Daugiabučio namo buto sienų šiltinimas

Klausimas:
Kaip šiltinti buto sienas: iš vidaus ar iš išorės? Gyvenu daugiabučio namo 5 aukšte iš 5, 1984 m. statybos blokiniame name. Buto kai kurios sienos yra išsikišusios, tai tie kampai drėksta ir pelyja. Langai plastikiniai, stogas suremontuotas ir namo siūlės užtaisytos. Bute daug drėgmės, bandome vėdinti. Kai tik prasideda ruduo, prasideda ir problema. Apšiltinti iš lauko galimybės nėra, lieka apšiltinti iš vidaus. Gal galėtumėte patarti, kaip tai teisingai padaryti?
Komentarai:
Žema temperatūra ir drėgmės perteklius – tai pelėsio atsiradimo priežastys. Reikia daugiau vėdinti ir daugiau šildyti. Vėdinimas turi būti nuolatinis – per vėdinimo angas san. mazguose ir virtuvėje senas oras nuolat traukiamas, o per langų išsandarinimą (mikroventiliacinę padėtį) naujas oras priteka. Jei vėdinimo angos netraukia – įstatykite ventiliatorių. Jei virtuvės ventiliacijos angoje įstatytas garų surinkėjas, būtina atskira ventiliacijos anga. Epizodinis pravėdinimas problemos neišspręs. Vidinis sienų šiltinimas griauna apšiltintą sieną, nes šiluma negali į ją įsiskverbti, todėl iš išorės įsiskverbęs šaltis ją ardo. Blogiausiu atveju galima šiltinti daugiausiai 5 cm sluoksniu. Klijuokite polistirolą ištisu klijų sluoksniu, o ne klijų lopais. Palaikykite patalpoje mažiausiai 18 laipsnių temperatūrą.
Robertas Karvauskas, Sandarus namas
Mes galime pasiūlyti apšiltinimo būdą iš vidaus - iQ-Therm sistema. Ją sudaro glaistas, tinkas, klijai, tinklelis, plokštės, dažai. Sistema yra "kvėpuojanti" tad neleidžia atsirasti pelėsiui. Be to, dažai yra su sidabro dulkėmis, kas taip pat užkerta kelią pelėsio atsiradimui.
„Kai tik prasideda ruduo, prasideda ir problema". Šis Jūsų teiginys yra vienas iš svarbiausių. Sovietmečiu, kai šiluma nebuvo taupoma, šios problemos nebūdavo ar ji būdavo neženkli, nes tuo metu anksčiau prasidėdavo šildymo sezonas ir vėliau baigdavosi. Taip pat šildymo sezono metu temperatūra patalpose būdavo aukštesnė.Dabar viskas atvirkščiai. Todėl drėgmė iš pastato konstrukcijos nesugeba pasišalinti ir skverbiasi į patalpų vidų. Palopytas rulonine danga stogas ir mastika „uždažytos" siūlės šios problemos negali išspręsti, nes vanduo, ypač lietingo rudens sezono metu (pastatai dar nešildomi, stipriai lyja, aukšta oro santykinė drėgmė bei žema temperatūra), skverbiasi į pastato konstrukcijas per visą sienų plotą (pasižiūrėkite į plokštes po stipraus lietaus - jos būna visos šlapios).Vidaus sienų šiltinimas šių problemų išspręsti negali. Net atvirkščiai - vidaus šiltinimas gali tik pabloginti esamą situaciją, nes tai „atimtų" net ir tą menką pagalbą, kuri iš dalies sprendžia drėgnų sienų problemą - šiluma, esanti vidaus patalpose, stumia drėgmę iš sienų lauk.Jums reikia apie tai šnekėti bendrijos susirinkimuose ir pradėti kalbas dėl pastato renovacijos, nes sienų šiltinimas iš lauko yra ne tik efektyviausia energiją taupanti priemonė, bet ir saugo esamas fasado konstrukcijas nuo atmosferos poveikio.
Bandysiu atspėti, kad šios bėdos prasidėjo pasikeitus langus į plastikinius. Kas atsitiko? Nauji sandarūs langai nebeužtikrino prieš tai buvusio natūralaus oro apsiketimo, koks būdavo per senus ir kiaurus langus į natūralios ventiliacijos kanalus per ventiliacines groteles. Dabar šio oro srauto apsikeitimo nebeliko ir natūralios ventiliacijos kanalai praktiškai nebefunkcionuoja. Visa buitinė drėgmė lieka patalpose, o atvėsus orams pradeda kondicionuotis ant atvėsusių vidinių patalpų paviršių ir sudaro puikias sąlygas pelėsiniui grybui.Pagrindinis vaistas būtų į kiekvieno lango rėmą įstatyti mikroventiliacines groteles, kad vėl būtų užtikrintas natūralus oro srautas. Ar tai padidins šilumos nuostolius? Taip. Jei jūs apšiltinsite sienas iš vidaus, tai vis tiek nesukurs oro judėjimo patalpose, o taip šiltinant neišvengiamai bus palikti šalčio ar, kaip dabar vadinami, šilumos tilteliai tarp skirtingų konstrukcijų ir jų jungčių, ant kurių ir toliau sėkmingai veisis pelėsis. Tokie nevaldomi procesai vyksta visoje Lietuvoje, nes žmonėms dar sunku suvokti, kad pastatas yra vieninga sistema ir jį renovuoti reikia visą, įskaitant ir naujos priverstinės rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą, kur oras apsikeistų kontroliuojamu būdu, o perteklinė drėgmė būtų pašalinama.
Šioje situacijoje geriausiai Jums patars įmonė dirbanti su medžiagomis, kuriomis galima šiltinti iš vidaus. Tai specialios medžiagos kurios kvėpuoja, o neuždaro sienoje besikaupiančios drėgmės - "Skamo plus" plokštės ir lydinčios medžiagos iš vieno gamintojo. Jas tinkamai įrengus galima sutaupyti iki 50% išeinančios šilumos bei išspręsti situaciją su pelėsiu.