Stropuva ir ko ekspertų komentarai

Iš klausimo aišku, kad katilas ne mūsų gamybos. Mes naudojam bišiluminį sklendės reguliatorių (ne bimetalinį, o bišiluminį panaudodami pačio katilo plėtimosi šylant plėtimasi), nenaudojam vaškinio sklendės reguliatoriaus, koks yra Jūsų katile. Mes nežinome Jūsų katilo oro skleistuvo konstrukcijos, nuo kurio priklauso degimo kokybė. Tačiau matome kelias klaidas, kurios ir mūsų gamybos katilą trikdytų. Tikimės, kad jas pašalinus padėtis pagerės, gal ir tenkins:

1. Kūrenimo ilgumas priklauso nuo energijos poreikio. Esant maksimaliam poreikiui katilas kūrensis 6 val. Jei reiks per pusę mažiau energijos tai 12v. ir t. t. Energijos poreikis priklauso ne tik nuo namo dydžio, bet ir šildymo sistemos ypatumų. Esant grindiniam šildymui esant atvėsusioms grindims, pradžioje energijos poreikis, dėl grindų akumuliacinės savybės, būna didelis, tad kuras katile sudega greitai. Taip pat pradžioje didelis energijos poreikis būna esant sistemoje šilumos kaupikliui (didelė vandens talpa). Jei katilą užkursite tuoj pat po išsikūrenimo, kai minėti energijos rijikai jau prisotinti, kuras degs ilgiau.
Dar yra parazitinis energijos poreikis, kai per katilą pompuojamas per didelis vandens srautas ir nesvarbu ar tai vėsus vanduo ar tuo išpopuliarintu mažuoju ratu karštas - abejais atvejais katilo sienelės šlampa nuo kondensato, kuris drėkina malkas ir kuriam džiūnant veltui švaistoma dideli kiekiai šilumos energijos katilo viduje (kaip šaldytuve).
2. Kamino sklendė pavojinga tuo, kad ją neapdairiai uždarius, ar jai pačiai nuo susidariusių oro srautų ar virpesių užsidarius gali įvykti nelaimingas įvykis - apsinuodijimas. Todėl ją pašalinkite ar atidarytą stabiliai užfiksuokite ir pririškite, kad koks svečias nepadarytų bėdos. Pašalinkite termostatą, kuris junginėja cirkulacinį siurblį - jis turi suktis visą laiką (netrukdys veikti katilui ir neleis užšalti sistemai, jei kur nors užsibūsite nepakūrę).
3. Kad neliktų parazitinio energijos rijimo su balansiniu ventiliu nustatykite srautą per katilą.40 kW katilui 1000 ltr. per val. 20 kW 500 ltr, 10 kW 250ltr. Jei nėra srauto matavimo prietaiso ir balansinio ventilio darykite taip: Paleiskite siurblį maksimaliu galingumu po jo pagal vandens srautą sklendę sukite, kol išgirsite vandens šniokštimą, po to siurblį perjunkite į minimaliausią galingumą. Tada kurkite katilą Įjunkite ventiliatorių (kuris turi veikti, kol dega malkos) Atidarykite ir užfiksuokite oro sklendę (parėmę balana ar kaip kitaip) ir stebėkite termometrą. Jei per pusvalandį jis pakilo iki 60 - 80 laipsnių srautą pavyko nustatyti. Jei kyla virš 80 sklendę už siurblio trupuuuutį pradarykime. Jei per pusvalandį T nepakyla nors iki 60 laipsnių vandens sklendę dar truputį pridarykite. Kai katilas su pilnai atidaryta oro sklende palaikys T 60 - 80 laipsnių - srautas teisingas. Atfiksuokite oro sklendę ir naudokitės sklendės reguliatoriaus instrukcija.
4. Tačiau jei šildymo sistema nesubalansuota ir turi šuntuojančių elementų (vandens ruošimo boileris, gyvatukai ar radiatoriai neturintys pradinio srauto nustatymo reguliatorių), gali iškilti problema, kai srauto, kuris tinkamas katilui kai kur gali nepakakti. Tada reikia balansuoti - radiatoriuose kurių grįžtamas vamzdis karštas srautą reikia mažinti kol bus bent 20 - 30 laipsnių vėsesnis, kitur priešingai, o jei nėra kuo balansuoti tai įmontuoti ar net perdaryti šildymo sistemą. Bet čia jau kita tema.
Baisiausias srauto rijikas tai tradiciškai lygiagrečiai prijungtas vandens šildymo boileris. Mes supratome jį jungti nuosekliai katilui, tada jis srautui neturi įtakos ir gamina daug karšto vandens. Jums, jei jis prijungtas lygiagrečiai teks ir jame srautą sumažinti, tikėkimės, kad pagamins pakankamai vandens ir su mažesniu srautu, vardan teisingo sistemos ir katilo veikimo.

