išleista pinigų suma kelis kartus bus didesnė už sumą, kurią sutaupysite. Jeigu norite tikslesnio rezultato reikia paskaičiuoti dabartinę sienų šiluminę varžą ir kokia ji bus po tarpo užpildymo, tada įsivertinti kiek pinigais prarandatė šilumos per sienas ir žinosite kiek pinigų galite sutaupyti per vieną šildymo sezoną. Žymiai daugiau galite sutaupyti modernizavę šildymo sistemą arba pasirinkę pigesnį šilumos šaltinį, arba sumažinę vidaus temperatūrą 1-2 C.

Jums reikalingos šiltinimo medžiagos, kurių šilumos laidumo koeficientas >33% mažesnis negu putplasčio EPS100, kuris nurodytas projekte, o stipris gniuždymui būtų toks pats. Pvz, jeigu putplasčio EPS100 λd – 0,035 W/(m*K), Jums reikalinga siltinimo medžiaga su λd – 0,026 W/(m*K) ir mažesniu. Pagal šilumines savybes tai bus PIR, PUR arba fenolio putų plokštės, bet jų atsparumas gniuždymui gali būti mažesnis (reikia kad būtų stipris gniuždant - 100 kPa), todėl geriausiai tiktų purškiamos uždarų porų poliuretano putos.

Išpurkšti viską uždarų porų poliuretano putomis vietoj PIRo plokščių, kainuos panašiai o darbai bus be tarpų, smeigių ir kelių skirtingų savybių medžiagų. Kam taip apsisunkinti sau gyvenimą.

Jeigu reikia šilumos izoliacijos ir nėra reikiamo storio šiltinimui, reikia rinktis medžiagas su geresnėmis šilumos izoliacinėmis savybėmis negu vatos (šilumos laidumo koeficientas turi būti < 0,035), tai gali būti PIRo, fenolio ar PUR plokštės, arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Geresnei smūginiai izoliacijai reikia ant medinių gegnių dėti akustinę juostą iš tokias, ar panašias plokštes https://www.plokstes.net/perdangos-plokstes-shera-floor/

Birių vatų, ekovatų ir atvirų porų poliuretano putų šilumos izoliacinės savybės praktiškai vienodos (visų reikės tokio pačio sluoksnio storio, tam pačiam efektui pasiekti), visoms būtina garo izoliacija, visais atvejais būtina perdengti gegnes šiltinimo sluoksniu. Uždarų porų poliuretano putų šilumos izoliacinės savybės beveik dvigubai geresnės, dažniausiai joms nebūtina garo izoliacija, bet jų prastesnės smūginio garso izoliacinės savybės. Galimas kombinuotas šiltinimo variantas apjungiant visų šių medžiagų gerasias savybes.

Reikia išnaikinti peles ir šiltinti iš išorės. Jeigu namas labai senas ir įtrauktas į paveldą, tada pašalinti putplastį (jis lengvai tirpsta ksilole) ir užpildyti tarpą uždarų porų poliuretano putomis.

Reikia paskaičiuoti rasos taško susidarymo vietą. Klausimas kokio šiltinimo efektyvumo reikia, su skirtingom medžiagom gausis skirtingi rezultatai.

Jeigu nėra difuzinės plėvelės ir ventiliuojamo oro tarpo, tai visi variantai bus mažai efektyvūs. Šiltinimo efektyvumas priklauso nuo medžiagų šilumos izoliacinių savybių (vienų reikia beveik du kartus didesnio sluoksnio negu kitoms, tam pačiam efektui pasiekti) ir atliekamų darbų kokybės, bus perpučiamų plyšių ir vietos kur kaupsis drėgmė ar nebus. Nelabai teko matyti ir girdėti kad medis "vaikščiotų", jeigu naudota nedžiovinta mediena tai medis gali susitraukti ir susikraipyti, jeigu neteisingai paskaičiuotos apkrovos, gegnės gali įlinkti. Jeigu kalba eina apie poliuretano putas, tai tinkamai išpurkštos jos pakankamai stipriai sukimba su mediena ir jų elastingumas pakankamas kad kompensuotų galimas deformacija. Putos atplyšta todėl kad nesilaikoma purškimo technologijos. Pas mus puslapyje rasite daugiau panašių klausimų su paaiškinimais, yra ir video iliustracijų.

Tam, kad nebūtų problemų su drėgme, šiltinant sienas vata, ekovata ar atvirų porų poliuretano putomis, yra daromas ventiliuojamas oro tarpas su vėjo izoliacija. Šiomis medžiagomis užpildžius oro tarpą juose kaupsis drėgmė, kuri kondensuotis į vandenį ir prie labai žemų temperatūrų sušals į ledą.
Oro tarpą užpildžius uždarų porų poliuretano putomis problemų su drėgme tose vietose kur yra oro tarpas nebus, nes uždarų porų poliuretano putos garus praleidžia sunkiai, juose nėra vietos garų kondensacijai į vandenį. Užpildytas oro tarpas puikiai užsandarins namus ir sienų šiluminė varža padidės iki dviejų kartų, lyginant su kitomis medžiagomis. Tačiau jeigu nebus įrengta mechaninė ventiliacija, dėl padidėjusios santykinės drėgmės patalpose, garai kondensuosis tose vietose kur susidarys šalčio tiltai, nes ten nebus šiltinimo sluoksnio (langų bei durų angokraščiai ir ties betoninėm perdangom).

Jūsų atveju šiltinimo mazgas toks pat kaip šiltinant sienas, iš šiltosios pusės (kambario) garo izoliacija, iš lauko - vėjo izoliacija, jeigu šiltinsite vatomis ar atvirų porų poliuretano putomis. Jeigu šiltinsite ptplasčiu, PIRu ar uždarų porų poliuretano putomis plėvelių nereikės. Visais atvejais reikės šiltinimo sluoksnį pastorinti tam kad mediniai balkiai nebūtų šalčio tiltais.

Tiesiai neprikalsite, reikalingas karkasas. Galima apšiltinus putplasčiu specialiais ankeriais pritvirtinti į sieną vertikalius tašus (horizontaliai nepatartina, nes jeigu susidarys kondensatas jis neišsivėdins), prie kurių tvirtinsis dailylentės. Mes tokiu atveju šiltiname purškiamomis uždarų arba atvirų porų poliuretano putomis.