Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Ant grindų tiesiate polietileno plėvelę (hidroizoliaciją) užkeliant kraštus ant sienų (darote maišą), visus patalpų perimetrus apdedate 2 cm storio kietos akmens vatos plokštėmis taip kad vatos viršus šiek tiek būtų aukščiau būsimų grindų lygio, klojate kietos vatos sluoksnį, užklojate tarpusavyje suklijuota polietileno plėvele, kurios kraštus suklijuojate su apatine, betonuojate, betonui sustingus apipjaunate plėvelės ir vatos likučius sienų pakraščiuose.
Kitas variantas - atvažiuojame ir vietoje vatos išpurškiame 2-3 cm storio didelio tankio atvirų porų poliuretano putų sluoksnį, užleidžiant ant sienų, daugiau informacijos čia: https://blog.synthesia.com/en/projected-polyurethane-insulation-for-floors-phono-spray-s907

Pelėsiui atsirasti būtinos kelios sąlygos: paviršių temperatūra +10-12 C; santykinė drėgmė > 60%; užsistovėjęs, necirkuliuojantis oras. Sprendžiant iš aprašymo pas Jus problema ne tik su sienos peršalimu, bet ir su drėgme bei blogu oro cirkuliavimu. PIR plokštė su aliuminio folija už radiatoriaus sumažins sienos peršalimą, tačiau po palange plokštės klijuoti nereikia, reikia kaip tik sumažinti palangės išsikišimą ir radiatorių atitraukti toliau nuo sienos, palangė trukdo oro cirkuliacijai per radiatorių. Prieš 45 metus radiatorių temperatūra buvo gerokai didesnė negu dabar ir problemos su sienos peršalimu ir cirkuliacija nebūdavo, pradėjus taupyti šildymo kaštus ir sumažinus temperatūras - atsirado problemų. Dar galimas variantas kad prie sienos pristumti baldai, labai mažas tarpas tarp baldų ir lauko sienos taip pat gali sudaryti sąlygas pelėsio atsiradimui.

Atvirų porų poliuretano putos prilimpa prie medienos todėl nesukrenta, nepalieka tarpų tarp rastų ir tarp karkaso bei sienos, 12-15 cm storio atvirų porų poliuretano putų neprapučia vėjas, tačiau norint gero efektyvumo vėjo izoliacinė plėvelė vis vien reikalinga, kaip ir gerai ventiliuojamas oro tarpas. Šiluminės ir garso izoliacinės savybės vienodos.

Garsą geriausiai izoliuoja tos medžiagos, kurios tam skirtos. Yra garso izoliacijai skirtos vatos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, jų šilumos ir garso izoliacinės savybės praktiškai nesiskiria. Jeigu lyginti dažniausiai naudojamas vatas ir atvirų porų purškiamas poliuretano putas, rezultatai taip pat praktiškai nesiskirs. Atvirų porų privalumas prieš vatas - jos prilimpa prie tvirtų ir švarių paviršių, nėra tarpelių tarp skirtingų gabalų, nereikia tvirtinimo elementų kad medžiaga laikytųsi, paprasčiau apšiltinti sudėtingesnes konstrukcijas. Dėti sluoksnį kietos vatos yra vienintelė priežastis - jeigu difuzinė plėvelė prastai įtempta ir purškiant putas yra pavojus kad ji pakils iki grebėstų. Nuo kritulių ar kito triukšmo skardiniams stogams naudojamos specialios guminės tarpinės, garsą reikia slopinti jo atsiradimo vietoje, jeigu šis etapas buvo praleistas - gipso kartono lubos su specialiais laikikliais tikrai išspręs vidaus garso izoliacijos problemas, tačiau lauke stogas vis vien triukšmaus.

