Rąstinio namo šiltinimas
Rąstinio namo sandarinimas, šiltinimas
Klausimas:
Reikia apšiltinti seną rąstinį namą iš vidaus, norėčiau sužinoti ar gerai pasirinkau schemą. Ant esamų rąstinių sienų pritvirtinau 5cm ruloninę vatą, tada tvirtinu 10cm profilius, užpildau juos vata, klijuoju garo izoliacinę plėvelę ir suku gipsą. Ar būtina palikti oro tarpą tarp garo plėvelės ir gipso? Pastato fasadas apkaltas dailylentėmis, šiuo momentu jų nesiruošiama keisti, paliekama ateičiai, tai manau, kad iš lauko pusės nėra prieš vėjinės plėvelės, ar tai labai blogai? O gal pasirinkti tokią schema iš vidaus ant rąstinių sienų montuoti priešvėjinę plėvelę, tada vata, garo plėvelė ir vidaus apdaila?
Komentarai:
Vidinis namo šiltinimas dažniausiai neišsprendžia daugelio šilumos nutekėjimo problemų ir daro didelę žalą atitvaroms, nes, neįleidžiant į jas šilumos, jos paliekamos šaltoje drėgmės kondensavimosi zonoje. Šiltinti reikia iš išorės.
Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su neperdidele, bet pakankama šilumine varža.
Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas.
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą.
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Šiltinimo esmė - pasiekti ilgalaikį sandarumą su neperdidele, bet pakankama šilumine varža.
Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas.
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Tradicinis šiltinimas mineralinėmis vatomis neužtikrina apšiltintos konstrukcijos ilgalaikio sandarumo. Teoriškai užtikrinti turėtų, bet praktiškai to padaryti nepavyksta net labai stengiantis. Todėl sušilęs oras, radęs pakankamai daug nesandarumų, fontanais nuteka iš patalpų su visais mūsų į šilumą investuotais pinigais. Dėl tokio nutekėjimo patalpos praranda apie 80 proc. visos netenkamos šilumos.
Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą.
Šiltinti reikia tik tas namo konstrukcijas, kurios atskiria šilumą nuo šalčio. Šiltinamos tik tos stogo vietos, kurios atstoja kambarių lubas. Jei po stogu dar yra šalta palėpė, šiltinti reikia ne stogą, o kambario lubas iš palėpės pusės (t, y, palėpės grindis). Jei palėpės yra ir kambarių šonuose, reikia šiltinti su palėpėmis besiribojančias kambarių sienas.
Robertas, Sandarus namas
Rąstinis namas nėra šiltas tik dėl rąstų sujungimų, pats rąstas iš savęs yra šiltas, o tai reiškia jog jį reikia sandarinti. Čia siūlyčiau susidėti profilius ir užsandarinti su IZOputomis 40-50 mm storiu. Nereiks jokių garo ar vėjo izoliuojančių plėvelių ir namai bus jaukūs ir šilti. Esame ne vieną rąstinuką taip užsandarinę. Klientai kuriems tai padarėme visi 100% sako: jei vėjas pučia iš vienos pusės, reikia bėgti į kitą namo pusę, o jei vėjas pasisuka ir pradeda pūsti iš kitos pusės mes vėl kraustomės atgal, bet po jūsų darbų mes gyvename visame name ir nesvarbu iš kur pučia vėjas. Beje namo šildymui reikia žymiai mažiau kuro, o ir temperatūra namuose laikosi aukštesnė ir daug ilgiau.
Žydrūnas, Šiltinimas putomis
