Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Žiūrint kiek yra vietos ir kokia situacija. Pagerinti galima ne tik perklijuojant plėvelęs, bet ir užsandarinti, padaryti garo barjerą ir padidinti šiluminę varžą montuojant PIR plokštes su aliuminio folija, arba purškiant uždarų porų poliuretano putas.

Jeigu daugiabučio pamatų paviršiai nelygūs ir nėra galimybės sandariai priglausti šiltinimo medžiagos nepaliekant tarpų, reikia šiltinti purškiamomis didesnio tankio (> 55 kg/m3, atsparumas gniuždymui >200 kPa) uždarų porų poliuretano putomis. Putos puikiai sukimba su tvirtais, švariais ir sausais paviršiais, sudaro vientisą sandarų, vandeniui nelaidų sluoksnį. Uždarų porų poliuretano putų šiltinimo efektyvumas iki dviejų kartų didesnis, lyginant su kitomis pamatų šiltinimui naudojamomis medžiagomis.

1. Yra du būdai: pragręžti sienoje skylę, arba išskaičiuoti pagal sienos storį. Jeigu sienos iš lauko ir vidaus tinkuotos - gręžti patikimiau, bus galimybė pažiūrėti kaip buvo surištos plytos, jeigu rišimas plytomis, oro tarpo pildymas gali būti netikslingas. 2. Galima, bet reikia turėti omeny, kad liks šalčio tilteliai tose vietose, kur nėra oro tarpo (visi angokraščiai ir ties perdangom, jeigu jos betoninės), namo dalis pilnai užsisandarins, reikės pasirūpinti efektyvesne vėdinimo sistema.

Norint sužinoti teisingą atsakymą reikia žinoti visą sienos "medžiagiškumą" ir atlikti hidroterminius skaičiavimus. Galima pasinaudoti nemokama internetine skaičiuokle. Tiesiai ant apdailos šiltinti nebus efektyvu, todėl kad karkasinio namo sienos greičiausiai bus su ventiliuojamu oro tarpu, viskas kas bus už ventiliuojamo oro tarpo į lauko pusę yra nevertinama kaip šiltinimas.

Jeigu tarp pirmo ir antro aukšto nebus didelių temperatūrinių skirtumų, garo plėvelė nereikalinga. Reikalingos plėvelės, kad apsisaugoti nuo vatos dulkių, jos kad ir per smulkiausius tarpus gali patekti į patalpas ir kelti diskomfortą ir pavojų sveikatai.

Stogas turi būti 15-20 % geriau apšiltintas už sienas, todėl sprendžiant ar teisinga šiltinti papildomai, reikia žinoti kokia sienų šiluminė varža. Dar reikia žinoti kokiu poliuretanu norite šiltinti. Putų poliuretanas gali būti purškiamos uždarų arba atvirų porų putos arba plokštės su aliuminio folija arba be jos (PIR arba PUR plokštės). Visos purškiamos poliuretano putos per laiką kažkiek susitraukia ir neturi gero sukibimo su plastikais bei polietileno plėvele, todėl reikia pagalvoti kaip tos putos laikysis. Nenorint prarasti aukščio geriau šiltinti uždarų porų poliuretanu, nes jų šilumos izoliacinės savybės iki dviejų kartų geresnės negu vatos ar atvirų porų poliuretano putų.

Pamatas šiltinasi iki 1,2 gylio, tačiau jeigu neturite rūsio, tada iki pamato apačios. Seni pamatai dažniausiai būna labai nelygūs, todėl geriausias variantas šiltinti purškiamom didelio tankio uždarų porų poliuretano putom. Jų šiltinimo efektas iki dviejų kartų didesnis lyginant su kitomis pamatų šiltinimui naudojamomis medžiagomis. Jos sudaro vienalytį vandeniui nelaidų šiltinimo sluoksnį. Jeigu gruntas labai drėgnas papildomai galima padengti teptine hidroizoliacija, daugiau informacijos mūsų tinklalapyje.