Yra trečias variantas - purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Privalumai: 5 cm storio sluoksnis duos iki dviejų kartų didesnę šilumos izoliaciją, tai svarbu jeigu nesinori šildyti ir kaimynų (jeigu tai nesvarbu, kam išvis diskusija apie šiltinimo medžiagas), jeigu nėra pakankamai aukščio iki balkono durų apačios, galima sluoksnį sumažinti iki 3 cm, o efektyvumą turėti kaip su 5 cm putplasčio ar vatos; nereikia papildomų priemonių, užtenka švarių grindų, putos vienalyčiu sluoksniu padengs visas buto grindis, tai labai svarbu jeigu yra išvedžiotų komunikacijų ar pavojus užlieti kaimynus, toks sluoksnis yra vandeniui nelaidus (putos nelaidžios vandeniui, nėra sujungimų ir tvirtinimo elementų).

Norint didesnio efektyvumo mažesniu storiu, reikia naudoti efektyvesnės šiltinimo medžiagas, su mažesniu šilumos laidumo koeficientu ir mažiau jautrias vėjo bei drėgmės įtakai. Geriausiai tam tinka fenolio, PIR ar PUR plokštės, blogiausiu atveju pilko putų polesterolio putas su mažiausiu šilumos laidumo koeficientu, jeigu lubos nėra lygios ir gabalinėmis medžiagomis jas apšiltinti sudėtinga, tada purškiamos uždarų porų poliuretano putos.

Poliuretano putomis >+8 C, geriausiai mėnuo po šildymo sezono pabaigos, oro tarpas turi sušilti ir išdžiūti.

Efektyviausia šiltinimo medžiaga yra ta, kurios mažiausias šilumos laidumo koeficientas. Šiai dienai tai uždarų porų poliuretano putos. Klausimas tik kaip iš lauko per vatos šiltinimo sluoksnį pataikyti užpildyti tas skyles. Jeigu yra galimybė purkšti putas iš vidaus, gal galima ir injektavimo darbus atlikti iš vidaus.
Keramzito blokelių problema kad jie prapučiami vėjo, kaip ir vata, jeigu ji be vėjo izoliacinės plėvelės. Net užpildžius tuos tarpus ne faktas kad per rozetes nesijaus šaltis. Norint efekto visos sienos turi būti nutinkuotos, o rozečių dėžutės įklijuotos gipso mišiniais. Sutvarkyti rozečių, jungiklių, elektros įvadinės dėžės sandarinimą reikia iki užpildant tarpus, kitaip šiltinimo medžiagos gali sugadinti elektros instaliaciją.

Oro tarpe esantį keramzitą keisti ekovata ar kita panašių savybių šiltinimo medžiaga efekto nebus. Tuos pinigus skirkite kokybiškam sienų šiltinimui iš išorės. Tam reikės langus ir duris perkelti į šiltinimo sluoksnį, arba šiltinimo sluoksnį davesti iki langų ar durų (tam reikės aplink langus ir duris pašalinti bent 10 cm išorinės plytos). Kitas būtinas darbas - užtikrinti sienų šiltinimo sluoksnio sujungimą su stogo ar perdangos šiltinimo sluoksniu, tam reikės pašalinti 1-2 viršutinių plytų eilių. Pašalinus plytas matysis oro tarpo būklė, gal reikės dapilti keramzito.

Labai platus klausimas ir vienareikšmio atsakymo nėra. Jeigu pamatai jau yra, vadinasi aiškus tarpas tarp sienos ir klinkerio, jeigu jis didelis galima rinktis mažiau efektyvias šiltinimo medžiagas (vata, putplastis, atvirų porų poliuretano putos), jeigu tarpas mažesnis - reikia rinktis efektyvesnes medžiagas (PIR, fenolio plokštes ar purškiamas uždarų porų poliuretano putas). Vatoms ir atvirų porų poliuretano putoms būtinas labai gerai ventiliuojamas oro tarpas bei patikima vėjo izoliacija, mūrijant klinkerį tai išpildyti sudėtinga, nes reikalingas plytų surišimas su nešančia siena, kuris prastina vėjo izoliaciją (vėjo izoliacinė vata pasitikėti neverta, praktikoje ji prasipučia). Šiltinant putplasčiu problemos su plokščių sujungimų sandarinimu (reikėtų prieš mūrijant klinkerį bent nuarmuoti) ir jeigu tamsus klinkeris, tai putplastis gal kaisti iki kritinės ribos (kartais mus samdo užpurkšti ploną sluoksnį uždarų porų poliuretano putų, sprendžiasi sujungimų tarpų problema bei putplasčio perkaitimo). Norint suploninti sienas galima rinktis PIRo plokštes, bet jos turi problemų su sujungimų vietomis, klijuojant iš išorės aliuminizuotas juostas tose vietose kondensuosis garai, kurie gal virsti ledu, su laiku tarpai didės, nes pirai kaip ir visi poliuretanai įspausti nebeatstato savo formos plius tokiame name gali suprastėti mobilus ryšys. Galima purkšti poliuretano putomis, jos būna atvirų porų ir uždarų. Atvirų porų poliuretano putų savybės analogiškos vatoms, šiltinant uždarom labai svarbu išlaikyti storio vienodumą. Su klinkerio apdaila ne tiek svarbu kuo šiltinti, kiek svarbu kaip pavyks išvengti šalčio tiltelių angokraščiuose ir murloto mazguose.

