Gaukite pasiūlymus
iš 65 specializuotų įmonių Oro tarpų šiltinimas
Oro tarpo šiltinimas, kai sienos apšiltintos putplasčiu
Klausimas:
Planuoju apšiltinti seną namą 20cm putplasčiu, namas šlakinis ir apmūrytas paliekant apie 7cm oro tarpą. Klausimas ar reikia užpurkšti tą oro tarpą kokia nors skysta vata? Ar geriau palikti oro tarpą?
Komentarai:
Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų.
Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys, pamatai.
Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui. Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis – grindys, pamatai.
Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui. Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Be to, jeigu išorinis paviršius aptinkuotas, tinkas taip pat sudrėksta ir yra greitai suardomas šalčio. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Namo apšiltinimas putplasčiu, palikus oro tarpą, neduos jokio efekto, nes tame tarpe cirkuliuos oras, išnešdamas visą šilumą nuo šiltos vidinės sienos. Norint šiltinti iš išorės, vienareikšmiškai oro tarpą reikia užpūsti. Siūlome užpūsti oro tarpą ekovata. Apšiltinimo darbų kaina 54 eur/kub.m + PVM.
Alvydas Strakšys, UAB Ekovela
Oro tarpą užpildyti būtina. To nepadarius, šiluma iš kambario patekusi į oro tarpą, sėkmingai keliaus į viršų, kur pasišalins pro pakalimą ar pro sienos ir stogo susikirtimo vietą. Planuojant atlikti oro tarpo užpildymą, kai fasadas bus renovuojamas vėliau, yra daug paprasčiau, nes nereikia užtaisyti gręžimo skylių, ar išimtų plytų įdėti atgal, todėl oro tarpo šiltinimo kaštai yra mažesni.
Justinas, UAB JK Service
Vienareikšmiškai, oro tarpą užpildyti reikia. Žinoma tai turi būti a.kokybės medžiagos. Pvz. termoputos.