Jeigu sienos ir pamatas jau apšiltinti, gal problema su perdangos ar stogo šiltinimu, arba problema sienų šiltinime: apmūryto rastinio namo oro tarpo užpildyti negalima, ekovata gali būti sukritusi arba sumirkusi.

Medžiagos pakeitimas ar panašių savybių medžiagos papildomas sluoksnis nebūtinai duos norimą rezultatą. Greičiausiai problema su konstrukcijomis perduodamu triukšmu, tai sprendžiasi sunkiomis gipso lubomis su guminiais tarpikliais.

Jis dedamas kad perdengti šalčio tiltelius per gegnes, vatos šilumos izoliacinės savybės apie 5 kartus geresnės negu medienos. Elektros instaliacijos taisyklės, draudžiančios montuoti laidus šiltinimo sluoksnyje: Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2016 "Elektros instaliacijos"
7.1.3.1 punktas: "Laidai ir kabeliai turi būti klojami taip, kad nebūtų pažeista jų izoliacija ir apsauginiai apvalkalai."
7.1.3.7 punktas: "Draudžiama kloti laidus ir kabelius šiltinamojo sluoksnio viduje."
LST EN 60364-5-52:2010 "Elektriniai įrenginiai pastatuose. Laidų klojimo būdai. Kabelių sistemos. Laisvai klojami kabeliai"
521.2.2 punktas: "Laidai ir kabeliai neturi būti klojami šiltinamojo sluoksnio viduje."
LST EN 60364-5-54:2010 "Elektriniai įrenginiai pastatuose. Laidų klojimo būdai. Kabelių sistemos. Kabelių kanalai ir ortakiai"
543.1.2 punktas: "Kabelių kanalai ir ortakiai neturi būti klojami šiltinamojo sluoksnio viduje."
Šiltinimo sluoksnyje klojami laidai gali perkaisti, o tai gali sukelti gaisrą.
Laidus šiltinimo sluoksnyje gali pažeisti graužikai ar kiti gyvūnai.
Šiltinimo sluoksnyje klojami laidai apsunkina šiltinimo darbų atlikimą.
Kondensatas renkasi rasos taško susidarymo vietoje, paprastai jis būna viršutiniame šiltinimo sluoksnio trečdalyje, tikimybė kad vata po garo izoliacija drėks labai maža, jeigu yra abejonių visada galima atlikti skaičiavimus. Rasos taško skaičiavimus reglamentuoja šie STR punktai: Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2017 "Pastatų atitvarų šiluminė technika":
4.1.1 punktas: "Apskaičiuojant pastatų atitvarų šiluminę techniką, būtina įvertinti rasos taško padėtį atitvaros konstrukcijoje."
4.1.2 punktas: "Rasos taško padėtis atitvaros konstrukcijoje turi atitikti šiuos reikalavimus:
Rasos taškas neturi susidaryti atitvaros konstrukcijos sluoksnyje, kuriame yra šilumos izoliacinės medžiagos."
Rasos taškas neturi susidaryti atitvaros konstrukcijos vidiniame paviršiuje."
Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2014 "Pastatų energinis naudingumas":
5.3.4 punktas: "Pastato atitvarų šiluminės technikos skaičiavimai turi būti atliekami pagal STR 2.01.08:2017 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" reikalavimus."
Rasos taškas yra temperatūra, kurioje ore esantys vandens garai kondensuojasi į skystį.
Rasos taško susidarymas atitvaros konstrukcijoje gali sukelti šias problemas:
Pelėsis ir grybelis
Atitvaros konstrukcijos korozija
Šilumos izoliacijos savybių pablogėjimas
Kondensato kaupimasis ant atitvaros vidinio paviršiaus
Jeigu apdailos sluoksnis po vata nebus sandarus, galite susidurti su kenksmingu žmogaus sveikatai ilgalaikiu mineralinės vatos dulkių poveikiu.

