UAB Ekoklima ekspertų komentarai

Mūsų sistemos puikiai dirba su radiatorinėmis sistemomis. Ketaus radiatoriai yra privalumas, nes turi didesnį tūrį, kas svarbu šilumos siurbliui. Mūsų siurblys esant lauke - 25 C gali paduoti į sistemą + 63 c be el. kaitinimo elemento. Todėl manau, kad radiatoriai tiks. Kad nustatyti šilumos siurblio galią, reikia žinoti duomenis apie jūsų namą. m2 šildomo ploto, statybos metai, apšiltinimas ir labai svarbu - sukūrenamų malkų kiekis per 12 mėn. (ar visą plotą šildote, ar užtenka šilumos?)

Kondensatą nuvesti reikės, jei pirksite kondensacinį katilą. Jei katilas dirbs aukštesnėmis temperatūromis, kondensato gali ir nebūti. Turbo katilai nėra uždrausti visoje ES. Kiekviena šalis elgiasi individualiai. Yra jau nemažai šalių, kur naujuose būstuose neleidžiami statyti jokie dujiniai katilai - pereinama prie atsinaujinančių - šilumos siurblių. Lietuva taip pat remia renovaciją keičiant dujinius šilumos siurbliais. Galima iki 50 proc gauti atgal už siurblį. Gal nebedėkite katilo esant tokiai progai kada ES atsisako jau katilų?

Nėra lengva suprasti jūsų klausimo esmę. Rekuperatorius yra naudojamas iš esmės tik vėdinimui, o ne šildymui. Paprastai rekuperotoriumi yra pašildoma tiek, kad išvengti apledėjimų. Šildyti su rekuperatoriumi neužtenka oro srauto. Alternatyva - šilumos siurblys.

Nerašote, ar tai naujai statomas namas ar renovacija? Bet kokiu atveju, manau kad šiais laikais nebeapsimoka dėti granulių katilo. Tai vis tiek yra kieto kuro katilas kurio eksploatacija susijusi su nemaža priežiūra. Įrengimo kaštai taip pat nėra maži. Mediena pabrango ir ekonominio motyvo čia nėra - nebent granules gautumėte veltui bet ir čia ne visi nori to vargo. Manau šiuolaikiškesnis sprendimo būdas yra įsirengti šilumos siurblį oras/vanduo. švediškas Aukštos kokybės siurblys kainuotų 4800 Eur. Sąnaudos bus mažesnės, nei granulės ir nereikės katilo valyti, granulių užpilti, pelenus išnešti.

Horizontalaus kolektoriaus ilgis priklauso nuo namo šilumos poreikių metinių. Grubiai tariant tai dar gerokai priklauso nuo namo apšiltinimo. 100 ar 150 m2 taip pat didelis skirtumas. Preliminariai galiu pasakyti, kad 400 m (4 arų žemės) turi užtekti išvedžioti. Galiu dar informuoti, kad šiuo metu daugiau daromi gręžiniai, negu horizontalūs kolektoriai dėl tos priežasties, kad siekiama panaudoti gręžinį pasyviam vėsinimui vasaros metu. Labiausiai parduodame dabar versijas su integruotu pasyviu vėsinimu. Tokiu atveju reikėtų vieno gręžinio 100 m.

Manoma, kad skandinavai labiau turi patirties šilumos siurblių gamyboje. Švedijoje niekada nebuvo dujų, taigi tos technologijos buvo labiau vystomos. Pagrindinis rodiklis lyginant šilumos siurblius yra SCOP šaltam klimatui (vidutinis metinis efektyvumo koeficientas šaltam klimatui) ir ženklinimas ( A++). Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad Vitocal visi modeliai ženklinami tik A++ ir vertinami tik vidutinio klimato zonoje. Jei sulyginti pvz. švedų NIBE AMS10-6+ HBS + VVM ženklinimas A+++ ir tai atliekama šalto klimato zonoje (Lietuva pagal direktyvą yra šalto klimato zona).