Reikėtų pakalti katilo durelių rankenėlės liežuvėlį, kad standžiau užsidarytų. Arba ištraukus sandarinimo virvę iš durelių, patepti didesnį kiekį silikono ir įklijuoti tą pačią arba naują sandarinimo virvę.

Rekomenduojame Jums įsigyti kieto kuro katilą STROPUVA 10 kW galingumo. Gaminame trijų tipų tokio galingumo katilus. Malkinius (kuras: malkos), BIO - (kuras: malkos, pjuvenų briketai, granulės, medienos skiedros) ir "U" universlų (kuras: anglys, durpių briketai,malkos, pjuvenų briketai, granulės, medienos skiedros).

Nebūtina, nes pigus kietas kuras tampa brangiu dėl sistemos pabrangimo. Šildomos grindys, namo sienos ir baldai taip pat akumulaitorius. Kita vertus, reikia pasirinkti tokį katilą, kuriame kieto kuro įkrova degtų ne dvi valandas bet keliolika.

Viena, neužšalantį skystį skystį naudoti cecho, garažo ar sandėlio šildymo sistemose, kita gyvenamam name - namas nors minimaliai turi būti šildomas per žiemą, kad nedrėktų, nepelėtų daiktai ir patalai, kad neužšaltų vandentiekio sistema, nesutrūktų klozetų ir kriauklių sifonai. Vietoj elektrinio šildymo galima naudoti kombinuotą boilerį: ,5 - 1,8kW jo šildymo elemento pilnai pakanka, kad name , kol Jūsų nėra, pasilaikytų minimali šiluma, neperšaltų vandentiekis. Jei savaitgalį užkrausite kieto kuro katilą ir nustatysite radiatorių termostatus ar kitokį valdymą minimaliai šilumai, tai katilas veiks 2 - 5 paras, priklausomai nuo kuro ir šilumos poreikio, kurui pasibaigus ir nukritus sistemos šilumai įsijungs boilerio, pajungto nuosekliai katilui, elektrinis elementas ir palaikys šilumą name, apsaugoas nuo peršalimo namą ir daiktus. Atvykę po savaitės kitos rasite namą neperšalusį, todėl lengviau įšils nuo kieto kuro katilo.

Nepatariu:
1. Bus nesąžininga kampinių butų gyventojų atžvilgiu, kurie mokės brangiau.
2. Kokiame nors bute ilgam užsukus šildymą, jo kaimynai pajus išlaidų padidėjimą ir mokės už šio buto šildymą.

Šiluma patalpose turi būti reguliuojama ne katilu, o radiatorių termoventiliais. Tiesa, jei katilas neturi automatino traukos reguliatoriaus, tai pakilus patalpos temperatūrai iki užduotos, katilas gali perkaisti.

Nors turiu šildymo katilą, bet kol nespaudžia speigai naudoju kondicionierius "oras - oras". Tai efektyvus šilumos siurblys. Priklausomai nuo lauko temperatūros, 1 kWh elektros pagamina 2 - 5 kWh šilumos. Virš 15 laipsnių lauke būna ne ištisai, todėl šilumą retkarčiais papildyti galima ir pigiu elektriniu radiatoriumi arba krosnele.

Krosnelė bus efektyvi ir ekonomiška, nes nuo seno krosnininkai rekomenduoja krosnį statyti viduryje namo arba ne arčiau 1 m nuo lauko sienos. Šiluma į kambarius pateks kiek blogiau, nei radiatorinėje sistemoje.