Jeigu garažas bus nešildomas turite apšiltinti vidinę namo sieną, besiribojančią su garažu. Galima dar ir bent po 50 cm išorinių sienų apšiltinti iš vidaus, kad šaltis per mūrą nepereitų į vidaus patalpas. Jeigu apšiltintas sienos, besiribojančios su garažu, pamatas iš garažo pusės grindų galite ir nešiltinti. EPS ir XPS skiriasi atsparumu gniuždymui ir drėgmės pralaidumu, garažo grindims geriau dėti XPS. Jeigu nuspręsite grindų nešiltinti, po smėlbetoniu turite įrengti sandarią hidroizoliaciją, priešingu atveju drėgmė gali pakenkti grindų dangai ir smėlbetoniui.

Virš vatos turi būti difuzinė, garui laidi plėvelė jeigu šiltintas stogas, arba vėjo izoliacinė plėvelė, jeigu šiltinta perdanga (lubos). Po vata turi būti sandari garo izoliacija. Sienos iš vidaus turi būti užsandarintos (nutinkuotos), garo izoliacija turi būti pritvirtinta prie sienos. Šiltinasi pastatai iš išorės, sienų šiltinimo sluoksnis privalo būti sujungtas su stogo ar perdangos šiltinimu be pertrūkių.

Reikia naikinti priežastis, dėl kurių atsiranda kondensatas. Tam kad kokybiškai nudažyti metalą reikės smėliuoti, to greičiausiai nepavyks padaryti, galima bandyti nušveisti metaliniais šepečiais ir pritaikyti dažymo sistemą: apie 60mkr grunto ir apie 200mkr epoksidinio dažo per du-tris sluoksnius (galima pasitikslinti pas pardavėjus, prekiaujančius profesionaliom antikorozinėm dažymo sistemom kaip Litnobiles ar Scandex). Norint pašalinti priežastis reikia metalą apšiltinti garams mažai laidžiomis medžiagomis, tinka XPS, PIR plokštės, bet geriausia perdažius apipurkšti 5-6 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksniu, vata netinka, jeigu toje vietoje yra šalčio tiltelis, joje prisikondensuoja garai ir gali susidaryti ledo sluoksnis. Galima ir nieko nedaryti, jeigu metalas pakankamai storas, tai praeis labai daug laiko kol rūdys jį sugriaužtų tiek, kad jis prarastų savo savybes.

Jeigu namas buvo kurį laiką negyvenamas ir/ar neventiliuojamas galėjo atsirasti pelėsis. Reikėtų prieš perkant pasidaryti sandarumo testą su termovizorium (bent pereiti su termovizoriumi), gal šiltinant buvo paliktos neapšiltintos vietos, kurios peršalinėja. Pelėsiui susidaryti būtinos sąlygos: paviršių temperatūra +10-12 C, santykinė drėgmė >60%, nejudantis oras. Klausimas kuo ir kaip šiltinta perdanga ar stogas, stogo ir perdangos šiltinimas turi būti 15-20% šiltesni už sienas, jeigu sienos šiltintos 20 cm balto polistirolo, tai stoge ar perdangoje turi būti 25 cm vatos, jeigu pilku ar juodu polistirolu, atitinkamai 30 cm. Labai svarbu ar sienos šiltinimo sluoksnis sujungtas su perdangos ar stogo šiltinimu, dažnai pasitaiko kad apšiltina tik iki pakalimų. Gali būti kad apšiltinta nekokybiškai ir sienų šiltinimas neefektyvus, nes šiluma ištraukiama per oro tarpą.

