Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garo laidumo savybės praktiškai identiškos vatoms, todėl ir vėjo izoliacinė plėvelė turėtų būti. Nebent išsipurkš pakankamai lygiai ir nebus nupjaunama reakcijos metu susidaranti plėvelė. Aš visada užsakovams rekomenduoju ją naudoti, ventiliuojamas tarpas privalomas. Privalumas, lyginant su vatom tas kad jos prilimpa prie konstrukcijų ir šiltinant nelieka tarpų, todėl pasirinkimas teisingas.

Stogui su išsikišusiais langais šiltinti tinka PIR, PUR, fenolio putų plokštės arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Šių medžiagų šiluminis efektyvumas iki dviejų kartų didesnis negu vatų, plius joms nereikalingos vėjo ir garo izoliacinės plėvelės.

Apšiltinti tik dalį pastato kažkokio efekto nelabai pasieksite, šiluma išeis per kitas vietas. Norint pereiti nuo šildymo malkomis, neapšiltinus namo, reikia susitaikyti su mažiausiai du-tris kartus didesnėmis išlaidomis šildymui. Namui prišildyti energijos reikės tiek pat, tik šildant dujomis energijos kaina ženkliai brangesnė negu kietu kuru.

Jeigu šiluma rūsyje nereikalinga, apšiltinę dalį sienų iš išorės, papildomai apšiltinkite rūsio lubas ir iki 50 cm sienų iš vidaus. Taip turėtumėte nieko neprarasti, tik apšiltinkite ir įėjimą į rūsį, jeigu įėjimas namo viduje.

Turite apsispręsti kas svarbiau ar kad perdangos šiltinimas atitiktų A++ energetinės klasės reikalavimus, ar išsaugoti palėpės aukštį. Pagal reikalavimus perdangos šilumos perdavimo koeficientas U=0,1 arba šiluminė varža R=10, plius sandari garo izoliacija iš apačios. Tokiam rezultatui galimi variantai:
1. 40 cm vatų ar 37 cm atvirų porų poliuretano putų sluoksnis, tikrai netilpsite į norimą bendrą šiltinimo storį;
2. 23 cm PIR, PUR, fenolio putų arba purškiamų uždarų porų poliuretano putų sluoksnis;
3. 12 cm uždarų porų plius 18 cm atvirų porų poliuretano putų arba 20 cm vatos su pačiu mažiausiu šilumos laidumo koeficientu ir 10 cm PIR plokštė iš apačios.
Visais atvejais palėpė turi būti ventiliuojama todėl naudojant vatas ar atvirų porų poliuretano putas privaloma vėjo izoliacija iš viršaus, dažniausiai tam naudojama OSB plokštė. Tačiau OSB prastesnis garų pralaidumas negu specializuotų plėvelių, todėl prie didesnių šalčių kris šiltinimo efektyvumas. Plius turite atkreipti dėmesį į tai kad neliktų šalčio tiltų ties murlotais ir neapšiltinti mūriniai frontonai (jeigu tokie yra) iš palėpės pusės ir viršaus. Naudojant purškiamas uždarų porų poliuretano putas, ant jų galėsite vaikščioti ir dėti daiktus, tačiau bus prastesnė garso izoliacija (sprendžiasi montuojant gipsines lubas su specialiais laikikliais).