Jeigu tose sienose yra langų, per juos gaunate šilumos ir šalčio daugiau negu per sienas. Sienų ir lubų šiltinimui iš vidaus efektyviausia PIR plokštė su gipso apdaila (būna pirkti Lemoroje, Ermitaže ar Senukuose) svarbu atkreipti dėmesį į gipso storį, būna 12 mm ir plonesnio, rinktis reikia su kuo plonesniu gipsu, taip tam pačiam storyje turėsite daugiau efekto. Plokštėmis reikės apklijuoti ne tik sienas bet ir angokraščius. Jeigu sienos labai nelygios, tada reikia montuoti metalinių profilių karkasą, šiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis ir dėti gipso plokštes. Langų šilumos izoliacijai geriausiai tinka iš lauko klijuojama speciali UV apsauginė plėvelė, patalpas pritamsina, bet šilumos į vidų tikrai leidžia mažiau, įsigyti galima pleveles.lt Partizanų 17, už Ortopedinio (ten ir pakonsultuos kokios geriausiai tinka). Plėvelių klijavimui iš lauko patartina samdytis profesionalus arba klijuoti išėmus stiklo paketus, kitaip kokybiškai užkliiuoti bus sudėtinga. Pradėkite nuo langų, jeigu efektas bus per mažas, izoliuokite sienas. Dar sienas ir lubas galima tepti 1-2 mm storiu Korund tipo termodažais, vietos sutaupysite, bet efektas sunkiai prognozuojamas, praktikoje nesu bandęs.

Cedral puslapyje yra išsami montavimo instrukcija. Sienų sandarumas turi būti užtikrintas iš vidaus, sienos ir angokraščiai turi būti nutinkuoti. Tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos turi būti ventiliuojamas oro tarpas, mes dedame ir vėjo izoliaciją, kaip ir šiltinant vatomis, todėl kad atvirų porų poliuretano putų ir vatos savybės labai panašios. Montuojant karkasą tarp sienos ir karkaso paliekamas tarpas, tam kar gauti vientisą šiltinimo sluoksnį ir sumažinti šalčio tiltelius (atvirų porų poliuretano putų šilumos izoliacinės savybės apie penkis kartus geresnės negu medienos). Šiltinant atvirų porų poliuretano putomis mediena nešus, gali kondensuotis porėtame šiltinimo sluoksnyje, jeigu neužtikrinsite efektyvios ventiliacijos. Šiltinant pagal technologinius reikalavimus putos neatšoka.

Jeigu planuojate šiltinti vata, ekovata ar atvirų porų poliuretano putomis, reikalinga garo izoliacija iš apačios ir vėjo izoliacija iš viršaus (šalta palėpė turi būti vėdinama). Jeigu šiltinate polistirolu, PIRu, uždarų porų poliuretano putomis plėvelės nereikalingos. Šiltinant perdangą reikia nepamiršti jos šiltinimo sluoksnį sujungti su sienų šiltinimo sluoksniu, tam reikės apšiltinti parapetus ir sienas iš vidaus (jeigu tokie yra ar jie ne karkasiniai). Jeigu perdanga betoninė, optimalus variantas apšiltinti uždarų porų poliuretano putomis, reikia du kartus mažesnio storio negu šiltinant kitomis medžiagomis (lieka daugiau palėpės aukščio), danga vienalytė, sukibusi su betonu ir nelaidi vandeniui (nebaisu jeigu prakiurs stogas), pakankamai stipri kad ant jos būtų galima sudėti daiktus ar vaikščioti (nereikia karkaso).