Jeigu problema su sandarumu aplink langus, tai suklijuokite iš vidaus garo izoliacinę juostą, iš išorės vėjo izoliacinę, jeigu prastas plyšių sandarinimas, persandarinkite montažinėm putom ar kuo buvo sandarinta. Sienos šiltinimas iš vidaus, jeigu joje nėra skylių, niekaip nespręs kiaurų angokraščių problemos. Sienos nupurkštos uždarų porų poliuretano putom turėtų būti sandarios, klausimas kaip ir kas buvo šiltinta neoporu, greičiausiai jo ir gipso karkaso tvirtinimams buvo prigręžiota krūva skylių, per kurias dabar ir pučia vėjas. Tokia problema gali būti sprendžiama tik sandarinimu, sandarinasi iš vidaus. Tam reikia nuimti vidaus apdailą ir sandarinti visas skyles, galima nuimti neoporo šiltinimą iš lauko ir peršiltinti purškiamom uždarų porų poliuretano putom, arba bandyti užpildyti tarpus tarp gipso ir konteinerio uždarų porų poliuretano putom.

Jeigu tenkina šildymo kainos tai kam tas klausimas? O jeigu atrodo daugoka (panašios kvadratūros apšiltinto namo šildymas (su karštu vandeniu 3 žmonėm ir maisto ruošimu) dujomis gruodį kainavo per pus mažiau), tada reikia susiskaičiuoti kiek pinigų prarandate (skaičiuojasi šiluminės varžos ir plotai) per sienas, langus, duris, grindis ir perdangą, visi kiti nuostoliai bus dėl nesandarumų. Tai padės apsispręsti nuo ko pradėti ir kiek ką verta šiltinti, yra tam tikros taisyklės, pvz perdanga turėtų būti 15-20% geriau apšiltinta negu sienos. Apšiltinus ir užsandarinus namą būtinai reikės pasirūpinti vėdinimo sistema (nebūtinai rekuperacine).

Jeigu yra grindinis šildymas ir tikrai po juo nėra šiltinimo, tai šildote gruntą, jau čia prarandate daug energijos. Jeigu yra rusys, galima apšiltinti rūsio lubas, tai kažkiek padėtų. Vatos šiltinimo sluoksnio didinimas bus mažai efektyvus jeigu nėra sandarios garo izoliacijos. Reikia žiūrėti viską vietoje, pagal aprašymą sunku patarti, galima suklaidinti.

Efektyvumas priklauso nuo šiltinimo sluoksnio storio ir atliekamų darbų kruopštumo. Su šiltinimo storiu nereikia persistengti nes šiltinant iš vidaus mažėja šilumos kiekis atitvaroms, ko pasekoje rasos taškas lenda gilyn į konstrukcijas. Efektyviau yra šiltinti iš išorės nuardžius mūrą, arba šiltinti ant mūro ir langus su durimis iškelti į šiltinimo sluoksnį, taip sumažėtų galimų šalčio tiltelių kiekis.

Puikus sprendimas, atkreipkite dėmesį į sienų sandarumą perdangos storyje. Jeigu siena iš blokelių be vertikalių siūlų tai jas reikėtų nutinkuoti ar bent nuarmuoti. Geresnei garso izoliacijai galima naudoti cementines plokštes (kuo sunkesnes, nes didesnė masė geriau slopina bildesius), jeigu norisi šildomų grindų ant guminės juostos galima dėti specialų metalinį profpaklotą ir betonuoti.

Jeigu vata sudėta be sandarios garo plėvelės ir jeigu palėpė ventiliuojama o vata be vėjo izoliacijos, tai iš jos jokios naudos, tai tik sukrauta vata bet neapšiltinta perdanga. Dėti putplasčio ant vatos negalima, nes jis prastai praleidžia garus ir jeigu rasos taškas gausis vatos sluoksnyje, ji pridėks. šiltinant perdangas reikia nepamiršti apšiltinti ir mūrinių sienų. Dar gali būti su prasta sienų ar langų šilumine varža ir bendras namo sandarumas.