Viskas priklauso nuo bendro sienos medžiagiškumo (tinkas, rastas, oro tarpo užpildas, plytų mūras, gal papildomas šiltinimas). Visos šios medžiagos be šiluminės varžos turi ir garų varžą Sd. Reikia skaičiuoti kiekvieno sluoksnio varžas (šilumos ir garų), įvertinti vidinius parametrus (šiluma bei santykinė drėgmė, kuri priklauso nuo vėdinimo efektyvumo) ir atlikus rasos taško vietos bei garų kondensavimosi skaičiavimus galima pasakyti ar kils rizika viršnorminiam medienos įdrėkiui. Bet kuriuo atveju šiltinant oro tarpą lieka šalčio tiltai tose vietose kur oro tarpo nėra (angokraščiai, mūriniuose namuose ties perdangom). Mes oro tarpus pildome uždarų porų poliuretano putomis, jų šiluminė varža beveik du kartus geresnė negu kitų tam naudojamų medžiagų, plius papildomai sutvirtina konstrukcijas. Šiltinant rastinius namus visada atliekame skaičiavimus ar nebus viršnorminio garų kondensavimosi, nes kiekvienas namas buna su savita specifika. Galimas variantas šiltinti atvirų porų poliuretano putomis, jų savybės praktiškai identiškos visoms kitoms oro tarpų užpildymui naudojamoms medžiagoms, privalumas tas kad jos elastingos (kaip porolonas) todėl jeigu ledas ir susidarys, jų ilgaamžiškumas didesnis negu kitų medžiagų. Minusas, kad jos džius ilgiau negu vata ar ekovata. Kondensatas ir prie didesnių ilgalaikių šalčių ledas susidaro, todėl, kad išorinio mūro garų varža didesnė negu medžiagų, kuriomis užpildytas oro tarpas (tai negalioja uždarų porų poliuretano putoms).

Viskas kas yra už ventiliuojamo oro tarpo, skaičiuojant šilumines varžas, nėra vertinama. Užpildyti kuo nors ventiliuojamą oro tarpą, neatlikus drėgmės kondensavimosi atitvaros viduje skaičiavimus, negalima. Tam kad nepabloginti esamos situacijos reikia atlikti šilumos varžos ir drėgmės kondensavimosi skaičiavimus, įvertinant ar galima užpildyti oro tarpą, bei kiek ir kuo šiltinti iš išorės. Kaip variantas galima nuardyti plytas ir tada šiltinti medžiagomis, kurių garų laidumas artimas vatai (vata, ekovata, atvirų porų poliuretano putos). Jeigu šiltinant iš vidaus vata nebuvo sudėta sandari garų izoliacija, efektas bus prastesnis, negu teoriniuose skaičiavimuose.

Kokybiškai apšiltinti neardant grindų praktiškai neįmanoma. Galima priinjektuoti per skylutes uždarų arba atvirų porų poliuretano putų, bet be garantijos, kad neliks neužpildytų vietų, ar kad neiškilnos grindų. Kaina priklauso nuo darbų kiekio bei sudėtingumo (ar lagės gerai pritvirtintos prie pagrindo, tarpo aukščio ir pan.), pasirinktų žaliavų ir sunaudoto jų kiekio.

Jeigu stogo konstrukcijos iš abiejų pusių uždengtos stogo danga ir lubomis, tai apšiltinti neįmanoma. Pradžiai reikia žinoti kokia konstrukcija yra, ar po skarda yra difuzinė membrana, ar ji nepažeista, ar yra ventiliuojamas oro tarpas, koks gegnių aukštis ir kokio šiltinimo efekto tikitės. Stoglangius geriau įrengti prieš šiltinant.

Atvirų porų poliuretano putų fizinės savybės (garso, šilumos, garų laidumo koeficientai) praktiškai identiški, todėl atvirų porų poliuretanui kaip ir vatai yra būtinos sąlygos: ventiliuojamas oro tarpas po skarda, difuzinė danga nepraleidžianti vandens bet laidi garui ir garo izoliacija. Vientisas ir sandarus uždarų porų poliuretano putų >4 cm storio sluoksnis, arba kita sandari garo izoliacija yra būtina. Smūginio garso izoliacijai (virpesiams) būtinos kitos priemonės, kurios pasiekiamos gipsinių lubų, atskirtų nuo stogo ir sienų konstrukcijų guminiais tarpikliais, pagalba.

Galimi keli būdai: nukasti pjuvenas, įrengti sandarią garo izoliaciją, arba naudoti dvigubo laidumo plėvelę ir tada galima šiltinti kaip bet kurį šiuolaikišką namą. Kitas variantas mažiau efektyvus - purkšti ant viršaus atvirų porų poliuretano putas, arba šiltinti vatomis, tačiau joms reikės įrengti vėjo izoliaciją. Visais atvejais perdangos šiltinimo sluoksnį būtina sujungti su sienų šiltinimo sluoksniu, nepaliekant šalčio tiltelių ir čia reikia žiūrėti ar nesuprastės palėpės vėdinimas.

