Termo putomis oro tarpą sienose apšiltinti tik pirmą aukštą

Pirmiausiai norėčiau paminėti, kad Lietuvoje nėra kontrolės ir licenzijavimo mūro oro tarpų šiltintojų, todėl šiltina kas nori ir su kokia medžiaga nori. Mūsų įmonė jau virš 27 metų šiltina įvairių namų sienų oro tarpus įvairiomis medžiagomis, todėl turime labai didelę praktiką ir galime duoti patarimų šiuo klausimu.
Mūrinio namo oro tarpus galima šiltinti tiek biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, stiklo vata, medžio plaušo vata, polistirolo granulėmis), tiek skystomis medžiagomis (atvirų porų įvairiais poliuretanais). Pirmiausiai reikia sužinoti, koks sienoje esančio oro tarpo storis. Mūsų praktika rodo, jei oro tarpo storis yra iki 5 cm, tai šiltinimui galima rinktis tiek sausas, tiek skystas medžiagas. Iki 5 cm jos visos sugeba priimti ir atiduoti rasos tašką į laukinę namo pusę, sienos kvėpuoja, neturėtų atsirasti pelėsio iš vidinės namo pusės ant sienų, ypač kampuose.
Jei sienos oro tarpas yra virš 5 cm arba yra sienoje du oro tarpai (nesvarbu kokio storio), tai šiltinti patariame tik sausomis medžiagomis, kurios sugeba gerai pernešti drėgmę iš vidaus į laukinę namo sienų pusę. Ši taisyklė galioja (nesvarbu koks oro tarpas), jei planuojate namo sienas papildomai šiltinti iš lauko pusės. Poliuretanai ar kitos mums žinomos putos šios funkcijos nebeatlieka ir gali sukelti laukinių sienų pelėsį iš vidinės pusės. Sienos “kvėpavimo funkciją” geriausiai atlieka biri ekovata (celiuliozinė vata su boro antiseptikais). Ekovata, vienintelė iš visų žinomų birių medžiagų, ant atvirų paviršių yra užpildoma kartu su vandeniu (į oro tarpą tik sausa) ir kuo puikiausiai išdžiūna per kelias dienas. Tai įrodo, jos gerą savybę - lengvai atiduoti drėgmę (kvėpuoti) į aplinką. Labai svarbu pasirinkti birias medžiagas, kurios turi ETA ar CE europinius sertifikatus, kurie garantuoja medžiagos patikimumą (pvz antiseptikų kiekius ar gamintojo patikimumą). Birios medžiagos, jei jos užpildytos aukštu oro slėgiu, tikrai nesusės oro tarpe. Šiai dienai užpildome net sienų oro tarpus naujiems (A++) namas iki 35cm storio ir medžiagos per laiką nesusėda. Tam turi būti skirti specialūs įrengimai (Pvz.: amerikietiški aparatai “Krendl”)
Jei nusprestumėte oro tarpą iki 5 cm užpildyti skytomis medžiagomis, tai, mūsų nuomone, šiai dienai yra tinkami įvairų gamintojų (aišku, su europiniais sertifikatais) atvirų porų poliuretanai, kurių tankis yra iki 25 kg/1m3.
Norėčiau paminėti, kad birių medžiagų ilgaamžiškumas yra didžiausias. Ekovatos, atvirų porų poliuretanas, medžio plaušo vatos šiluminė varža yra labai panaši.
Mes nepatariame oro tarpo užpildyti su termoputomis (aminoplastais), nes jos turi daug minusų ir gaminamos iš kenksmingų sveikatai medžiagų. Apie šią medžiagas galite paskaityti mūsų įmonės tinklalapyje ( pastraipoje “paslaugos”), kuriame yra įkelta ( išversta į lietuvių kalbą) informacija iš internetinės enciklopedijos Wikipedia, kuri pilnai atsako į visus klausimus apie termoputą (ar kitaip vadinamą aminoplastą). Mes nežinome pasaulinėje rinkoje termoputų, kurios yra tinkamos šiltinti laukinių sienų oro tarpus. Deja, Lietuvos rinkoje begalė įmonių ir fizinių asmenų, kurie siūlo klientams termoputas ir aiškina, kad visos kitos medžiagos yra blogos, sukrenta, sudrėgsta ir t.t. Šie “siūlytojai” primigtinai siūlo termoputą dėl to, kad darbui su ja nereikalingos didelės investicijos (termoputos gamybos ir instaliavimo įrenginys kainuoja tik keli šimtai eurų, tuo tarpu kitų medžiagų kokybiški įrenginiai kainuoja dešimtis tūkstančių). Termoputa gaminama iš komponentų: ~49% fenolio formaldehido derva (kenksminga sveikatai), ~1% kietiklis (įvairios rūgštys), ~50% vanduo. Šie komponentai kainuoja nebrangiai ir iš termoputos užpildymo yra didžiausias pelnas.
Jei termoputos gamybai būtų naudojamos kitos cheminės mediagos, tai ji nebesivadintu termoputa (ar aminoplastu).
Pačią patikimiausią informacija apie šiltinimo medžiagas galima rasti tik senosios Europos ir Skandinavijos internetinėje erdvėje. Tose šalyse oro tarpų užpildymas griežtai reglamentuojamas ir dažniausiai licenzijuojamas.
Norėčiau paminėti, kad visos medžiagos turi turėti į lietuvių kalba išverstus medžiagos sertifikatus (ar europos techninius liudijimus, ar eksploatacinių savybių deklaracijas), kurie yra išduoti tik Europos šalių statybinių medžiagų serifikavimo įstaigose, kurias galima lengvai rasti internete. Sertifikate turi būti būtinai parašyta, kokioms pastato dalims yra tinkama naudoti izoterminė medžiaga.
Tik pirmą aukštą apšiltinti įmanomą. Efektas tikrai bus.

Apšiltinti apatino aukšto oro tarpą, neliačiant viršutinio, galima. Kokį efektą duos priklauso nuo to kokiomis medžiagomis šiltinsite ir ar per sienas didžiausi šilumos nuostoliai.