Taip šiltinant kokybiškai, be šilumos (šalčio) tiltelių, namo apšiltinti greičiausiai nepavys. Namai visada šiltinasi iš išorės, taip efektyviau ir dažniausiai pigiau. Šalčio tilteliai blogai tuo kad ten kondensuosis drėgmė ir bus pelėsio atsiradimo tikimybė.
Kitas klausimas kiek tai racionalu ekonomine prasme. Tam reikėtų pasidaryti vieno varianto (lupant išorę) šiluminio efektyvumo bei sąmatų skaičiavimą ir kito (šiltinant iš vidaus), tada galima kažką lyginti ir spręsti.

Paprasčiau šiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis. Reikia beveik du kartus mažesnio šiltinimo sluoksnio, šiltinimo medžiaga prilimpa prie pamato, yra nelaidi vandeniui. Mes atliekame tokius darbus, prašau kreiptis.

Tinka, bet reikia pasiskaičiuoti rasos taško susidarymo vietą, jis neturi susidaryti medienoje. Tai priklauso nuo tašų sienos storio, namo energetinės klasės ir šiltinama bus iš vidaus, išorės, ar iš abiejų pusių. Papildomai gali reikėti paspręsti garso izoliaciją.

Pamatų šiltinimo storis priklauso nuo medžiagos šilumos izoliacinių savybių ir pastato energetinės klasės. Paprastai šiltinama yra iš išorės, pasitikrinkite projekte, ar tikrai reikia šiltinti pamatą, gal reikia šiltinti grindis. Projekte bus nurodyta ir šiltinimo medžiaga bei jos storis.

Mes siūlome medinių grindų šiltinimui purškiamas uždarų porų poliuretano putas, jos kietos, šiltina be tarpelių, puikiai sukimba su tvirtais paviršiais, tam pačiam efektui pasiekti užtenka du kartus mažesnio sluoksnio negu šiltinant kitomis medžiagomis.
Nenuardžius grindų kokybiškai apšiltinti nepavyks jokiomis medžiagomis, jeigu nėra noro ardyti grindis ir turite rūsį, galima šiltinti rūsio lubas, užteks 6 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksnio.

Atsargiai mechaniškai poliuretano putas nušveičiant ir papoliruoti. Dar yra specialūs skysčiai profesionaliam naudojimui, bet valymo pėdsakai vis vien gali matytis, ypač jeigu skarda dažyta poliuretaniniais dažais. Jeigu atsiųsite nuotraukas pasakysiu ar nusivalys, gal paprasčiau perdažyti ar pakeisti.