Priemaišų nėra, prie tam tikrų sąlygų dega ir vata. Kai eina kalba apie degumą statybose, tai reikia žiūrėti viso medžiagų "sumuštinio" degumo klasę, o ne atskiro produkto. Todėl Google nieko ir neradote, informacijos reikia ieškoti GTC tinklalapyje. Pvz vata gal ir mažiau degi, bet ji labai laidi orui ir be ją laikančių bei saugančių nuo vėjo ir drėgmės medžiagų statybose yra nenaudojama, gaisro atveju ji paprasčiausiai sukris. Poliuretanai turi sistemas atitinkančias Brooft1 ir Bs3d0, bei Bs1d0 klases. Konkretizuokite klausimą kur, kokiai paskirčiai ir kokį poliuretaną norite naudoti.

Tam kad pasakyti kas bus reikia paskaičiuoti kiekvieno sluoksnio vandens garų difuzinės varžos vertes Sd, į lauko pusę reikšmės turi mažėti, tam kad garai neužsilaikytų ir nesikondensuotų. Jeigu karkasas šiltintas vata, tai iš lauko pusės ji turi būti pridengta vėjo izoliacija ir tarp jos ir lentų turi būti ventiliuojamas oro tarpas, tada visai nesvarbu kas ant tų lentų, nei lentos nei puta šilumos nepriduoda nes viskas išsiventiliuoja per tą tarpą (pagal taisykles šiluminė varža už ventiliuojamo tarpo nebeskaičiuojama). Jeigu ventiliuojamo oro tarpo nėra, tai drėgmė kaupiasi vatoje ir vata pilnai savo funkcijų nebeatlieka. Jeigu nėra sandarios garo izoliacijos, tai po keliolikos metų galimos problemos su apatinio vainiko mediena. Tiksliau ką nors galima pasakyti tik po skaičiavimų.

Atvirų porų poliuretano putų ir vatos garso izoliacinės savybės praktiškai vienodos, gipsinės lubos be šešėlinių siūlių turėtų išspręsti šią problemą (gali būti niuansų su karkasu) papildomas vatos sluoksnis mažiau svarbus nes Jums reikės izoliuoti smūginį o ne oru sklindantį triukšmą. Vertėtų dėti plėvelę tam kad nekvėpuoti vatos dulkėmis, bet ar tai nepablogins garų kondensavimosi konstrukcijoje galima pasakyti tik atlikus skaičiavimus, tam reikia žinoti visų sluoksnių storius ir medžiagų savybes (šilumos laidumo koeficientus, tankius, garų varžos faktoriaus koeficientus).

Šiltinant iš vidaus sumažinsite šilumos kiekį tenkantį sienai, ko pasekoje rasos taškas pasislinks gilyn į sieną. Tai gali padidinti sienų įdrėkį ir sutrumpintį jų gyvavimo laiką. Norint tikslesnio atsakymo reikia atlikti sienos šiluminės varžos ir drėgmės kondensavimosi skaičiavimus. Tinko nedaužykite, jis sandarina sienas, gerina garso izoliacines savybes ir kažkiek akumuliuoja šilumą (didesnė šiluminė inercija), šia savybę apšiltinę iš vidaus prarasite.

Be didesnės rizikos galima ant viršaus šiltinti labai garui laidžiomis šiltinimo medžiagomis: vatos, ekovatos, atvirų porų poliuretano putos. Tačiau labai gerą efektą vargu ar pasieksite, nes po spaliais greičiausiai nebus garo izoliacijos. Geriausiai būdas - purškiamos atvirų porų poliuretano putos, jų efektyvumas mažiau nukrenta neįrengus vėjo izoliacijos virš šiltinimo sluoksnio.

Galimas įšalas maksimaliai iki 1,2 metro. Mes šiltiname purškiamomis didelio tankio uždarų porų poliuretano putomis iki banketės arba pamato apačios, tačiau gilėjant mažiname šiltinio storį. Pamatas nebepraleidžia vandens ir nelika šaltų zonų ant kurių, esant prastai ventiliacijai, gelėtų kauptis kondensatas.