Jūsų šildymo sistema nesubalansuota t.y. pro pirmus šildymo taškus ir boilerį vanduo laisvai srūva, bet nepakanka tolimesniems ar plonesniu vamzdžiu pajungtiems radiatoriams. Jei nusprendėte naudoti C. siurbliuką, tai būtini balansiniai kranai ar termoventiliai su išankstiniu srauto nustatymu ant radiatorių, taip pat balansinis kranas ant boilerio. Mažinant srautą gerai šylančiuose elementuose, jo pakanka ir probleminiuose. O jei bendrą srautą nustatysite taip, kad temperatūrų skirtumas tarp paduodamo ir grįžtamo vamzdžio bus apie 30 - 40 laipsnių, tai C.siurblys naudos mažai energijos, o šildymo katilas tarnaus ilgai nes nerasos, negana to - sunaudosite mažiau kuro.

Nesumažėtų. Nors dažnai šiuo metu teigiama priešingai mat reikia ilgiau laukti, kol daugiau vandens įšyla. Deja, šis argumentas tinka tik kol vanduo įšyla, o po to - ar didelis, ar mažas vandens kiekis, ar lengvi radiatoriai, ar špižiniai - jokio skirtumo. Jau ne vienas pakliuvęs ant ploninimo ir lengvinimo renovacijos liko nusivylęs. Energijos išlaidas ženkliai sumažins vamzdynų izoliacija rūsyje, ypač esančių prie lauko pamatų, taip pat atspindinčių ekranų paklijavimas už radiatorių. Lėšas, planuotas renovacijai, naudingiau būtų panaudoti kondicionieriui, kuris veiktų kaip šilumos siurblys, ir kuris iš 1kWh elektros pagamina 3 - 5kWh šilumos ir tik rūsčią žiemą, kai šaltis virš 20 laipsnių, teks įsijungti kitoki šildymą ir pašildyti radiatoriais.

Jei rinksitės viršutinio degimo katilą, tai pakaks S20, jei nutarsite S40, tai viena jo malkų įkrova apie 1,5 karto degs ilgiau. Gaminame ir universalius katilus, kur galima naudoti anglį. Žinoma, anglies įkrova dega 2-3 kartus ilgiau nei malkos.

Kieto kuro katilą galima pakeisti krosnele. Pats naudoju katilą, bet kartais keletą dienų kūrenu krosnelę. Mano namas 130 m2 su mansarda, bet šiluma visur per praviras duris cirkuliuoja. Rudens-pavasario laikotarpiu šildymui naudoju kondicionierius juos perjungęs į šildymo režimą. Viena kilovatvalandė elektros energijos pagamina 3 kilovatvalandes šilumos energijos. Naudojant kondicionierių oro šildymui reikia nukreipti oro srautą nuo sienos kambario vidurio link. Siūlau išbandyti mūsų krosnelę, ji kiek kitokia – turi orkaitę, kurioje galima virti ar kepti, o stiklas neaprūksta kaip įprasta.

