Sienų šiltinimas iš vidaus

Šiltinti namo sieną iš vidaus nėra geras variantas. Tačiau, jei eina kalba apie daugiabučio namo galinę sieną (o renovacijos darbų dar nematyti), kito pasirinkimo nėra. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas). Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikromicetus. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias prie šilumos izoliacijos sluoksnio galėtų skverbtis drėgmė.

Galite rinktis šiltinti ekovata. Ekovata yra celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antsiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.

Tai gan dažnai pateikiamas klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo, tačiau reikėtų patarti naudotis šia galimybe – šiltinti mūrines ar gelžbetonines buto sienas iš vidaus – kaip paskutine įmanoma alternatyva, nes atitvarų konstrukcijų šiltinimas iš vidaus yra pats prasčiausias variantas iš kitų galimų tiek ekonomine, tiek ir komforto prasme. Trumpai pabandysiu paliesti keletą aspektų, kodėl tai nėra plačiai paplitę ir rekomenduojama. Visų pirma, tai šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus. Be to, kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio. Žodžiu, visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą. Visų antra - matyti, kad pažįstami ar kiti artimi žmonės yra vienaip ar kitaip “nukentėję” nuo pelėsio. Taip atsitinka ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, o dėl netinkamai ar visai neįvertintų šiluminės fizikos dėsnių veikimo principų. Kas gi nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Ši gi, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tai lemia oro savybė, kai prie to paties santykinio oro drėgnio, tačiau esant skirtingoms temperatūroms, oras savyje gali išlaikyti skirtingus kiekius vandens garų. Kuo temperatūra žemesnė, tuo mažesnis vandens garų kiekis gali būti ore, o susidaręs perteklius rasos pavidalu iškrenta ant artimiausių paviršių. Nesant patalpoje pakankamo vėdinimo, konstrukcijos įmirksta, dar greičiau ima vėsti (štai kodėl automobilių varikliams aušinti yra naudojamas vanduo, nes vanduo 25 kartus yra geresnis šilumos laidininkas, nei nejudantis oras), o ant nuolatos drėgnų paviršių ima veistis pelėsis, kuris ne tik subjauroja naujai įrengtų sienų paviršius, bet ir kenkia žmonių sveikatai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tokio sluoksnio 25 kv. metrų sienos apšiltinimui sunaudotos akmens vatos kaina siektų apie 45 Eur, tačiau visos konstrukcijos įrengimo kaštus galėtų įvertinti tik statybos darbus atliekanti įmonė. Tačiau patys suprantate, kokią naudą Jums teiks toks plonas šilumą izoliuojantis sluoksnis. Todėl visuomet verta tokias sienas šiltinti iš išorės ir tai daryti kartu, ir įtikinus savo kaimynus.

Šiuo metu vis daugiau gyventojų renkasi sienų apšiltinimą iš vidaus. Ypač daugiabučių gyventojams tai puiki išeitis pasirinkti individualų sprendimo būdą. Norint restauruoti ir apšiltinti daugiabutį ne visada pavyksta tai atlikti dėl skirtingų gyventojų poreikių - ne visi gali ar nori skirti tam lėšų, tad bendrą sprendimą priimti dažniausiai nepavyksta. Tokiu atveju vienintelė išeitis - vidaus sienų apšiltinimas. Gyventojai gali individualiai nuspręsti - būtina jiems sandarinti būstą ar ne. Jei nėra poreikio, nebūtina apšiltinti viso buto, galbūt užtenka šiltinti vieną ar kelias „šalčiausias" buto sienas. Remmers siūlo vidaus sienų apšiltinimo sistemą iQ-Therm. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje. Tai sistema, kuri, garantuoja itin kokybišką ir efektyvų rezultatą. Į kambario vidų nukreipti kapiliarai reguliuodami oro drėgmę patalpoje grąžina vandens garus atgal į paviršių. Specialus tinkas visą kambario oro drėgmę sugeria, išsaugo ir ją reguliuodamas grąžina atgal. Šitaip užtikrinama, kad patalpoje visuomet bus gaivus ir sveikas oras. Ši sistema visiškai nekenksminga aplinkai ir ypač rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Sistema iQ-Therm leidžia išvengti pelėsio, grybelio ir kitų sienų pažeidimų, kadangi sienos laisvai „kvėpuoja" ir gali reguliuoti vandens garų kiekį paviršiuje.Taip paprastai viskas vyksta: Vidinės kambario sienos padengiamos glaistu iQ-Fix ir klijuojamos iQ-Therm sandarinamosios poliuretaninės putų plokštės (5 cm arba 8 cm storio), kurios yra pripildytos aktyviųjų kapiliarų medžiaga. Tada 10-15 mm storio sluoksniu užtepamas drėgmę reguliuojantis tinkas iQ-Top. Galiausiai siena nudažoma šiai sistemai priklausančiais dažais iQ-Paint. Sistemos principas yra labai paprastas, tad šiuos darbus jums atliks Jūsų apdailininkas, netgi Jūs pats. iQ-Therm iš visų iki šiol naudotų apšiltinimo sistemų yra pažangiausia dėl dviejų svarbiausių ypatybių: visų pirma dėl labiausiai ištobulintų šilumos izoliavimo galimybių, antra - dėl ypač veiksmingos apsaugos nuo drėgmės.

Visos šiltinimo medžiagos veikia gerai ir teisingai, jei dirbama pagal technologiją. T. y. gruntas, klijai, armavimas, išlyginimo mišiniai, apdaila. Jūsų atveju pigiausiai būtų dėti bruselį 5 cm ar profilį ir minkštą vatą, apsiūti gipsu,o apdailą pasirenkate kokią patinką - dažymas, tapetai, faktūra. Jei reikia originalumo, o yra problema su grybeliu galima naudoti wedi hidroizoliacinę plokštę skirtą drėgnoms patalpoms.

Siūlytume apšiltinimą atlikti ekovata. Tam Jums reikėtų susimontuoti gipso kartoną, paliekant tarp jo ir sienos 7-10 cm tarpą, kuris būtų užpučiamas per išfrezuotas 38 mm kiaurymes. Sienos, apšiltintos ekovata nepelyja, jų nepuola grybelis, nes ekovatos sudėtyje yra antiseptiko.