Rąstinio namo šiltinimas
Seno rąstinio namo šiltinimas ekovata
Klausimas:
Norėčiau apšiltinti seną rastinį namą iš išorės panaudojant ekovatą (ją purškiant šlapiai). Visai neseniai teko pamatyti, kaip atrodo prieš dešimt metų sausai užpūsta ekovata ant horizontalios perdangos. Nusivyliau, nes ji buvo susmukusi vos ne per pusę. Kilo abejonių, ar šlapias būdas sugeba ją surišti tvirčiau ir ar po kelių metų neatsiras tušti tarpai.
Komentarai:
Medienos šilumos laidumo koeficientas siekia 0,12 ÷ 0,18 W/(mK). Taigi, 20 cm storio rąstas turi varžą apie 1,333 m² • k/w.Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti bent 22 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku.
Seno rąstinio namo šiltinimui rinkitės purškiamą kietąjį (neturinį vandens įgeriamumo) poliuretaną. Tai ekologiškai švari, dengiama šiltu būdu medžiaga, kuri nekeičia savo savybių ir po daugelio metų. Taip jūsų būstas bus sandarus, šiltas, ekonomiškas.
Visos birios medžiagos labai laidžios orui, todėl jos nesustabdo šilto oro nutekėjimo iš patalpų. O dėl tokio nutekėjimo patalpos netenka apie 80 proc. visos netenkamos šilumos. Kai šiltas ir drėgnas patalpų vidaus oras eina per nesandarią šiltinimo medžiagą, šiame ore esanti drėgmė, pasiekusi išorinius šaltus šiltinimo medžiagos sluoksnius, pradeda kondensuotis. Nesandari šiltinimo medžiaga tampa drėgna ir sunki. Jeigu medžiaga nepritvirtinta prie šiltinamo paviršiaus - atsiranda suslūgimai, o jei pritvirtinta - gali atsirasti nutįsimai. Tokiu atveju ne tik dar labiau išsisandarina apšiltintas plotas, bet ir sudrėkusi šiltinimo medžiaga praranda šiluminę varžą. Tokio rezultato jau nepavadinsi apšiltinimu.
Robertas, Sandarus namas
Šiltinant perdangą, vata užsipučia laisvai. Jos nepresuojant, ji būna puri, o jos tankis 30 kg/m3, todėl natūralu, kad ji laikui bėgant sukrenta – 15-20% per pirmus du metus. Dėl to pučiant perdangą, ekovatos storį reikia daryti maždaug 20% didesnį, nei planuojamą. Pučiant šlapiai, sudrėkusi celiuliozė išskiria natūralius klijus ligniną. Išdžiuvusi ji susiklijuoja, sukietėja, tampa panaši į minkštą medžio plaušo plokštę, kuri laikui bėgant nekeičia nei savo formos, nei dydžio.
