Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Reikia pradėti nuo sienų šiluminės varžos, tada įsivertinti kokia reikalinga stogo šiluminė varža, stogo šiluminė varža turi būti 15-20% didesnė negu sienų. Žinant reikiamą stogo šiluminę varžą, gaima parinkti reikiamą šiltinimo medžiagų storį, šiluminės varžos vertė dauginama iš šilumos laidumo koeficiento, razultatas bus šiltinio sluoksnio storis metrais. Jeigu yra poreikis išlaikyti kuo didesnį patalpų aukštį, šiltinimui naudoti efektyvesnes medžiagas. PIR, PUR plokščių arba purškiamų uždarų poliuretano putų efektyvumas iki dviejų kartų didesnis už vatas, naudojant šias medžiagas gali ir nereikėti storinti gegnes. Minusas kad skardinio stogo garso izoliacija, naudojant kietas medžiagas suprastės, ši problemą sprendžiasi gipsinių lubų pagalba. Visos šiltinimo medžiagos tinka, jeigu keičiant stogą buvo suformuotas ventiliuojamas oro tarpas su difuzine plėvele.

Vietoje putplasčio naudokite du kartus efektyvesnę medžiagą: PIR, PUR ar fenolio putas plokštėse, arba purškiamas uždarų porų poliuretano putas, jos gali būti didesnio atsparumo gniuždymui, jeigu norėsite betonuoti grindis. Tilpsite į 11-12 cm, be grindų dangos.

Taip galima, tik reikia naudoti didesnio tankio putas, >50 kg/m3 tankio jos atsparesnės gniuždymui, bei mažiau laidžios drėgmei. Storio reikia 50-60% nuo planuoto putplasčio storio, nuo 6 cm.

Galima į tarpą injektuoti atvirų porų poliuretano putas, skirtas garso izoliacijai. Rezultatas kiek abejotinas, nes jos skirtos purškimui ir pilant į tarpą gali padidėti tankis, ko pasekoje pasikeis akustinės savybės.

Pamato dalis virš žemės vadinais cokoliu, tai matoma pamato dalis. Šiltinant poliuretano putomis būtina atkreipti į putų fizikines savybes ir esamą gruntą. Uždarų porų poliuretano putos pagal atsparumą gniuždymui, garų laidumą bei įgeriamumą būna kelių rūšių, kaip EPS70, XPS200 ir XPS300. Požeminė pamato dalis apsaugoma membrana, esant aukštiems gruntiniams vandenims papildomai teptine hidroizoliacija. Antžeminė dalis (cokolis) apšiltinus bus nelabai lygi, todėl reikia galvoti kokia bus apdaila.

Poliuretano putos yra uždarų ir atvirų porų, tai visiškai skirtingi produktai. Uždarų porų poliuretano putų savybės kaip PIRo, o atvirų porų kaip vatos ar ekovatos. Kai kalbama apie poliuretano putas, nekonkretizuojant apie kurias, gaunasi maišalynė ir nesupratimas. Kas dėl klausimo kokia eilės tvarka galima dėlioti medžiagas, tai galioja elementari taisyklė visoms medžiagoms: į lauko pusę kiekvieno sekančio sluoksnio garų varža (Sd parametras) turi mažėti, tam kad garų koncentracija sluoksniuose, ypač rasos taško susidarymo vietoje, neviršytų leistinų normų. Tai yra skaičiuojama, galima naudoti nemokamą internetinę skaičiuoklę. Uždarų porų poliuretano garų laidumas apie du kartus prastesnis negu spygliuočių medienos (artimas ąžuolui ar bukui), todėl galima drąsiai šiltinti iki trečdalio rasto storio iš išorės. Šiltinant atvirų porų poliuretano putomis galioja tos pačios taisyklės kaip ir šiltinant vata ar ekovata (būtinas sandarus garų barjeras iš vidaus (svarbu rastai apvalūs ar stačiakampiai, sienos iš vidaus tinkuotos ar dėtos gipso plokštės ir t.t.) iš išorės vėjo izoliacija (jeigu putos buvo lyginamos apipjaustant) ir ventiliuojamas oro tarpas. Miksuoti atvirų ir uždarų porų poliuretano putas galima, žinant taisykles ir atlikus skaičiavimus konkrečiam objektui. Visos poliuretano putos (tiek atvirų porų, tiek uždarų) turi savybę susitraukti ( iki1-5% tūrio) ir labai gerą sukibimą su beveik visais paviršiais. Purškiant uždaras poras ant atvirų reikia turėti omenyje kad uždarų porų poliuretano putos mažiausiai keturis kartus sunkesnės už atvirų porų ir yra mažiau elastingos, bet tikrai žymiai elastingesnės negu mediena ir jos sujungimai, todėl purkšti tiesiai ant sausos medienos galima, laikantis gamintojo nurodymų.