Tokio įvado paprastai užtenka. Komplekte su šilumos siurbliu turime srovės transformatorius, kuriuos užmovę ant įvadinių fazių galime galią pareguliuoti.

Viskas yra galima. tik greičiau gautųsi taip, kad prie oras/ vanduo šilumos siurblio būtų prijungtas granulėmis kūrenamas katilas. Kadangi oras vanduo veikia ekonomiškiau ir nereikia graniulių nešti, katilų valyti ir pelenų išnešti, tai prioritetas būtų šilumos siurblys, o granulės būtų paleidžiamos tik tuo atveju, kada lauke labai šalta ir šilumos siurblys neprigamina pakankamai šilumos. Dar verta pagalvoti ar verta tokiu atveju tą granulių katilą palikti, nes jis leisis labai retai, užsistovės granulės.

Jūsų atveju yra keletą sprendimo būdų. Tai priklauso nuo to, ar darysite ir ar vandeninę šildymo sistemą ar ne. Yra variantas neįrengiant šildymo sistemos, kur galite įsirengti oras/oras sistemą, kuri šildys ir vėsins patalpas. Ši sistema taip pat geba šildyti karštą vandenį. Ypač efektyvu vasarą, kada reikia vėsinti, tas pats karštis panaudojamas vandeniui šildyti. Ventiliacijai galima įrengti rekuperacinę sistemą. Komfortiškesnė sistema būtų įsirengus grindų šildymą. Tada galėtume pasiūlyti oras/vanduo sistemą su rekuperacija vėdinimui.

Atstovaujame NIBE (švedų) gamintoją. Geoterminis nėra pigus sprendimas - tačiau jis išlieka pats efektyviausias ir komfortiškiausias. Vėsinimas su geoterminiu išvis nemokamas. Geoterminio kaina gali būti panaši į oras /vanduo - jei lyginsime su geresniais oras/vanduo komplektais. Turime daug įvairios įrangos. Siūlau Jums pasidomėti NIBE ištraukiamojo oro šilumos siurbliais, kurių efektyvumas mažesnis už geoterminio, bet didesnis už oras/vanduo. Jam nėra lauko įrenginių - nereikia gręžti. Visa įranga - viduje. Švedijoje naujiems pastatams tai populiariausia technologija (80 proc). Kada Lietuvoje atsirado A klasė tai taip pat pradėjo populiarėti. Vienas iš populiariausių gaminių - NIBE 730. Galime pasiūlyti ir oras vanduo su rekuperacija komplektų. Kaina priklauso nuo efektyvumo ir išmanumo.
Efektyviausias oras vanduo - NIBE 2120 modelis.

Šaunu, kad domitės esminiais dalykais. Pagal ES reglamentą (galėčiau atsiųsti, jis yra lietuvių kalba), esminis parametras norint įvertinti ekonomiškumą yra ženklinimas (A+,A++, A+++) SCOP šaltam klimatui (Vidutinis metinis efektyvumo koeficientas) ir akcentuoju - būtent šaltam klimatui - nes Lietuva yra šalto klimato zonoje. Kalbant apie tuos gamintojus (išskyrus NIBE), kur paminėjote dažniausiai pateikiamas SCOP vidutiniam klimatui - kas nėra informatyvu, nes Vidutinis klimatas - tai toks klimatas kur projektinė pati žemiausia lauko temperatūra yra - 10 C. (Lietuvoje -20 C ir žemiau). Todėl tampa sunkus sulyginti. Reikėtų iš jų paprašyti šių parametrų. Būtų gerai pamatyti charakteristikas ir sulyginti: Kreivė kaip keičiasi COP, Paduodama temperatūra, Galia kintant lauko temperatūrai. NIBE (Švedijos gamintojas) atvirai pateikia visus tuos parametrus ir galime susidaryti aiškumą. PVZ SCOP Šaltam klimatui nibe 2120 yra 4,1 jei turime grindis. Jei turime radiatorius 3,4. Paduodama temperatūra esant - 25 C lauke dar yra +63 C - tai pilnai tinka radiatoriniam šildymui. Jums pasiūlytume 12 kW įrenginį. Geriau įsigilinus į apšiltinimą tiktų gal ir 8 kW.