Jei vartotojas nepasiryžta modernizuoti sistemos ir katilinės, tinkamiausias yra ketinis katilas - juo paprasta naudotis, katilas atsparesnis kondensato poveikiui. Bet ketinį katilą rinkitės ne per didelės galios, geriau kiek mažesnės nei reikia namui, nes tiesioginis degimas ekonomiškas veikiant tik intensyviu režimu, kuriuo toks katilas paprastai 2-3 kartus viršija gamintojo nurodytus galingumus. Neteisingas manymas, kad didelis tiesioginio veikimo ketinis katilas prikrautas malkų ar anglių pridarius orą, veiks per naktį. Taip, veiks kiek ilgiau, bet tai nepasiteisina, mat smilkimo metu susigeneravusios dujos nesudega, todėl išgaunama tik dujų generacijos šiluma, o tai vos trečdalis, todėl taip sunaudojama gerokai daugiau kuro. Tiesa, jei malkos dega kokybiškai įkrautos ne didesniu kaip 25 cm sluoksniu, tai anglis galima krauti 35 cm sluoksniu, todėl jų įkrova dega ilgiau, deja pastebėta, kad šiuo metu įvežamos nekaloringos anglys, todėl tapo daug naudingiau kūrenti malkas. Jei sistemą pasiryžote modernizuoti ar montuosite naują, tai plieninis katilas tarnaus tiek pat ilgai, kaip ketinis. Tik pirmiausia įsigykite katilą, kad žinotumėte, kaip montuoti sistemą. Nes gamintojai apatinio degimo katilų, kuriuose generacija vyksta apačioje įkrovos, (kad katilas nerasotų ir nekorozuotų) rekomenduoja aukštą grįžtančio vandens srauto temperatūrą, taip pat rekomenduoja šilumą akumuliuojančias talpas (šilumos kaupikliai), dalies radiatorių nemontuoti su termoventiliais, mat kai generacija vyksta kuro įkrovos apačioje vis tik įkrovai degant per lėtai, generacijos šiluma kyla aukštyn sugeneruodama per daug dujų, kurios dėl oro trūkumo nesudega. Viršutinio degimo katile degimas vyksta kuro įkrovos viršuje, todėl jis negali veikti didesniu, nei nurodytu galingumu, bet neviršijus rekomenduoto šildomo vandens srauto, kurio pilnai pakanka aprūpinti visas atšakas ( jei visi radiatoriai su termoventiliais), galios pakanka įšildyti ir atvėsusį namą. Dėl savybės ekonomiškumui didėti veikiant lėčiau, kai namas įšyla, gana ilgai palaiko pastovią šilumą, nereikia šilumos kaupiklio. Viršutinio degimo katile nebūtina aukšta grįžtančio vandens srauto temperatūra, o užkūrus pirmiausia pašildomas dūmtraukis, nes degimas prasideda viršuje, todėl sumontavus katilą pagal vartotojo vadovo rekomendaciją, degimo pradžioje nesusidaro kondensatas nei dūmtraukyje, nei katile. Jūsų teisė rinktis, bet besirinkdami vertinkite, kad vis tik norime to ar nenorime, katilinė yra padidinto pavojingumo zona, todėl pirkite tik sertifikuotą gaminį, nepirkite savadarbių katilų, o juo labiau iš storo lakšto vadinamų „stiprių" - nors tokie atlaiko labai aukštą slėgį, bet jį viršijus sprogimo pasekmės dėl aukšto slėgio būna skaudžios, žinoma yra vožtuvai ir t. t., bet reikia visko tikėtis, pvz., kad kartais prietaisai genda.

Siūlome Stropuva universalų 20 kW katilą. 50kg malkų įkrova veiks 1 - 2 paras, įkrovus anglių 200 kg - ne mažiau kaip savaitę. Katilui akumuliacinė talpa nerekomenduojama.

Jei rinksitės tradicinį katilą, nesvarbu ar tiesioginio degimo ar generacinio - reikia ypač atitaikyti galingumą, nes tokio tipo katilai ekonomiškai veikia tik optimaliu artimu maksimaliam galingumui režimu. Su akumuliacine talpa ir galingesnis dirbs ekonomiškiau, bent kol ji neužkrauta. Jei rinksitės mūsų įmonės gaminį, tai tik kainos klausimas kokį, mat ar 20 kW, ar 40kW tiks, nes mūsų katilų veikimo būdas būdas toks, kad 20 proc. nuo maksimalios galios režimas dar ekonomiškas. Todėl akumuliacinė talpa nebūtina.

