Kodėl apšiltinus sienas jos pradėjo pelyti

Greičiausia sienose yra likęs tuščias oro tarpas, kuriame vyksta konvekcija ir šaltis pernešamas į vidinę sienos dalį. Prie tam tikrų sąlygų, patalpos oro drėgnumo ir šaltos sienos temperatūros, susidaro taip vadinamas "rasos taškas", siena drėgsta ir atsiranda pelėsiai. Tokiu atveju "parazitinį" tuščią oro tarpą reikia užpildyti kokybiškomis termoputomis.
Siūlome rinktis a. kokybės danišką termoputą "Thermo-Lun". Tai aminoplasto puta - puiki priemonė šiltinti pastatus, kurių sienose paliktas 2 cm ir didesnis oro tarpas arba kurių šiluminė izoliacija yra sukritusi ar sudūlėjusi. „Thermo-Lun" yra garui laidi puta, l.tinka sienoms šiltinti, leidžia sienoms „kvėpuoti", drėgmė sienoje nesikaupia. Namo šiltinimas termoputa, naudojant „Thermo-Lun“ technologiją, atitinka visus reikalavimus, būtinus naujiems ar renovuojamiems namams.
„Thermo-Lun" termoputa yra skvarbi, įpučiant ją dviejų atmosferų slėgiu į oro tarpą - užpildomos visos tuštumos. „Thermo-Lun" termoputa stingdama nesiplečia, neardo sienos.

Jei Jūsų namo sienos tuščio oro tarpo neturi, tada pelyjimo priežastį galima nustatyti tik atlikus termovizinį tyrimą. Priklausomai nuo nustatytos priežasties bus pasiūlyti ir kiti sprendimai.

Trumpai reziumuojant galima teigti, kad kaltos ne apšiltintos sienos, o nesutvarkyta ventiliacijos sistema. Pastatui, sudėjus naujus kokybiškus sandarius langus, prieš tai buvusi natūrali vėdinimo sistema tapo neveiksni, nes nebeliko oro pritekėjimo per buvusius nesandarumus ir todėl ši vėdinimo (ventiliacijos) sistema tapo bevertė. Kad išpręsti patalpų pelyjimo bėdą, reikia susitvarkyti vėdinimo sistemos bėdas, t.y. su vėdinimo specialistais nuspręsti, kokiu keliu bus einama: įrengiama mechaninė vėdinimo sistema ar žengiama ne tokiu efektyviu keliu ir įrengiamos orlaidės langų rėmuose ar parenkami kitokie patalpų vėdinimo būdai.

Jūsų atveju vyko ir vyksta šie procesai:
sienų šiltinimo metu sienos buvo drėgnos(nauja statyba ar buvo dirbama lyjant);
nepanaudotos reikiamos plėvelės;
apšiltinus sienas iš lauko pusės(putų polistirolu, vata),(greičiausiai be oro tarpo), vidinė sienos dalis šyla ir kaupia šilumą;
dėl nekokybiškai sujungtų, klijuotų izoliacinių medžiagų padaryta daug nesandarumų, t.y. atsirado šalčio tilteliai;
šiluma iš pastato vidaus susidurė su šalčio tilteliais, sienoje susiformavo kondensatas;
užaugo pelėsis.

Ką reikia daryti:
užtikrinkite pastovią patalpų ventiliaciją;
jei tai nepadeda, pasidarykite termovizines nuotraukas, sužinosite kaip apšildyta išorinė siena. Esant brokui, kvieskit statybininkus, jie privalo jį ištaisyti;
jei tai nepadeda (nes tų statybininkų jau nėra), kvieskit įmonę, kuri pamatuos pastato kur viduje sisiformavo rasos taškas(drėgmės matuokliu, termovizoriumi), išdžiovins sienas ir užpūs su 5cm uždarų porų poliuretanu(reikės padaryti rėmelį, apšiltinus - uždengti gipso kartonu). Užsandarinti reikia visas išorines sienas ir jei tai viršutinis aukštas - tai ir lubas. Rasos tašką pastumsite toliau nuo vidinės sienos, bet 100% problemos neišspręsit, nes pelėsis keliaus pas kaimynus.
Reziumė - pasirinkote netinkamus statybininkus ir pigias izoliuojančias medžiagas. Netinkamai atlikti darbai turi būti perdaromi, nes kitaip pelėsio neišgyvendinsite.

Deja, tai pakankamai standartinė problema, kylanti dėl nekompleksinio požiūrio į pastatų renovaciją. Apšiltinus išorines sienas ir užsandarinus visas angas (langai, durys)pastatas tapo energetiškai efektyvesnis ir sandaresnis, tačiau atliekant šiuos darbus visiškai near kreipiamas dėmesys į patalpų vėdinimo sistemos įrengimą ar jos atnaujinimą. Anksčiau dalis drėgmės susidarančios paprasčiausiai gyvenent (prausiantis, gaminant valgyti, laistant gėles, paprasčiausiai kvėpuojant ir pan.) patalpose buvo natūraliai pašalinama pvz. per pastato nesandarius langus ar sienas. Apšiltinus sienas šis natūralus vėdinimas nebevyksta, be to dažnai manoma, kad šildymo sezono metu negalima vėdinti patalpų pradarius langus (juk brangi šiluma išleidžiama laukan), tad patalpose stipriai padidėja santykinė oro drėgmė, kuri ir kondensuojasi ant vis dar šaltesnių išorinių sienų paviršių (ypač langų angokraščių zonose, vidiniuose kampuose, plotuose uždengtuose baldais). Vėliau šiose vietose neretai atsiranda ir pelėsis.
Vienintelis kelias kovoti su šia problema - vėdinimas. Galimas variantas naujos vėdinimo sistemos įrengimas (pvz. rekuperatorinė sistema) arba elementarus reguliarus vėdinimas atidarant langus (taip, ir išleidžiant dalį brangios šilumos laukan).

Dažniausiai, kai apšiltinus pastatą iš išorės viduje atsiranda pelėsis, trūksta veniliavimo. Nes pastatas pasidarė sandarus ir jame natūraliai renkasi drėgmė. Visais atvejais norint turėti šiltą ir sandarų pastatą, reikia žinoti, kad bus susidurta su ventiliavimo problemomis. Dėl šios priežasties, statant A, A+ir A++ pastatus privalomos rekuperacinės sistemos. Galima vėdinimą susitvarkyti ir paprastai (pabandyti susitvarkyt esamą ventiliaciją) arba paprasčiausiai vėdinti patalpas kiekvieną dieną praveriant langus. Galima statytis drėgmės rinktuvus ir t. t.