Turime labai įvairių sprendimų todėl kainos gali skirtis. Pavyzdžiui ištraukiamojo oro šilimos siurblys A klasei, kur jau ir vėdinimas sprendžiamas kainuoja 5200 Eur su atvežimu ir paleidimo darbais. Oras vanduo paprasčiausias be vėdinimo 4800 Eur. Geoterminis su pasyviu vėsinimu ir rekuperacija 9200 Eur.

Boileris Dražice netinka todėl, kad jo mažas gyvatukas ir netinka šilumos siurbliui. Jei paliksite tą boilerį jį bus galima šildyti tik elektra, nes šilumos siurbliui jis netinka. Šeima visus metus naudoja karštą vandenį, todėl tokio boilerio naudojimas gali įtakoti didesnes išlaidas. Patarčiau vis tik įsigyti šilumos siurblį su vandens ruošimu, kad viską išsispręsti.

Dėkoju , kad kreipėtės. Visur sprendimuose yra ir pliusai ir minusai. Teigiama savybė su fankoilais yra ta, kad galite greitai patiekti šilumą ar šaltį. Tai populiaru ofisuose ar kokiam viešbutyje, kur reikia greitai prišildyti pvz. apsigyvenus svečiui. Neigiama savybė yra oro judėjimas ir garsas, kuris neigiamai veikia. Gyvenamojoje aplinkoje žymiau palankiau komforto požiūriu yra vertinamas grindų šildymas/vėsinimas. Įrengimo kaštų prasme nemanau, kad su fankoilais išeitų pigiau.

Nesu labai susipažinęs su joniniais katilais, tačiau ten daugiau ar mažiau yra elektrinis šildymas. Kokį koeficientą jie ten pasiekia pagal specifikaciją? Svarbus dabar rodiklis - vidutinis metinis efektyvumo koeficientas ( SCOP) šaltam klimatui. Oras vanduo šilumos siurbliams yra 3,6 - 4,1. Geoterminiam 5 - 5,5.
Koks ženklinimas o Joniniam katilui? ORas vanduo bent jau mūsų NIBE ženklinamas A+++.

Ar buvo atliktas katilo derinimas? NIBE granulių katilai turi būti suderinti, kad oro padavimas atitiktų granulių kaloringumą. Pakeitus granules, reikia tai daryti iš naujo. Paleidimo metu būtina patikrinti trauką. Jei kaminas neužtikrina traukos, tai pat gali kilti problemų. Jei granulių kažkoks procentas subyra į pjuvenas, tada kemšasi ir atsiranda problemos.

Mes siūlome rekuperatorius arba dar ištraukiamojo oro modulius. Ištraukiamojo oro modulis - paprasčiau įgyvendinamas nes jam nėra paduodamų ortakių - tik ištraukiami. Oras patenka į patalpas tiesiai iš lauko. Šiluma iš oro pernešama į kolektorių žemės ir padidina siurblio efektyvumą.

Matyt kad neteisingai nustatėte išsiplėtimo indo gerumą. Stebuklų nebūna. Parašykite kaip nustatyti, kad jis geras?

3 kW saulės elektrinė maždaug turėtų pagaminti per metus apie 4000 kW/h. Reikėtų pagalvoti dar kur sutaupyti elektrą. Kuo šildote patalpas? jei šildyti šilumos siurbliais galima susieti, kad mažinti atidavimą į tinklą ir taip optimizuoti.

Esant A klasės pastatui bent jau Švedijoje ekonomiškiausias laikomas ištraukiamojo oro šilumos siurblys. Lietuvoje Labiausiai paplitęs iš to tipo įrenginių tai NIBE f 730. Tai tiks įrenginys, kurio energijos šaltinis yra nelauko oras ir ne gruntas - o vėdinimo sistema. Tokiu būdu vienas įrenginys sprendžia visas problemas: vėdinimo, šildymo ir karšto vandens tiekimo. Šio įrenginio kaina 7580 Eur. Nebereikia rekuperacijos. Į kainą įeina atvežimas ir paleidimo derinimo darbai. Turime taip pat ir visą eilę NIBE oras /vanduo įrenginių, jei netiktų toks sprendimas. NIBE AMS 10-6 /VVM 320 /HBS 05-6 komplekto kaina būtų 5200 eurų. Galime pasiūlyti rekuperaciją NIBEm kur programiškai susisieja su šilumos siurbliu.