Laba diena, efektyviausia šiltinimui iš vidaus yra PIR plokštė su aliuminio folija ir gipso apdaila (3 viename). Su šiom plokštėm gausite geresnį efektą, nes PIRo šilumos izoliacinės savybės geresnės negu "sterodūro" beveik du kartus, o aliuminio folija sudaro garų barjerą, kuris sumažins pelėsio tarp plokštės ir sienos atsiradimo riziką. Jeigu sienos labai nelygios plokščių klijavimui, tada montuoti gipso profilius ir purkšti uždarų porų poliuretano putas, tarp sienos ir profilio turėtų būti mažiausiai 3 cm tarpas.

Pagal reikalavimus kotedžui turėtų būti C garso izoliacijos klasė, pagal ją kažkiek garso yra leidžiama. Pradėti nuo akustinių tyrimų, jeigu rezultatas viršija normas greičiausiai statytojas nusižengė projektui ir tai būtų garantinis remontas 20 metų. Turint tyrimų ataskaitą galima kreiptis į specializuotas kompanijas (pvz. MB "Garso Dinamika" ar UAB "Moderni izoliacija") ir gausite konkretų pasiūlymą kaip spręsti problemą, todėl kad skirtingiems garso dažnio diapazonams bus skirtingi sprendimai.

Difuzinė plėvelė dedasi stoguose, tam kad sukurti ventiliuojamą oro tarpą ir nuo stogo lašantį kondensatą nuvesti į lietvamzdžius. Atvirų porų poliuretano putų (nesvarbu kaip jos vadinasi) šiltinimo mazgai identiški kaip šiltinant vata, todėl kad šilumos ir garo laidumo koeficientai labai panašūs. Skirtumas tik tas, kad vanduo iš vatos išbėga, o atvirų porų poliuretano putose užsilaiko. Projektuotoja pagal STR 2.05.01:2005 reikalavimus projekte privalo suskaičiuoti atitvarų savituosius šilumos nuostolius (V straipsnis), atitvarų ir ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertes (VI straipsnis) bei atitvarų drėgminę būklę (VII straipsnis). Be šių skaičiavimų projektas niekinis. Jeigu kalba ėjo ne apie difuzinę o garo plėvelę, tai šiltinant atvirų porų poliuretano putomis garo izoliacija būtina.

Pažeistas vietas vėl reikia užpurkšti putomis. Jeigu pažeidžiamos atvirų porų poliuretano putos, tas vietas galima užpurkšti montažinėmis putomis iš flakonų. Jeigu pažeidžiamos kietos, uždarų porų poliuretano putos, pažeistas vietas galima remontuoti tik uždarų porų poliuretano putomis. Tam reikia kviestis putų purškėjus su įranga, arba jeigu plotai nedideli galima naudoti uždarų porų poliuretano putas balionuose (paprasti flakonai iš parduotuvių netinka). Lietuvoje parduodami dviejų gamintojų produktai DuPont FROTH-PAK ir Soudafoam MaxTwo HFO. Produktus galima purkšti ir patiems, bet pigiau gali būti išsikviečiant specialistus.

Uždarų porų poliuretano putų garų laidumas tikrai bus prastesnis negu difuzinės plėvelės, todėl kažkoks jos savybių pasikeitimas neturės įtakos didesniai garų kondensacijai šiltinimo medžiagoje. Uždarų porų poliuretanas praktiškai neįgeria drėgmės, todėl kondensatas ir vanduo turėtų sėkmingai nubėgti į lietvamzdžius. Problemų gali būti jeigu purškiant putas buvo pakelta difuzinė plėvelė, to pasekoje gali sumažėti oro tarpo ventiliavimas, arba vanduo tekėdamas žemyn tekės ir į šonus drėkindamas ilginius tašus ("makaronus").

