UAB Ekoklima ekspertų komentarai

Šilumos siurbliai visada turi didesnius boilerius karštam vandeniui ruošti, negu kiti katilai, todėl, kad šilumos siurblių yra mažesnė temperatūra siekiant geresnio efektyvumo. 180 l. vidutinė talpa šilumos siurbliui prilygsta 120 l. dujinio katilo talpai. Tokios talpos integruojamos į šilumos siurblius todėl, kad yra paskaičiuota kiek maždaug šeimai reikia. Jei konkrečiai šeimai reikia mažiau karšto vandens - tada yra tiesiog mažinama vandens temperatūra. Jei Jums nereikia karšto vandens ar jo reikia visai nedaug - tada galima pirkti šilumos siurblį visai be boilerio ir įsigyti nedidelį boilerį PVZ. elektrinį nedidelėm reikmėm (kaip kad dažnai būna biure, kur vanduo reikalingas tik rankoms nusiplauti)

Pigiau visada įrengsite oras/oras šilumos siurblius. Sąnaudos bus panašios kaip oras/vanduo. Su oras/oras pagrindinė yra kita problema: komfortas. Oras/oras turi tokį negatyvų poveikį pojūčiams kaip oro judėjimas. garsas. Pastoviai gyvenant patalpose privalumas būtų vandeninis šildymas kas pagerintų komfortą. Vis tik pas mus šildymo sezonas yra 7 mėn. Gali būti per sunku ištverti tokį poveikį. Tačiau čia individualiai.

Manau nelabai galėsite ką nors pasirinkti. Tokią paslaugą atlieka ESO ir tarifai yra patvirtinti. TEn nieko nereikia specialiai daryti - kada prisijungsite prie ESO su saulės elektrine automatiškai gausite sutartis dėl saugojimo. DAr yra dabar kad galima mokėti fiksuotą mokestį kas mėnesį ir tada nemokėti už kiekvieno KWH pasaugojimą. dar galite tuo klausimu pasikalbėti su savo el. tiekėju (turbūt esate jau pasirinkę nepriklausomą el. tiekėją).

Elektrinio šildymo bute nerekomenduotume. Gal reikėtų pagalvoti apie šildymą oras/vanduo arba ištraukiamojo oro šilumos siurbliais. Ar tas butas daugiabutyje? Ar atsijungėte jau nuo centrinio šildymo? Visada galite skambinti.

Dėl garso keliamo su šilumos siurbliais tikrai yra daug diskusijų. Yra šilumos siurblių tipai, kurie garso nekelia: geoterminiai, ištraukiamojo oro šilumos siurbliai. Dėl oras vanduo ar kondicionierių nėra reglamentuota apie atstumus. Klientui skundžiantis visuomenės sveikatos centrui jie atvažiuoja pamatuoti triukšmą. Jie ten turi normas, koks triukšmas gali būti gyvenamojoje zonoje. Jei viršija tada galima imtis kaimyno atžvilgiu teisinių priemonių. Visada geriau susitarti: galima įrenginį užprogramuoti, kad bent jau naktį ar tam tikromis valandomis sumažinti programiškai apsisukimus ir tuo pačiu garsą, kalima dėti garsą mažinančias užtvaras.

Nesuprantu kodėl norite, kad katilas išsijunginėtų? Jei manote, kad tai padės sutaupyti dujas - tai taip nebus. Katilas reguliuoja galią savo automatiškai pagal energijos poreikį.

Jei šildysit elektra Jums neužteks tokios elektrinės 7 kW. Jums tada reikės apie 30-40 kW elektrinės, kad padengtų jums visą el. šildymui ir karštam vandeniui. Turėtumėte įsirengti šilumos siurblį. Tada galite tikėtis, kad 7 kW elektrinė padengs jums metines sąnaudas šildymui. Jei kas neaišku visada galite skambinti.

1,3 bar gerai. Čia tas slėgis reikalingas tam kad katilas garantuotai būtų užpildytas vandeniu. Galėtų visai nebūti slėgio - tačiau tada sunkiau užtikrinti, kad katile būtų tik vanduo be oro, nes kitaip sudegs. Apsauginis uždėtas kad nepakiltų slėgis per daug.

Atsiųsime pasiūlymus el. paštu. Ar dalyvausite paramos programoje? Daug tokių alytnamių esame renovavę. Preliminariai reikėtų 7 kW šilumos siurblio oras-vanduo komplekto. Kompensacija būtų 3880 Eur. Mums būtų labai naudinga, jei galėtumėte atsiųsti kieto kuro kiekį (malkų ar ką kūrenate) per metus/šildymo sezoną. Tada galėtumėme patikslinti ko reikia ir prognozuoti būsimas sąnaudas.