Su židiniu be abejo galima daryti. Ypač jei kūrenimas kasdienis malkos ir pelenai jums yra gerai. Šiuo metu klientai daugiausiai nebenori būti kūriniais ir renkasi kitus būdus pvz. šilumos siurblys, palikdami židinį ar krosnelę kaip interjero detalę, retkarčiais pakuriant ne kaip pagrindinę priemonę. Už šilumos siurblį dar gautumėte kompensaciją. Saulės terminiai kolektoriaus jau vakar diena. Dabar už tą pačią kainą galima įsirengti buitinę saulės elektrinę kuri pagamins visą elektrą visam namui ir šilumos siurbliui.

Jei jau įsirengti dujas tada jau neverta šilumos siurblio ir atvirkščiai. Be abejo Jums yra galimi abu sprendimo būdai. Pirmiausiai turėtumėte sužinoti, kiek kainuos kiekvienas iš tų būdų. Dažnai tas faktas, kad dujos praeina šalia - nieko nereiškia, vis tiek kainuoja brangiai. Dažnai pasitaiko, kad investicija į dujinį variantą nėra pigesnė negu į šilumos siurblį. Šilumos siurblys turi daugiau privalumų: gali vėsinti - nebereikia kondicionierių pirkti, šildo pigiau nei dujos; labai populiarėja PV elektrinės ir greitu laiku panašu, kad elektrą šilumos siurbliui pasigaminsite, o dujų - niekada.

Aeroterminis šildymas - šildymas šilumos siurbliu oras-vanduo. Šildymas ir vėsinimas su šilumos siurbliais yra vis populiarėjantis būdas ir tai yra ateitis dėl patogumo ir ekologiškumo. Šis būdas priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir yra visokeriopai remiamas Europos fondų ir palaikomas Lietuvos valstybės. Dabar net ir investicijų kaina į šiuos sprendimus gali nelabai skirtis nuo kitų būdų: Malkų, granulių, Dyzelio, dujų. Bet kokiu atveju statant namą reikia tokią galimybę apsvarstyti.
Informuokite kokia jūsų situacija, ką statote ar renovuojate ir pasistengsime padėti. Nerašote taip pat kokiame Lietuvos regione gyvenate.

Geoterminis NIBE šilumos siurblys - tai pats energijos požiūriu efektyviausias sprendimas. Tai taip pat priklauso ir nuo pastato savybių - ne tik nuo siurblio. Dažniausiai klientai neturi atskiro skaitiklio šilumos siurbliui ir visas sąnaudas namui vertina kaip šilumos siurblio sąnaudas. Paprastai tokiam namui sąnaudos per metus būna apie 300- 400 Eur/metus - tačiau šalčiausią mėnesį gali būti ir 100 Eur. Dar būna dažnai, kad labai didelės sąnaudos būna pirmais metais tik po statybų, nes šilumos siurblys turi išdžiovinti namą ir po to sąnaudos normalizuojasi. Kol kas galiu tik tiek pakomentuoti jūsų laišką. Visada lauksime jūsų skambučių.

Ar pagal projektą Jums reikės pasiekti A klasę, ar A+ ar B? Jeigu atsiųstumėte projektą galėtumėm pakonsultuoti. Geoterminis yra pats geriausias sprendimas energijos taupymo požiūriu. Siūlome taip pat ir oras vanduo bei ištraukiamojo oro šilumos siurblius, rekuperaciją bei ištraukiamojo oro modulius. Šiaip Europos reglamentuose nėra kategoriškų reikalavimų - reikia tik pasiekti energetinę klasę.