Rąstinio namo šiltinimas iš išorės

Rekomenduočiau: 1. Nuimti esamas lentas ir ruberoidą; 2. Tvirtinti 15 cm brusus; 3. Tuomet difuzinę plėvelę ir lentas; 4. Sukurtą ertmą pripūsti vienalytės apšiltinimo medžiagos Thermofloc celiuliozės pagrindu. Tokiu budu Jūsų namas išliktų "medinis" bei taptų tikrai šiltas, neperpučiamas ir ilgaamžis.

Kadangi Jūsų sienos storis yra 15 cm (varža tikrai nesiekia 1), tai šiltinimo medžiagos reikėtų apie 20 cm storio (varža ~5,4). Garo izoliacinė plėvelė apsaugo vatą nuo drėgmės kaupimosi joje. Seną apdailą reikėtų nuimti.

Seną lentelių apdailą ir bituminę dangą reikia nuimti. Tada užkamšyti akmens vata plyšius tarp rąstų. Vėliau uždėti difuzinę plėvelę prie rąstų ir tvirtinti karkasą, kurį užpildykite akmens vatos plokštėmis. Toliau ant karkaso dėkite priešvėjinį sluoksnį (difuzinę plėvelę, priešvėjinę vatą ar kitas lakštines medžiagas) ir pritvirtinę oro tarpą formuojančius tašus prikalkite naują lentelių apdailą.

Viešojoje erdvėje kontrukcijos "kvėpavimo" funkcija suprantama nevisiškai teisingai. Namo sandarumas yra ypatingai svarbus rodiklis- dar svarbesnis negu šiluminė varža (R) ar šilumos perdavimo koeficientas (U). Šalto oro infiltracijos žalą lemia milimetrai. Žinoma, "kapitališkai" užsisandarinus iškyla kita problema- esminę reikšmę įgauna patalpos vėdinimas. Gyvenamajame name visiškai užtenka natūralaus vėdinimo įrengiant vėdinimo kaminėlius sanmazguose, nededant sandarinimo tarpinės vidinių durų apačioje, numatant varstomus langus su mikroventiliacija (vietoj vitrinų). Tai aktyvios ventiliacijos priemonės. Patalpų mikroklimato kokybė, pastato energetinis efektyvumas ir ilgaamžiškumas priklauso pirmiausia nuo atitvaros medžiagų suderinamumo. Dažnai kalbant apie konstrukcijų "kvėpavimą", turima galvoje vandens garų pralaidumą. Bet kurioje atitvaroje pati pagrindinė medžiaga yra termoizoliacija ir prie jos yra pritaikomos kitos medžiagos. Mineralinė vata visiškai "nedraugauja" su drėgme, todėl šalia jos iš vidinės pusės privaloma naudoti polietileno plėvelę. Tačiau polietileno plėvelė problemos neišsprendžia: jeigu užsisandarinsime iš vidaus, žiemą bus gerai, bet ateis vasarą - drėgmė atkeliaus iš išorės. Konstrukcijoje vakuumo ar idealių laboratorijos sąlygų juk nepasieksime dėl daugybės faktorių: dėl aplinkos klimato nestabilumo, dėl skirtingos darbo ir medžiagų kokybės, dėl nekokybiško projektavimo. Statybos srityje pamažu įsivyrauja naujas požiūris į išorines namo atitvaras. Pirmiausia tai liečia individualių gyvenamųjų namų statybą. Nuo "statiškų" konstrukcijų pereinama prie interaktyvių- "gyvybingų". Nuo mineralinės vatos pereinama prie organinės kilmės izoliacijų: iš medienos plaušų, celiuliozės, kanapių, linų ir pan. Medinėje konstrukcijoje kartu naudojamos ir specialios kapiliarinės garo membranos, atviros difuzijai. Kad gautume maksimalų efektą, didžioji dauguma atitvaros medžiagų privalo būti difuziškai atviros. Tokiu būdu galima užtikrinti gyvenamo namo kokybę, sveikatą ir ilgaamžiškumą. Grįžtant prie jūsų konkretaus atvejo, jums rekomenduotume iš išorės viską nuardyti iki rąsto, ypač dėl ruberoido ir dėl konstrukcijoje esamo vėdinamo oro tarpo. Jūsų konstrukcija turi tapti vientisa kaip "monolitas". Jeigu "liksite" prie mineralinės vatos, vistiek reikėtų garo membranos, bet geriau naudoti ne polietileno plėvelę, bet kapilarinę membraną, pvz. Tacoklima SD2. Ir kartu reikėtų naudoti lipnią sandarinimo juostą, pvz. Tacoflex. Toliau - medinis karkasas, 15-20 cm izoliacijos, priešvėjinė plėvelė, vėdinamas oro tarpas ir dailylentės.