Naujos statybos pastatai turi atitikti A++ energetinę klasę (jeigu statoma ne pagal seną statybos leidimą). Kitas labai svarbus ir dažnai pamirštamas momentas - perdangos šiltinimo sluoksnis turi susijungti su sienų šiltinimu. A++ energetinei klasei turėtų pakakti 23 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksnio, tai brangiausias variantas ir gali būti problemų su garso izoliacija. Galima purkšti 37 cm atvirų porų poliuretano putų iš apačios įrengus garo izoliaciją, tai pigiausias variantas ir nebus problemų su garso izoliacija. Optimaliausias variantas - iš viršaus montuoti vėjo izoliaciją (šalta palėpė turi būti ventiliuojama), iš apačios purkšti 23-25 cm atvirų porų poliuretano putų ir dar 8-9 cm uždarų porų poliuretano putų sandarinimui ir garo izoliacijai.

Esame atlię tokius darbus, kol kas jokių problemų neatsirado. Kiekvienas atvejis individualus, reikia žiūrėti vietoje. Pelėsiui susidaryti būtinos sąlygos: paviršių temperatūra +10-12 C, santykinė drėgmė > 60%, svarbu ir kokia bus patalpų tempertūra, ar ji bus pastov,i ar bus normalus vėdinimas.

Alytnamių viršų šiltiname purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis. Purškiasi šaltos dalies grindys (po apačia šiltos patalpos), sienos ir lubos iš šaltosios pusės, gaunasi omegos raidės formos apšiltinimas. Purškiamom uždarų porų poliuretano putom nereikalingos plėvelės (nereikia maišyti su atvirų porų poliuretano putomis), šiluminė varža iki dviejų kartų didesnė negu šiltinant vatom, nelieka plyšių ir sujungimų.

Patirtis ar nuogirdos netinkami informacijos šaltiniai. Oro tarpas paliktas tam, kad rąstuotse nesikauptų perteklinė drėgmė dėl garų difuzijos. Jeigu nenorite pakenkti rąstams reikia atlikti rasos taško ir sienos drėgmės būklės skaičiavimus, kaip nurodyta STRe. Efektyviai apšiltinti tokį namą yra du būdai: šiltinti iš išorės iškeliant langus ir duris į šiltinimo sluoksnį ar mūro sieną, arba nuardyti mūrą ir tada apšiltinti namą. Užpildant oro tarpą drėgmė gali kondensuotis rastuose arba užpildo medžiagoje (garas per užpildo medžiagą gali pereiti lengviau negu per mūrą), liks šalčio tilteliai tose vietose kur nėra oro tarpo, bus problematiška be šalčio tiltelių sujungti sienos šiltinimą su pamato ir stogo šiltinimo sluoksniais.

Polistirolio granulės sulaiko oro konvekciją ir neleidžia kondensuotis garams oro tarpe, dabartinė oro tarpo šiluminė varža mažai kuo prastesnė negu bus užpildžius tarpą kitomis medžiagomis, kurių šilumos izoliacinės savybės pagrįstos oro sulaikymu. Ekonominė nauda labai abejotina, reikia gerai paskaičiuoti kiek kainuos darbai ir kokį efektą tai duos, Pablogėti situacija gali, jeigu naujai užpildytoje medžiagoje pradės kauptis garai. Geresnis variantas nebent užpildyti uždarų porų poliuretano putomis, jų efektyvumas iki dviejų kartų geresnis negu kitų medžiagų, jose nesikaupia drėgmė, nes išorinė plyta netrukdo garui pasišalinti, kaip kitom medžiagom. Nepašalinus granulių tarpas normaliai neužsipildys. Pats geriausias variantas šioje situacijos yra šiltinti normaliai pastato sienas su pamatais iš lauko, iškeliant langus ir duris į šiltinimo sluoksnį, taip neliks problemų su šalčio tilteliais kurie lieka tose vietose kur nėra oro tarpo (aplink langus ir duris, bei ties perdangom).