Dujų silikato blokelius šiltinti tokiu putų polistirolo sluoksniu ir dar su klijuojamo klinkerio fasado apdaila, neatlikus išorinių atitvarų drėgmės būklės skaičiavimo (kaip numatyta statybos reglamento antrame priede), išvis labai rizikingas sprendimas, jeigu klinkeris tamsus tai čia daugiau to kas pasirinko tokį sprendimą klaida o ne meistrų. Plyteles atkelia besišalinantys garai, per žiemą jų susikaupia šiltinimo sluoksnyje, o atšilus orams jie nespėja pasišalinti per klinkerį. Pastato sandarumas turėjo būti užtikrintas iš vidaus, tinkuojant sienas. Sandarumo testas turėjo identifikuoti kritines vietas. Jeigu sienos iš vidaus tinkuotos, rozetės įklijuotos mineraliniu mišiniu, sienose nėra skylių, tai sandarumo problemos nesusiję su fasado šiltinimu. Jeigu sienos iš gipso plokščių, joks išorinis sandarinimas problemos pilnai neišspręs. Atsiklijavimo rizika kyla ne vien dėl nepakankamo priklijavimo ir/ar per reto ankeravimo, svarbi ir polistirolo markė (tankis), jis gali prarasti savo savybes ir dėl senėjimo, ypač saulėtoje pusėje. Defektus taisyti reikėtų pradėti nuo išorinių atitvarų drėgmės būklės skaičiavimo, gal reikės papildomai šiltinti sienas, gal pasirinkti kitas, geriau garus praleidžiančias, apdailos medžiagas. Tarpą tarp putų polistirolo ir sienos galima užpildyti uždarų porų poliuretano putomis, jos tvirtesnės, sandaresnės ir labiau sulaikančios garus negu klijai, jeigu sienos iš vidaus tinkuotos galima labai ir nepergyventi dėl to tapo, jeigu jo storis tikrai tik 1 cm, svarbu užsandarinti tarpą viršuje tarp murloto ir putplasčio. Esame darę tokius darbus, bet po darbų reikėjo palyginti fasadą, nematant užpildomo tarpo tūrio praktiškai neįmanoma tinkamai dozuoti medžiagos kiekį. Dar galima papildomai tvirtinti armuojant ir smeigiuojant per armavimo tinklą.

Perteklinė drėgmė renkasi ant vėsiausių paviršių, jeigu rūsiai vėdinami problemos neturėtų būti. Galima sienas šiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis, tada tikrai nebus jokių tarpų kur galėtų kas nors rinktis ar apsigyventi. Galima pamodeliuoti įvairias situacijas nemokamos skaičiuoklės pagalba, ji numato rasos taško susidarymo vietą ir galimas perteklinės drėgmės problemas. Įveskite paieškoje u-wert, nuorodų neleidžia dėti.

Uždarų porų poliuretano putas >90% sudaro celėse uždarytos inertinės dujos, jų tankis >36 kg/m3, tai kietos, sunkiai pirštu įspaudžiamos putos, vieno sluoksnio storis 1,5-3 cm (priklausomai nuo tankio).
Atvirų porų poliuretano putos yra minkštos ir elastingos, tankis 8-12 kg/m3, primena poroloną. Sluoksnio stori 15-25 cm.
Pasitaiko poliuretano putų panašių į uždarų porų putas, jose mažiau inertinių dujų, prastesnės šiluminės savybės, nepatyrusiam žmogui jas atskirti sunku, todėl visada reikia prašyti pateikti eksploatacinių savybių deklaracijas (tai reglamentuoja įstatymai) ir lyginti produktų markiruotę su dokumentais.

Yra vokiška nemokama internetinė skaičiuoklė (įveskite į paiešką u-wert), deja ji nevertina visų niuansų, ypač faktinio sandarumo ir pagal nutylėjimą ten vokiški lauko bei vidaus parametrai, tai aktualu vertinant drėgmės įmirkį ir pelėsio susidarymo grėsmę, bet juos galima koreguoti. Norint pasiekti pakenčiamą rezultatą mažu šiltinimo sluoksniu reikia maksimaliai panaikinti šilumos (šalčio) tiltelius ir užsandarinti pastatą, tai per plati tema nematant realios situacijos.

Poliuretano putos (tiek atvirų porų, tiek uždarų porų) neturi sukibimo su polietilenu, praėjus kuriam laikui jos kažkiek traukiasi, neturėdamos sukibimo su tvirtais ir stabiliais paviršiais (pvz. karkasu) jos gali išsiriesti ir pakilti nuo perdangos. Jeigu perdanga betoninė nusiurbkite dulkes ir šiltinkite tiesiai ant viršaus, jeigu perdanga medinė - garo izoliaciją tvirtinkite iš apačios.

Pagal žaliavų gamintojų rekomendacijas paviršių temperatūra +5-10 C, aplinkos kiek didesnė, santykinė drėgmė < 80%, svarbiausia kad paviršių temperatūra būtų 3 C didesnė už rasos tašką. Reikalavimai panašūs kaip dažymo darbams.