Nemanau, kad toks sprendimas geras ar realus. Pažiūrėkite savo A++ klasės sertifikatą - nemanau, kad jūs galėsite pasiekti klasę su elektriniu šildymu. Antra - ES ir Lietuvos vizija yra tokia, kad namų ūkiai pasigamintų visą elektrą kiek sunaudoja. Tai yra realu, jei turite šilumos siurblį ir 10 kW elektrinę. Jei turite el. šildymą, Jums reikės tam tikslui 30 kW elektrinės. Bus brangu, netilps ant stogų ir kainuos brangiai. Nieko nesugalvosite geriau nei jau sugalvota. 10 kW elektrinė (tik iki tokios yra ES parama). ES planuoja iš viso direktyvomis uždrausti elektra šildyti vandenį ar patalpas dėl klimato kaitos konvencijos.

Šilumos siurbliai šildo ne m2, o kompensuoja pastato šilumos nuostolius. Todėl spėlioti kiek m2 apšildo nėra prasmės. Pagal statybos reglamentą reikia įvertinti pastato šilumos poreikius esant lauke projektinei temperatūrai ir tada jau parinkti šilumos siurblį. Šilumos siurbliui parinkti pagal šilumos nuostolius turime programinę įrangą. Kiekvienas, kas projektuoja A /A+ klasės namus turi prie projekto pridėtą A/A+ skaičiavimų dalį, kur yra pateikti pastato šilumos nuostoliai. Įstačius tuos skaičius į mūsų programinę įrangą galima parinkti šilumos siurblį optimaliai. Praktika rodo, kad A+ klasės namo nuostoliai niekada neviršija 20 w/m2. Reiškia turint 120 m2 A+ klasės namą poreikis šildymui esant lauke -20 C (Klaipėda) neturėtų viršyti 2,4 kW. Mes rekomenduojame tokiems pastatams ištraukiamojo oro šilumos siurblius, kurių galia yra 3,5 kW.

Klausimas tikriausiai turėtų skambėti truputį kitaip: "į kokią sistemą labiau apsimoka keisti granulių katilą ir kur bus geriausiais rezultatas"? Jei bandyti atsakyti - tai būtų šilumos siurblys. Tada gautumėte kompensaciją iš APVA kokius 3800 Eur. Jei geoterminį - tai gal net 7000 Eur. Įsidiegtumėte šilumos siurblį kuris užtikrintų komfortą be granulių, pelenų ir valymo. Kaina už šildymą būtų panaši, kaip su granulėmis. Šilumos siurblys dar gamina šaltį - nereikės kondicionierių.

Na taip. Priklausomai dar koks tas oras-vanduo šildymas apie 4 kartus pigiau nei elektra. ES ir Lietuva sistemingai remia šilumos siurblių taikymą. Renovuojant pastatus galima apie pusę sumos gauti kompensaciją už oras vanduo. statant naujus a klasės pastatus sunku pasiekti energetinę klasę be šilumos siurblių taikymo. Be to šilumos siurbliai vykdo vėsinimą, ko nedaro elektrinis šildymas.

Manau, kad be reikalo kaltinate boilerį. Jis niekaip neįtakoja sieros vandenilio atsiradimo. Problema yra kažkur vandenyje. Ar turite nuosavą vandens gręžinį?

Dėl galios jūs teisus. Tada reikėtų šilumos siurblio oras - oras. Rekuperatorius ir el. boileris karštam vandeniui. Kaina tokio sprendimo palanki. Tačiau komforto požiūriu tai prastas sprendimas. Oro pūtimo garsas, turint galvoje, kad šildymo sezonas trunka 7 mėnesius. Dėl to ir daroma Šiaurės šalyse grindų šildymas, kad pasiekti komfortą, nes šildyti reikia 7 mėnesius. Geriau dėti ištraukiamą oro šilumos siurblį su grindų šildymu arba oras-vanduo su rekuperacija ir grindų šildymu.

Matyt vyras pats neužsiima kūrenimu todėl jam gerai. Dažnai kada moterys kūrena ir valo pečius tai vyrams viskas tinka. kada reikia viską pačiam daryti tada greitai subręsta sprendimas kažką keisti. pagrindinis motyvas dėl ko dabar masiškai meta lauk malkinius ir stato šilumos siurblius tai patogumas. kad nereikia kūrenti, nešti pelenų. Davus skelbimą jūs galėtumėte tikriausiai už metalo laužo kainą nusipirkti granulių ar malkų katilą - kadangi daug kas jų atsisako. Jei dar eina kalba api A ar A + klasės namą tai dėti malkas - visiškas absurdas. kita vertus su malkiniu katilu formaliai pasiekti A + reikalavimus daug sudėtingiau - jei iš viso tai įmanoma. Jei namas A ar A+ klasės šildymo kaštai mažai ką vaidina - nes tokio namo beveik nereikia šildyti. Jei namas prastas ;C klasės ar B - tada galima sakyti kad sąnaudos perkant malkas yra panašios kaip ir mokant už elektrą šilumos siurblio atveju. manau ateityje visi turės saulės elektrines, tada elektrinės padengs sąnaudas. Malkas ar granulės tikėtina visada reikės pirkti. Dabar net tie kas turi savo miškus ir neperka malkų - vis tiek diegia šilumos siurblius, kad nereikėtų kūrenti.