Viskas priklauso nuo to ar sienos drėgsta iš išorės, ar vidaus. Jeigu iš vidaus, tai drėgsta sienų kampai ar angokraščiai ir palubiai. Bet kuriuo atveju, reikia šiltinti pastatą ir tvarkyti ventiliaciją, matomai oro tarpo šiltinimas nebeefektyvus.

Poliuretano putos būna uždarų ir atvirų porų. Dirbame su poliuretanais jau 12 metų ir visos matytos problemos tik dėl neteisingo produktų parinkimo ir technologinių procesų ignoravimo, ir vienos ir kitos putos yra pakankamai elastingos, kad atlaikytų konstrukcijų deformaciją, tereikia jas purkšti ant sausų ir švarių paviršių, bei žiūrėti, kad temperatūra nebūtų <+8 C.

Tokioje konstrukcijoje reikalingas ventiliuojamas oro tarpas po OSB, jeigu garai nedaeis iki OSB, problemų neturėtų būti. Paprastai viskas kas yra už ventiliuojamo oro tarpo nevertinama nei šilumine, nei garų difuzijos prasme. Nematant stogo konfigūracijos sunku pasakyti kaip pavyks suorganizuoti oro tarpo ventiliavimą, bet kaminėliai tikrai kažin ar padės, nes tektų dėti į kiekvieną tarpgegnį. 10 cm tarpas gal kiek per didelis, pakaks 4-6 cm, tarpo dydis priklauso nuo šlaitų ilgio ir stogo nuolydžio, jeigu stogas nemažas ir labai lėkštas tai reikia pagalvoti kas sudarys oro trauką, vien grotelės galuose kažin ar padės (klausimas ar sienų šiltinimas nedavestas iki OSB ir kaip užvestas ant sienų bitumas), turi būti temperatūrinia arba slėginiai skirtumai. Kita galima problema šalčio tiltai virš murlotų, ypač jeigu tarpą darysite 10 cm, tose vietose bus plonesnis šiltinimo sluoksnis, plius keblumai su vėjo izoliacijos įrengimu, tokioj konstrukcijoj klausimas ar yra prasmė difuzinėj plėvelėj, kondensato neturėtų būti. Kaip variantas šiltinti medžiagomis, mažiau jautriomis garų kondensavimuisi ir vėjui, pvz neoporu, norint sutaupyti vietos galima naudoti PIR ar PUR plokštes. Gegnes iš apačios visvien būtina perdengti šiltinimo medžiaga, tam puikiai tinka PIR plokštės su aliuminio folija, arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos, jos geriau spręs sandarinimo ir šalčio tilltų šalinimo problemas. Jeigu šiltinsite vata garo izoliacijai gal verta naudoti DuPontTM Tyvek® AirGuard® Smart – Adaptyvią garų izoliacinę membraną

Priklauso nuo kalkių sluoksnio storio, grunto gali neužtekti. Poliuretano putos turi savybę šiek tiek susitraukti, jeigu kalkės, kad ir surištos su gruntu, netvirtai laikysis, putos gali atšokti. Tam kad putos neatšoktų paviršiai turi būti sausi ir švarūs, be silpnai besilaikančių sluoksnių.

Reikia pasiteirauti kokiomis poliuretano putomis šiltinta. Jeigu minkštomis atvirų porų poliuretano putomis, tai efektas bus kaip apšiltinus su 10 cm vatos, gyventi žiemą gal ir bus galima, bet šildymas bus brangus. Jeigu šiltinta kietomis, uždarų porų poliuretano putomis, efektas bus kaip apšiltinus su 20 cm vatos, tokio šiltinimo turėtų užtekti.

Jeigu palėpė bus šalta, mūrinius skliautus šiltinti būtina. Palėpė turi būti ventiliuojama, jeigu nepaliktos ventiliacinės angos virš murloto ir karnize, skliautuose reikia padaryti ventiliacines angas.