Pradėti reikia nuo to kad atvirų porų poliuretano putų šiluminės ir kitos savybės praktiškai identiškos vatai, todėl tikrai neverta rinktis šiltintojų aiškinančių kad šiltinant atvirų porų poliuretano putomis nereikalinga garo izoliacija. Šiltinimas atvirų porų poliuretano putomis nuo šiltinimo vata skiriasi tuos kad ištirpęs ledas iš vatos išbėga ir problema matoma akivaizdžiai, o dėl porėtos atvirų porų poliuretano putų struktūros (viena iš atvirų porų poliuretano putų atmainų yra porolonas, iš kurio gaminami čiužiniai ir kempinės) vanduo lieka putose ir problema be termovizoriaus nematoma. Gamintojai gamina tik žaliavas, didžioji dauguma tik vieną iš dviejų komponentų (poliolį). Galutinis produktas ir jo kokybė priklausys nuo žmogaus purškiančio putas, kaip jis laikosi technologinių reikalavimų ir žino darbo subtilybes. Kainos susidaro iš sunaudotų žaliavų kiekio (medžiagos tankio) ir kainos, bei darbų kainos. Skirtingų gamintojų žaliavų kaina skiriasi priklausomai nuo medžiagos degumo (būna E ir F degumo klasės), stabilumo ir žaliavų gamintojo rinkodaros (dėl to skiriaisi mažiausiai). Dar yra technologinių niuansų, vienos putos išsipučia lygiau ir paprasčiau, kitos labai netolygiai, nuo to kenčia šiltinimo efektyvumas (prašykite atliktų objektų nuotraukų kad žinotumėte kokio rezultato tikėtis). Dar gali pasitaikyti produktų be europinės eksploatacinių savybių deklaracijos (arba su suklastota, kito gamintojo, todėl lyginkite markiruotę deklaracijoje su lipdukais ant statinių), tokių produktų pagal įstatymus naudoti negalima. Nuo graužikų ir kitų gyvių apsaugo tinkliukai ir kitos priemonės, tai ne putų gamintojų (žaliavų gamintojų, pardavėjų ir purškėjų) rūpestis. Už išpurkštų putų kokybę atsako žaliavų gamintojas (turi būti žaliavų gamintojo eksploatacinių savybių deklaracija), purškėjas (jo atsakomybė kad medžiaga išpurkšta nepažeidžiant technologinių reikalavimų, kurie nurodyti žaliavų gamintojo techniniame duomenų lape TDSe) ir žmogaus priėmusio sprendimą kaip šiltinti, tai gali būti architektas, užsakovas, putų pardavėjas ar purškėjas. Turėtų būti inžinierius konstruktorius, kuris paskaičiavo reikiamus medžiagos storius ir galimus drėgmės įgeriamumus. Pagal įstatymus atsakomybė įmonės, atlikusios šiltinimo darbus, 20-čiai metų, todėl pasidomėkite kas ir kaip kompensuos galimus nuostolius, paprastai įmonės turi draudimus. Galime apšiltinti, dirbame su patikimais žaliavų gamintojais, turime draudimus, darbų pavyzdžius galite pažiūrėti mūsų internetiniame puslapyje, tačiau vien atvirų porų poliuretano putomis nešiltiname.

Atvirų porų poliuretano putų savybės tokios pat kaip vatų, uždarų porų - kaip PIRo. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti dėl ko trūko siena ir sutvarkyti šią problemą, nes šiltinimas sienų skilimo nesustabdys. Po to šiltinti reikėtų iš išorės, jeigu tokios galimybės nėra, tada reikia naudoti uždarų porų poliuretano putas arba PIR ar fenolio plokštes.

Sienų šilumos izoliacinės savybės priklauso ne tik nuo jų storio, bet ir nuo panaudotų medžiagų. Sprendžiant iš termovizinių nuotraukų lauko sienos ne vientiso mūro, naudoti ir blokeliai, todėl reikia tikrai įsitikinti ar nėra oro tarpo, bei kokios medžiagos naudotos. Ką, kiek, kuo ir kaip reikėtų šiltinti po to kai bus aišku per kur namas, ar butas netenka daugiau šilumos: sienas, langus ar perdangą.