Profesionalius skysčius naudoti vietoj vandens visada yra privalumas. Tada sumažėja gedimų tikimybė. Dauguma cirkuliacinių siurblių ar vožtuvų gedimų priežastis yra vandens nuosėdos. Kalkės. Profesionaliose skysčiuose tai būna išspręsta

Pagrindinis klausimas svarbus klientams tai yra koks įrenginio efektyvumas. Jei norite sulyginti turite pasižiūrėti kiek pagal technines charakteristikas joninis katilas duoda šilumos kW sunaudoję 1 kWh elektros energijos. Pažiūrėkite į joninio katilo technines charakteristikas. Šilumos siurblys jei oras /vanduo taip pat turi savo techninius duomenis ir galima pasižiūrėti. PVZ NIBE 2120 pagamina 4,1 kWh sunaudodamas 1 kWh elektros energijos. tada sulyginsite ir bus aišku.

Granulinį katilą dėti į A+ klasę nepatarčiau. Ten vis tiek kieto kuro katilas: pelenai, valymas, dulkės. Dabar yra bumas paraiškų kur žmonės atsisako senesniuose namuose granulinių ir keičia į šilumos siurblius APVA sumoka dalį išlaidų. TA programa neveikia naujiems pastatams. Jei Jūs pažiūrėtumėte į A+ klasės skaičiavimą - ten greičiausiai jau turite įdėtą sprendimą su šilumos siurbliu, kurio negalite keisti. Dabar vis labiau populiarėja ištraukiamojo oro šilumos siurbliai, kurie idealiai tinka A/A+ klasei ir nėra lauko modulių, nereikia kasti /gręžti. jei norėsite pasiūlymus pateiksime.

Cirkuliacija ir slėgis čia nevaidina didelės reikšmės. Nuorinti ypač grindų sistemą nėra paprasta. Tai didelis darbas. Santechnikai turi įvairių priemonių. Yra spec. stotelės orinimui. Galime orinti po vieną šaką: numovus nuo kolektoriaus leisti į kanalizaciją ar per langą, kol nebebus burbulų - tada sekančią. Su radiatoriais paprasčiau: turi nusioronti per nuorinimo taškus radiatoriuje.

Katilui vienodai, tačiau temperatūros ir komfortas namuose geriau valdosi kada valdymas yra pagal lauko daviklį. Todėl dažniausiai taip ir daroma. Ypač tai aktualu turint grindų šildymą.

Tokiose situacijose katilo veikimas čia nedaro įtakos. Tai dažniausiai būna susiję su cirkuliacija per šildymo sistemą. Jei anksčiau buvo gerai, o dabar nešyla dalis grindinio šildymo sistemos, tai gal kas atsitiko su cirkuliaciniu siurbliu? Gal filtras užsikišo? Ar reguliavote ką nors ant grindų kolektoriaus? Jei viskas gerai, galima bandyti pabalansuoti kolektorių.

Tokiais atvejais, kuomet namas yra nesandarus, dažniausiai dedamas yra Oras/vanduo šilumos siurblys. Radiatorių keisti nereikia. Kad nustatyti šilumos siurblio galią, jūs turite atsiųsti mums kiekius kuro, kuriuos sukūrenate per 12 mėn. Turime specialią modeliavimo programą, kuri leidžia optimaliai pagal tai parinkti galią. Atstovaujame NIBE švedų gamintoją, kuris turi pritaikęs įrangą šiaurės klimatui ir radiatoriniam šildymui. Esant lauke - 25 C gali dar patiekti į radiatorius + 63 C be el. kaitinimo elemento pagalbos.

Katilinėje turi būti galimybė nuvesti skysčius, kurie gali susidaryti atsidarius kuriam nors apsauginiam vožtuvui. Tačiau tai nėra tiek aktualu lyginant su kondensato nuvedimo problema nuo lauko modulio. Apie tai dažnai pamirštama. Nuo lauko modulio išsiskiria didžiulis kiekis kondensato. jei lauke šąla susiformuoja ledą kuris gali kelti pavojų įrenginio darbui. Mes importuojame Švedijos kompanijos NIBE oras vanduo įrenginius ir siūlome visada įsigyti jau gamintojo parengtas kondensato nuvedimo sistemas. Deja klientai arba būna mažai informuoti apie tai arba nusprendžia toje vietoje sutaupyti.

Dabar vis labiau įsibėgėja procesas, kada vartotojai atsisako kieto kuro katilų ir keičia juos šilumos siurbliais. Malkų kaina pakilo ir tai nebėra jau svarbus privalumas. Niekas nebenori ruošti malkų, kūrenti, valyti pelenus. Valstybė (APVA agentūra) remia tą programą ir galima atgauti iki 50 proc. išlaidų įsirengiant šilumos siurblį. Šiuo metu technologijos išsivystė tiek, kad nesudaro problemų diegiant net ir senuose pastatuose su radiatorių šildymu. Net jei įrengsite kieto kuro katilą, manau gana greitai ateis laikas, kad vis tiek rinksitės paprasčiausią ir mažiausiai priežiūros reikalaujantį šildymo būdą - šilumos siurblį.