UAB Herista ekspertų komentarai

Taip, reikia nuimti būtinai augalinį sluoksnį.

Netgi gretimuose sklypuose grunto geologinės sąlygos gali būti skirtingos nuo esančių pas kaimynus. Pasitaiko, kad geologinės sąlygos (gruntų mechaninės savybės) skiriasi netgi kelių metrų atstumu. Konstruktorius, skaičiuodamas polių įrengimo gylį, vadovavosi būtent jūsų sklype esančiomis geologinėmis sąlygomis ir būtent jūsų pastato bei pačio pamato sukuriamomis apkrovomis į gruntą. Todėl konstruktoriaus parengtu projektu nereikėtų abejoti, o įrengti pamatą tokį, koks suprojektuotas.

Jei po smėlio sluoksniu nėra silpnesnio grunto ir neaukštas gruntinio vandens lygis, tuomet pigiausiai gautųsi Lietuvoje labiausiai paplitę gręžtiniai pamatai - su poliais ir pamatinėmis sijomis. Tačiau kainą brangina jei aukštai gruntinis vanduo (1-2 metrų gylyje), ir jei pagal geologinius tyrimus akivaizdu, kad smėlis nepakankamo stiprumo ir tektų įrengti gilesnius polius.

Jūsų namas 120 kv/m. Žinoma vieno aukšto namas būtų pigesnis, juk Jums kranisto paslaugų nereikės, be to, šiluma kyla į viršų, tai Jūsų šilumos koeficientas bus didesnis Jeigu namas bus vieno aukšto. Kuo mažiau bokštelių ir vidinių pertvarų tuo pigiau.

Mūro darbų kainą geriau analizuoti tame regione kur bus vykdoma statyba, bus tikslesnė info.

Gręžtinių pamatų įrengimo etapai:
1. Nuimamas augalinis gruntas;
2. Gręžiamos skylės poliamas;
3. Polių armavimas;
4. Poliai užpilami betonu;
5. Formuojamas karkasas iš armatūros rostverkui;
6. Betonas užpilamas į klojinius;
7. Pamatų apšiltinimas;
8. Užpilami pamatai sėlių susigulėjimui.

Kad nusakyti galimus sprendimus, reik pažiūrėti į esamų įtrūkimų dydžius. Susisiekite su mumis.

Galima dėti akmenis (žinoma atsižvelgiant į jų kiekį) betonuojant polius ar juostinius pamatus, tačiau betonuojant lenkiamą rostverką reikia būti atsargiems, nedėti akmenų svarbiose vietose. Galima dėti tik su sąlyga, kad pastato konstrukcija nesudėtinga ir apkrovos nedidelės. Jokiais būdais negalima dėti keraminių plytų, nes šios įgeria drėgmę ir skeldėja nuo šalčio kartu su visu pamatu.

Jei nieko nedaryta, svarbu kad technika galėtų nuimti augalinį sluoksnį, bei išgręžti skyles. Nes rudenį smarkiai lyja ir bet kokia technika negali nuimti augalinio sluoksnio, dėl vandens įmirkimo. Dėl pamatų betonavimo tai galima betonuoti žemesnėje temperatūroje, dėl to dedami priedai į betoną, kad jis neužšaltų.

Daug kas šiuo atveju priklauso nuo grunto. Jei aukšti gruntiniai vandenys ir gruntas molis, iškasus tranšėją juostiniams pamatams ar išgręžus skylę gręžtiniams pamatams juos gali užpildyti vanduo. Tai ypač tikėtina rudens, pavasario sezonais. Žiemą betonuoti pamatus šiek tiek trukdo minusinė temperatūra, bet tuomet į betoną dedami įvairūs priedai. Palankiausias metas montuoti pamatus - vasara, kai žemi gruntiniai vandenys bei pliusinė temperatūra.

Jeigu naujo namo aukštingumas numatomas didesnis, ar jo konstrukcijos bus iš gerokai sunkesnių medžiagų, tai gali atsitikti ir taip, kad seni pamatai bus per silpni. Be to, derėtų atsižvelgti ir į senųjų pamatų būklę, ant kokio pagrindo jie stovi, ar juose nesimato plyšių, reiškiančių, kad dar esant senajam pastatui, galėjo būti įtrūkimų namo sienose dėl nevienodų nuosėdžių. Visa tai turėtų įvertinti specialistai.

Sudėtinga ką ir pasakyti, kai pats vietoje nepačiupinėji. Greičiausiai panaudotos nekokybiškos medžiagos, neteisingos jų proporcijos, o gal per mažai dėta cemento, ar pats darbas nekokybiškas. Tačiau tęsti statybų, jeigu šitaip darosi, tikrai negalima. Pirmiausia turėtų apžiūrėti specialistai. Reikalauti atsakomybės įmanoma tik tuo atveju, jeigu buvo sudaryta oficiali sutartis.

Sienų skilinėjimo priežastys, kaip taisyklė, susijusios su pamatų netolygiais nuosėdžiais, nors gali būti ir kitokios. Jeigu plyšiai sienose yra pasvirę kampu, tai tokie plyšiai tikrai yra atsiradę dėl padarytų klaidų, susijusių su geologinių tyrimų nebuvimu apskritai ir neturėjimu galimybės įvertinti nepalankias gruntines sąlygas, darant pamatų projektą, o gal ir dėl grubių klaidų vykdant pačius statybos darbus. Iš visų galimų defektų, kurie galimi pastačius namą, sunkiausia ištaisyti defektus, atsiradusius dėl netinkamo pamatų įrengimo. O ir ką įmanoma tokiais atvejais padaryti? Pastato juk nenukelsi ir naujų pamatų nepadarysi. Todėl dažniausiai apsiribojama tik kosmetinėmis priemonėmis, tuos plyšius paslepiant ar kitaip užmaskuojant. Jeigu, žinoma, atsiradę plyšiai dar negresia pačių konstrukcijų stabilumui. Iškilus šiam pavojui, pamatai gali būti stiprinami. Tam yra įvairios priemonės, tačiau pirmiausiai visa tai turėtų įvertinti specialistas. Todėl kalbant iš esmės, pamatų klausimas namo statyboje yra vienas svarbiausių ir jam būtina iš anksto tinkamai pasiruošti.

Jeigu po įrengtais pamatais yra moliniai gruntai, o ir gruntiniai vandenys yra netoli žemės paviršiaus, tai labiausiai gali pakenkti sezoninis grunto įšalas, kuris pamatus netolygiai iškilnoja, tuo pažeisdamas jų projektinius parametrus vertikalia kryptimi. Po kiekvieno tokio sezono šie iškilnojimai, kadangi jie susisumuoja, tampa tik dar labiau padidėję. Apsisaugoti nuo šio reiškinio įmanoma tik pamatus kažkuo apšiltinus bei apsaugojus šią izoliacinę medžiagą nuo vandens neigiamos įtakos jos termoizoliacinėms savybėms. Jeigu pamatai poliniai, tai jų rostverką nuo minėto iškilnojimo gali apsaugoti po juo prieš betonavimą pakišti bent 50mm storio polistireno lakštai, kurie įšalusio grunto yra savotiškai "minkomi" ir taip apsaugo nuo iškilnojimo. Tuo tarpu smėliniai gruntai yra nekilsnūs ir pamatams dėl galimo sezoninio įšalo yra nepavojingi.