Pastatus sandarinti reikia iš vidaus, jeigu sienos netinkuotos, o suklijuotas ar sumontuotas gipsas, norimo rezultato galite ir nepasiekti. Tą 1-3 cm tarpą galima užpildyti poliuretano putomis, geresnis rezultatas būtų uždarų porų poliuretano putomis, bet labai didelė tikimybė, kad putplastis išsibanguos ar vietomis ir atplyš. Galite bandyti pildyti tarpus poliuretaniniais klijais balionėliuose, skirtais putplasčio klijavimui.

Hidroizoliacinė plėvelė nelaidi garui, net įrengus labai sandarią ir gerą garo izoliaciją iš vidaus liks rizika, kad garai kondensuosis šiltinimo medžiagoje arba stogo konstrukcijoje.

Atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garo laidumo savybės praktiškai identiškos vatoms, todėl ir vėjo izoliacinė plėvelė turėtų būti. Nebent išsipurkš pakankamai lygiai ir nebus nupjaunama reakcijos metu susidaranti plėvelė. Aš visada užsakovams rekomenduoju ją naudoti, ventiliuojamas tarpas privalomas. Privalumas, lyginant su vatom tas kad jos prilimpa prie konstrukcijų ir šiltinant nelieka tarpų, todėl pasirinkimas teisingas.

Stogui su išsikišusiais langais šiltinti tinka PIR, PUR, fenolio putų plokštės arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Šių medžiagų šiluminis efektyvumas iki dviejų kartų didesnis negu vatų, plius joms nereikalingos vėjo ir garo izoliacinės plėvelės.

Apšiltinti tik dalį pastato kažkokio efekto nelabai pasieksite, šiluma išeis per kitas vietas. Norint pereiti nuo šildymo malkomis, neapšiltinus namo, reikia susitaikyti su mažiausiai du-tris kartus didesnėmis išlaidomis šildymui. Namui prišildyti energijos reikės tiek pat, tik šildant dujomis energijos kaina ženkliai brangesnė negu kietu kuru.

Jeigu šiluma rūsyje nereikalinga, apšiltinę dalį sienų iš išorės, papildomai apšiltinkite rūsio lubas ir iki 50 cm sienų iš vidaus. Taip turėtumėte nieko neprarasti, tik apšiltinkite ir įėjimą į rūsį, jeigu įėjimas namo viduje.

Turite apsispręsti kas svarbiau ar kad perdangos šiltinimas atitiktų A++ energetinės klasės reikalavimus, ar išsaugoti palėpės aukštį. Pagal reikalavimus perdangos šilumos perdavimo koeficientas U=0,1 arba šiluminė varža R=10, plius sandari garo izoliacija iš apačios. Tokiam rezultatui galimi variantai:
1. 40 cm vatų ar 37 cm atvirų porų poliuretano putų sluoksnis, tikrai netilpsite į norimą bendrą šiltinimo storį;
2. 23 cm PIR, PUR, fenolio putų arba purškiamų uždarų porų poliuretano putų sluoksnis;
3. 12 cm uždarų porų plius 18 cm atvirų porų poliuretano putų arba 20 cm vatos su pačiu mažiausiu šilumos laidumo koeficientu ir 10 cm PIR plokštė iš apačios.
Visais atvejais palėpė turi būti ventiliuojama todėl naudojant vatas ar atvirų porų poliuretano putas privaloma vėjo izoliacija iš viršaus, dažniausiai tam naudojama OSB plokštė. Tačiau OSB prastesnis garų pralaidumas negu specializuotų plėvelių, todėl prie didesnių šalčių kris šiltinimo efektyvumas. Plius turite atkreipti dėmesį į tai kad neliktų šalčio tiltų ties murlotais ir neapšiltinti mūriniai frontonai (jeigu tokie yra) iš palėpės pusės ir viršaus. Naudojant purškiamas uždarų porų poliuretano putas, ant jų galėsite vaikščioti ir dėti daiktus, tačiau bus prastesnė garso izoliacija (sprendžiasi montuojant gipsines lubas su specialiais laikikliais).