Galiu likti ne teisus sakydamas, kad nepakanka katilo galios, nes dažniausi atvejai, kai dėl netinkamos katilui aplinkos jis neišvysto jos. 1) Gali trūkti traukos, ne tik esant per mažo skerspločio dūmtraukui ar katilui ir dūmtraukiui užakus, bet ir tada, kai sandarią katilinę nepatenka oro - tereikia praverti langelį į lauką ir galia atsiranda. 2) Jei pro katilą siurblys tiekia per didelį vandens srautą, katilas nors ir veikia intensyviai, jo viduje vienur kondensuojasi drėgmė, kuri kitur džiūdama išskiria vėsą. O tam naudojama energija, todėl katilas ne visą šilumos energiją tiekIa į patalpas, o dalį naudoja savo viduje. 20 kW katilui šildomo vandens srauto nepatartina viršyti 500 ltr per valandą, galima ir kitaip - tinkamas srautas būna tada, kai katilas jį sugeba pavežti t. y. pašildyti 30 - 40 laipsnių. Taigi negalima, kaip dažnai daroma klaidingai, termorelės pagalba junginėti c. siurblį, nes tai dar pablogina padėtį, bet būtina c. siurblį nustatyti žemesnėn padėtin ir su išankstinio srauto nustatymo veržlėmis esančiomis termoventiliuose subalansuoti sistemą negailestingai mažinant srautus per radiatorius. Jei yra grindų šildymas, srautas pro gyvatukus būtinas, nemažinkite, bet reguliatorių, prieš kurį būtinas balansinis kranas, nustatykite žemesnėn padėtin, pakanka 35 laipsnų. Tai atlikus pro katilą srautas sumažės ir tikėtina, kad energijos pakaks. Aprašiau dažniausiai pasitaikančias priežastis, bet nepamirškime ir malkų drėgnumo, namo sandarumo ar per didelės ventiliacijos, o gal ir katilo galią vertėtų įvertinti.

Su tokiomis "generacinėmis" pakuromis krosnininkai eksperimentavo 1915 - 1930 metais, deja tada jų buvo atsisakyta dėl degimo nestabilumo. Praeito tūkstantmečio pabaigoje jos buvo prisimintos ir jose pritaikyta elektronika ir ventiliatoriai, todėl dabar dujų generaciniai katilai veikia, galima sakyti, neblogai. Tokiose pakurose siekta to, kad degtų ne visa kuro įkrova, o tik jos viršutinė dalis. Deja židiniui degant apačioje įkrovos kuras vis vien įkaista visas, todėl stabiliausias ir ekonomiškiausias režimas būna tada, kai kuras pavirsta į žarijas. Teisingiausias degimas, kai degimo židinys vyksta viršuje kuro įkrovos - pavartykite degtuką ar žvakę. Deja katilo nepavartysi, bet yra ir tokių, kur kuras dega nuo viršaus.

Turite dvi sistemas - vandentiekio ir šildymo. Vienoje sistemoje, su mėlynu hidroforu, VANDUO švarus ir skanus, o karštame čiaupe švarus ir šiltas, o kitoje sistemoje, su raudonu išsiplėtimo indu, šildantis radiatorius vanduo nešvarus ir kenksmingas.

Per maža bet kokiam katilui. Kol nėra apdailos nedelskite ir arba permūrykite kaminą arba ardykite jo šoną ir sujungę dvi, jei yra, angas vėl užmūrinę dėkite nerūdyjančio plieno ovalinį įdėklą, tokio skerspločio kokį rekomenduoja katilo gamintojas. Jei ne tai reiks statyti dūmtraukį šalia namo.

Šildymą elektra pigu įsirengti ir nesudėtinga eksploatuoti - tereikia nusipirkt akcijinių el. radiatorių ir įjungti į elektrą. Bet per du metus elektros suvartosite už tiek, kiek kainuoja oro kondicionieriai - žiemą sunaudosite 3 - 4 kartus mažiau elektros nei su el. radiatoriais, negana to turėsite patogumą ir vasarai - atvėsindami patalpas. Jei jau yra šildymo sistema, galima jų šildymui naudoti šilumos siurblį, deja vasarą jis kambarių nevėdina. Nepamirškite, kad yra ir šildymo katilai ir dujiniai, ir kieto kuro.

Žinoma, dujinis:
1. Pigiau. Nors granulių kilogramo kaloringumas nurodomas aukštesnis nei malkos, bet akivaizdu, kad taip negali būti, kas pasitvirtina ir praktikoje.
2. Pigesnis katilas ir jo priežiūra, nereikia krauti kuro.
3. Dujų būtų sunaudojama dar mažiau, jei dujininkai leistų užsandarinti katilinės į kambarius duris, kad katilas ir katilinės ventiliacija netrauktų šilumos iš viso namo.