Blokinio namo lauko sienų apšiltinimas

Klausimas:
Kaip teisingai apšiltinti blokinio namo lauko sieną iš vidaus. Pageidaujama kad šiltinamojo sluoksnio storis, įrengus visus sluoksnius būtų kuo mažesnis. Kokią akmens vatą naudoti: Paroc WAB-10t-(20x1800x1200) mm ar Paroc WAS 50. Kokia eilės tvarka įrengti apšiltinimą ir kaip teisingai atlikti statybos darbus.
Komentarai:
Šiltinimas iš vidaus iš esmes yra neteisingas budas šiltinti, bet tam tikrose situacijose kažkiek pateisinamas.
Paprastai kalbama apie muro ar betono sienu šiltinima iš vidaus. Pagrindine problemos priežastis yra muro nelaidumas vandens garams. Geros praktikos taisykle sako, kad vidine sienos dalis turi buti bent 5 kartus mažiau laidi vandens garams nei išorine(šaltoji) sienos dalis. Apšiltinus iš vidaus muras lieka šaltoje išorėje ir atsiranda poreikis irengti bent 5 kartus geriau izoliuojanti vandens garus sluoksni šiltojoje sienos puseje.
Apšiltinimas stabdo šilumos skverbimasi i mura ir muras atšala. Geriau apšiltinus ir visas muras (konstruktyvas) gali užšalti ir taip patirti daugiau užšalimo ciklu per žiema. Nebešildomame mure susikaupia daugiau dregmes, kurios užšalimas ardo siena.
Kodel apšiltintas muras pelija? Nereikia nei apšiltinimo, sienines spintos prie prastai apšiltintos išorines namo sienos kampuose taip pat pasitaiko pelesio. Taip yra todel, kad vandens garai pasiekia rasos taška susidarnti atšalusio muro paviršiuje.
Paslinkti rasos taška i viena ar kita puse imanoma tik keiciant temperatura arba parcialini vandens garu slegi. Sušildyti muro ir taip "išstumti" rasos taško i išore negalime, nes šiltinimo iš vidaus prasme yra priešinga - atšaldyti mura. Parcialinis vandens garu slegis gali buti mažinamas irengiant garu barjera šiltojoje sienos puseje, iš kur ir keliauja dregme. Deja irengti 5 kartus geresni nei muras garu barjera praktiškai yra labai sudetinga. Barjero reikia ne tik ant išorines sienos šiltojo paviršiaus bet ir angokrašciuose. Vidines sienos besijungiancios su išorinemis lieka problema, nes tarp ju ir išorines sienos neimanoma iterpti garo barjero. Tas pats ir su grindu bei lubu sujungimu su išorine siena. Visur lieka spragos net ir irengus garo barjera ant išorines sienos paviršiaus. Del šiu priežasciu negalime efektyviai sumažinti parcialinio vandens garu slegio ties muro ir apšiltinimo sujungimu ir rasos taškas lieka. Visgi sumažinus garu srauta sumažeja ir kondensacija bei muro dregme, del kurios pelija apšiltintas paviršius.
Kaip deretu mažinti garu skvarba ir pasiekti optimaliausiu rezultatu.
Efektyviausia prieinama šiltinimo medžiaga butu PIR plokštes. Jos gali buti dengtos aliuminio folija, kuri puikiai izoliuoja vandens garus, bet turi esmini trukuma - prie aliuminio nieks nelimpa, o tvirtinimas smeigemis pažeidžia garu barjera. PIR plokštes tures mažiausia stori lyginant su kitomis šiltinimo medžiagomis. Šiuo atveju reiketu surasti buda, kaip šias plokštes priklijuoti prie sienos ir prie ju priklijuoti gipsa (GKP). Aliuminio paviršiu reiketu nugruntuoti butent aliuminiui skirtu rugštiniu gruntu, prie kurio jau liptu poliuretaniniai fasadiniai putplascio klijai. Nugruntavus aliumini ir paruošus muro paviršiu galima pradeti klijuoti šias plokštes ant muro, panašiai kaip ant fasado klijuojamas putplastis. Klijuoti reiketu ir angokrašcius jeigu yra vietos. Mažiausias prieinamas PIR plokštes storis yra 20 mm. Suklijavus plokštes reiketu pasirupinti ir tomis vietomis, kur vidines sienos, grindys, lubos liesis su šalta išorine siena. Praktiškai visu šiu paviršiu nelabai išeitu apklijuoti PIR plokšte, tad reiketu bent jau apklijuoti po 30-50 cm prie išorines sienos jeigu išvaizda tenkintu. Kitu atveju šiose vietose (kampuose) rinksis kondensatas šaltomis žiemos dienomis. Tai dar nereiškia pelesio, bet jau netoli to. Kampus taip pat deretu apklijuoti jeigu ne PIR plokšte tai bent jau aliuminio folija. reiketu ieškoti gana storos folijos dengtos popieriumi, kuri prisiklijuoja prie sienos tapetu klijais panašiai kaip tapetai. Aliuminio folijos paviršiu padengus rugštiniu gruntu galima butu pabandyti nugruntuoti akriliniu gruntu, užglaistyti iterpiant armavimo tinkleli ir dažyti, bet reiketu padaryti eksperimenta prieš tai su mažu sienos dalimi. Vietoje folijos dar galima naudoti modifikuoto latekso grunta sudaranti garu barjera, apsaugant ne tik kampus, bet ir 1 metra sienu, lubu, grindu paviršiaus prie išorines sienos, apie kuri esu daug kalbejes savo statybu dienoraštyje.