Viskas priklauso nuo bendro sienos medžiagiškumo (tinkas, rastas, oro tarpo užpildas, plytų mūras, gal papildomas šiltinimas). Visos šios medžiagos be šiluminės varžos turi ir garų varžą Sd. Reikia skaičiuoti kiekvieno sluoksnio varžas (šilumos ir garų), įvertinti vidinius parametrus (šiluma bei santykinė drėgmė, kuri priklauso nuo vėdinimo efektyvumo) ir atlikus rasos taško vietos bei garų kondensavimosi skaičiavimus galima pasakyti ar kils rizika viršnorminiam medienos įdrėkiui. Bet kuriuo atveju šiltinant oro tarpą lieka šalčio tiltai tose vietose kur oro tarpo nėra (angokraščiai, mūriniuose namuose ties perdangom). Mes oro tarpus pildome uždarų porų poliuretano putomis, jų šiluminė varža beveik du kartus geresnė negu kitų tam naudojamų medžiagų, plius papildomai sutvirtina konstrukcijas. Šiltinant rastinius namus visada atliekame skaičiavimus ar nebus viršnorminio garų kondensavimosi, nes kiekvienas namas buna su savita specifika. Galimas variantas šiltinti atvirų porų poliuretano putomis, jų savybės praktiškai identiškos visoms kitoms oro tarpų užpildymui naudojamoms medžiagoms, privalumas tas kad jos elastingos (kaip porolonas) todėl jeigu ledas ir susidarys, jų ilgaamžiškumas didesnis negu kitų medžiagų. Minusas, kad jos džius ilgiau negu vata ar ekovata. Kondensatas ir prie didesnių ilgalaikių šalčių ledas susidaro, todėl, kad išorinio mūro garų varža didesnė negu medžiagų, kuriomis užpildytas oro tarpas (tai negalioja uždarų porų poliuretano putoms).

Viskas kas yra už ventiliuojamo oro tarpo, skaičiuojant šilumines varžas, nėra vertinama. Užpildyti kuo nors ventiliuojamą oro tarpą, neatlikus drėgmės kondensavimosi atitvaros viduje skaičiavimus, negalima. Tam kad nepabloginti esamos situacijos reikia atlikti šilumos varžos ir drėgmės kondensavimosi skaičiavimus, įvertinant ar galima užpildyti oro tarpą, bei kiek ir kuo šiltinti iš išorės. Kaip variantas galima nuardyti plytas ir tada šiltinti medžiagomis, kurių garų laidumas artimas vatai (vata, ekovata, atvirų porų poliuretano putos). Jeigu šiltinant iš vidaus vata nebuvo sudėta sandari garų izoliacija, efektas bus prastesnis, negu teoriniuose skaičiavimuose.

Kokybiškai apšiltinti neardant grindų praktiškai neįmanoma. Galima priinjektuoti per skylutes uždarų arba atvirų porų poliuretano putų, bet be garantijos, kad neliks neužpildytų vietų, ar kad neiškilnos grindų. Kaina priklauso nuo darbų kiekio bei sudėtingumo (ar lagės gerai pritvirtintos prie pagrindo, tarpo aukščio ir pan.), pasirinktų žaliavų ir sunaudoto jų kiekio.

Jeigu stogo konstrukcijos iš abiejų pusių uždengtos stogo danga ir lubomis, tai apšiltinti neįmanoma. Pradžiai reikia žinoti kokia konstrukcija yra, ar po skarda yra difuzinė membrana, ar ji nepažeista, ar yra ventiliuojamas oro tarpas, koks gegnių aukštis ir kokio šiltinimo efekto tikitės. Stoglangius geriau įrengti prieš šiltinant.

Atvirų porų poliuretano putų fizinės savybės (garso, šilumos, garų laidumo koeficientai) praktiškai identiški, todėl atvirų porų poliuretanui kaip ir vatai yra būtinos sąlygos: ventiliuojamas oro tarpas po skarda, difuzinė danga nepraleidžianti vandens bet laidi garui ir garo izoliacija. Vientisas ir sandarus uždarų porų poliuretano putų >4 cm storio sluoksnis, arba kita sandari garo izoliacija yra būtina. Smūginio garso izoliacijai (virpesiams) būtinos kitos priemonės, kurios pasiekiamos gipsinių lubų, atskirtų nuo stogo ir sienų konstrukcijų guminiais tarpikliais, pagalba.

Galimi keli būdai: nukasti pjuvenas, įrengti sandarią garo izoliaciją, arba naudoti dvigubo laidumo plėvelę ir tada galima šiltinti kaip bet kurį šiuolaikišką namą. Kitas variantas mažiau efektyvus - purkšti ant viršaus atvirų porų poliuretano putas, arba šiltinti vatomis, tačiau joms reikės įrengti vėjo izoliaciją. Visais atvejais perdangos šiltinimo sluoksnį būtina sujungti su sienų šiltinimo sluoksniu, nepaliekant šalčio tiltelių ir čia reikia žiūrėti ar nesuprastės palėpės vėdinimas.