Garo barjeras kartu nepraleidžia ir vandens. Ant tokio paviršius iškrites kondensatas nesusigeria i siena ir po kurio laiko pasikeitus salygoms išgaruoja atgal i patalpas. Kai sienos neprimirksta pelesiui nebe pakanka dregmes ir stabdomas jo augimas. Net ir megstancioms pelyti sienoms be apšiltinimo tai gali buti budas mažinti arba išnaikinti pelesi. Šis budas yra išbandytas ir su pelesiu kovoti padeda realiai, naikindamas augimo priežasti, o ne pilant nuodus ant pelesio.
Suklijuotu PIR plokšciu dengtu aliuminiu tarpus reiketu pereiti su lipnia aliuminio juosta, kad viskas butu sandaru. Nugruntuotas aliuminio sluoksnis yra paruoštas gipso klijavimui. Gipso klijavimas nera tinkamas budas tvirtinti gipso plokštes, bet standartinis budas prisukant nelabai tinka, del garo barjero pažeidimo ir šiluminio tiltelio sudarymo, kuris salygoja kondensacija toje vietoje, jeigu tvirtinama metalu. Nepasitikint GKP klijavimu, galima klijuoti OSB ir ant jos prisukti GKP su trumpais medsraigciais, nepradurianciais aliuminio folijos. Dar vienas variantas butu nugruntuoto aliuminio tinkavimas su armuojanciu tinkleliu. Ši buda reiketu išbandyti, nes neaišku kaip tinkas liptu prie sintetinio grunto.
Yra ir kita strategija - neirengineti garu barjero, bet gražinti susidaranti kondensata iš rasos taško zonos i šilta sienos paviršiu bei ten ji išgarinti atgal i patalpas pasinaudojant šiltinamosios medžiagos savybe puikiai pernešti dregme kapiliariškai priešinga kryptimi, nei skverbiasi vandens garai - atgal i patalpu puse. Tam tikslui naudojamos šiltinimo plokštes panašios i akyta betona. Jos laidžios garams, todel netoli muro susidaro nemažai kondensato. Jis visas sugeriamas i apšiltinimo plokšte ir pasiskirsto ten gana tolygiai. Šiltinimo plokštes šiltasis paviršius žiemos šalciu metu sudreksta lygiai taip pat kaip ir gilesnis sluoksnis, kuriame vyksta kondensacija. Šiltas ir dregnas paviršius garuoja ir džiusta automatiškai "siurbdamas" dregme iš gilesniu sluoksniu. Nelabai aišku kiek turi idrekti plokšte, kad garavimas kompensuotu kondensacija. Deja, sudrekusi plokšte prasciau izoliuoja šiluma, o lyginant su PIR plokšte jos bus net ~3 kartus storesnes tai paciai šiluminei varžai pasiekti. Patirties su šia technologija neturiu, tad negaleciau rekomenduoti, o man labiau patrauklesnis budas su garo barjero irengimu.
Taip šiltinant sienas yra "einama prieš gamtos desnius" bet jeigu nieko kito nelieka tai šis aprašytas budas salygotu mažiausiai pelesio ir užimtu mažiausiai vidaus ploto.
J.D., Bangų namas
Jūsų pasirinktas šiltinimo būdas yra pats neefektyviausias ir atnešantis labai minimalią lauktiną naudą ir komforto, ir piniginių lėšų už šildymą taupymui. Tačiau, jei kito būdo nėra, tuomet galite bandyti apšiltinti naudojant medinį karkasą (50 mm storio) tvirtinant prie šiltinamos sienos, į tarpatramius sukloti universalią PAROC eXtrą vatą, įrengti sandarų garų izoliacijos sluoksnį iš polietileno plėvelės ir prisukti gipso kartono apdailos plokštes.
Giedrius Gelusevičius, Paroc, UAB
 
Sritis:
Sritis: