UAB Ekovela ekspertų komentarai

Teisingai šiltinant stogo-sienos sandūrą, sienos šiluminė izoliacija turi sklandžiai pereiti į stogo apšiltinimo medžiagą, t.y šiltinant sienas, putplastis klijuojasi ne iki mūrloto, o pasikelia iki difuzinės plėvelės. Tada ta dalis putplasčio, esanti tarp gegnių tampa atrama užpučiant stogą pav ekovata.Taip sienos šiltinimo sluoksnis susijungia su stogo šiltinimo sluoksniu, išvengiant šalčio tiltelių.

Laba diena.
Jei jau keičiat stogą, reikėtų apšiltinnt normaliai.5 cm prie Jūsų esamų 12,5 neužtenka.Steico plokštė aišku gerai, bet jos varžos, net jei dėsit 50 mm storio vėlgi prie Jūsų 12,5 cm neužtenka.Siūlyčiau pastorinti gegnes 10 cm užpučiant tą storį ekovata arba, kad ir akmens vata ir sukti 22 mm Steico plokštę.

Jūs neparašėte koks tas medinis namas - karkasinis ar rąstinis. Jei tai karkasinis, reikia nuimti vidinę apdailą ir pažiūrėti koks apšiltinimo, jei toks yra, stovis. Ko gero reiks jį pašalint, pastorint karkasą iki 20 cm ir jį apšiltint ekovata. Jei tai rąstinis namas, reikia iš vidaus montuoti karkasą 8-10 cm ir užpūsti ekovata šlapiu būdu. Tada montuojamas gipsokartonas ar medinių dailylenčių apdaila. Čia jau Jūsų skonio reikalas.
Be to šilumos nuostoliai būna ne tik per sienas. Ypač reikia atkreipti dėmesį į perdangos apšiltinimą, jei palėpė negyvenama. Minimalus apšiltinimo storis perdangoje 25 cm.

Ruloninė vata netinka dėti į sieną, nes ji per minkšta, ji tikrai sukris. Stoge taip pat. O lakštinę vatą tarp gegnių dėti nepatogu dėl nestandartinio atstumo tarp Jūsų gegnių. Išilgai lapo neužteks, o dedant skersai, lieka daug atliekų. Jei Jūs bandysite sudėti atliekas - gausis daug sujungimo siūlių - šilumos nuostoliai neišvengiami. Be to net lakštinė vata, laikui bėgant (per 3-4 metus), išlinksta per vidurį ir tarp gegnių ir vatos susidaro tarpeliai (kadangi vata neišsitempia, o nuo savo svorio išlinkus per centrą, galai atsitraukia nuo gegnės). Jūsų atveju efektyviausiai stogą galima apšiltinti ekovata, kadangi mums nesvarbus atstumas tarp gegnių - ekovata oro srauto pagalba užpresuojama į bet kokį tarpą. Jūs gaunate kokybišką rezultatą be jokių atliekų. O kadangi ekovata yra besiūlė šiltinimo technologija, realus rezultatas visada gaunasi geresnis, nei šiltinant lakštinėmis vatomis, nors teorinė ekovatos varža lygi arba tik truputį geresnė nei gerų (ne pigiausių) akmens vatų. Bet akmens vatos tik teorinė varža beveik prilygsta ekovatos varžai, o praktinė varža labai priklauso nuo jos sumontavimo kokybės. Palikti, kad ir minimalūs tarpeliai arba suspausta akmens vata turės prastesnę varžą, nei deklaruojama.

Kadangi Jūs ruošiatės dengti cementinėmis dailylentėmis Cedral, ventiliuojamas tarpelis būtinas. Be tarpelio, tiesiai ant ekovatos galima dengti tik medinėmis dailylentėmis. O dengiant Cedral, ekovatą reikia užtraukti difuzine arba priešvėjine plėvele, tada prisukti tąšelius 2,5 x 5 cm ir kalti dailylentes.

Ekovata galima šiltinti ir rankiniu būdu, bet jei bus šiltinama ant grunto būtinai reikia dėti po apačia plėvelę, juk medienos nedėtumėte ant žemės be hidroizoliacijos, o ekovata turi tas pačias savybes kaip ir mediena.

Medinį apmūrytą namą geriausia apšiltinti ekovata, išfrezuojant 40 mm skyles plytų kampuose kas 1,25 m ir užpučiant tarpą specialios įrangos pagalba. Tik svarbiausia, kad tarpas nebūtų mažesnis nei 5 cm.

Neparašėte, kur tos betoninės lubos yra. Jei tai daugiabutis, galima sumontuoti gipsą, atitraukiant jį nuo lubų apie 10 cm ir tada tą tarpą užpūsti ekovata, naudojant specialią įrangą.
Jei tai nuosavas namas ir virš perdangos yra negyvenama palėpė, tai kur kas efektyviau užpūsti iš viršaus ekovatą 25 - 35 cm storiu.

Garo plėvelė stogui nėra būtina, jei šlaitų apdailai bus naudojamas gipsokartonas, kuris jau praktiškai kaip garo izoliacija, nes jo garų pralaidumas beveik nulinis. Jei apdailai naudosit medinę dailylentę, tada garo izoliaciją dėti reikėtų.

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus, taip pat, kadangi ji yra organinė medžiaga, tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką.
Tam, kad apšiltintumėte rąstinį namą ekovata šlapiu būdu, Jums reikia pasidaryti karkasą (geriausia kryžminį). Apatinis sluoksnis horizontaliai - keturios horizontalės. Apačioje palangės lygyje, lango viršaus lygyje ir viršuje. Prie jų, išlyginant plokštumą, montuojamas vertikalus karkasas. Atstumas tarp vertikalių bruselių ne daugiau 60 cm. Pilnai uždaromi tarpai tarp vertikalių bruselių ties langų ir durų viršum ir, jei karkasas išeina iš pamato ribų, apačioje.
Rekomenduojamas šiltinimo storis 10-15 cm.

Jūsų spredimas labai teisingas. Jei palėpė negyvenama, visada efektingiau ir pigiau šiltinti ne stogą, o perdangą.

Žinoma, kad nepakenks, tik padės, kadangi 5 cm iš išorės ženkliai mažoka. Apšiltinus dar 5-6 cm iš vidaus efektas bus dvigubas.

Jei planuojate šiltinti medinį namą, tai akmens vata jam visiškai netinka, nes medis yra organinė medžiaga, o akmens vata-mineralinė. Be to akmens lakštais nepadengsite kokybiška rąstinės sienos, nes ji nebus lygi Kokybiškai apšiltinti rąstinį namą galima tik ekovata.Tam reikia sumontuot metalinį karkasą gipsui, atitraukiant jį nuo sienos, kad iki gipso liktų 6-8 cm ir tada užpučiama ekovata šlapiu būsu, taip ji idealiai užpildys visus sienos nelygumus.8 cm ekovatos varža yra 2,1.Galima palikti ir didesnį tarpą.

Siūlome užpūsti oro tarpą ekovata. Svarbu, kad tarpas nebūtų mažesnis nei 5 cm. Tam reikėtų prasigręžti tarp plytų, per skiedinį skylutę ir pasimatuoti tarpą. Kas bus virš 12 cm, tai ir bus tarpas. Apšiltinimo darbų kaina 54 eur/kub m + PVM. Dar 100 kv.m sienos reikia frezuoti apie 60 - 70 skylių. 1 skylės frezavimas užtaisymas kainuoja 1 Eur + PVM. Už įrangos ir medžiagų transportavimą imamas 0,25 Eur/km mokestis.

Kur kas efektyviau ir paprasčiau apšiltinti perdangą ekovata iš viršaus. Kaip supratau - stogas vienšlaitis, žemo nuolydžio. Kad užpūsti ekovatą mums nereikia gero priėjimo. Pakaks, jei auščiausiam taške bus 70- 80 cm, žemiausias gali būti ir 20 cm. mes galime pūsti iš 4-5 m atstumo.

Siūlytume perdangą apšiltinti ekovata, tada, jei mūrlotas iškilęs nuo perdangos nedaug, 30-40 cm galima suformuoti tokį perėjimą - užpūtus perdangą sklandžiu pakilimu "užlipant" ant mūrloto. Užpūtus tokiu būdu, apsišiltins ir siena iš vidinės pusės, ir iš viršaus.
Jei mūrlotas iškilęs aukščiau, daugiau nei 50 cm, reikėtų prie sienos klijuoti 100 mm putplastį, iškeliant jį aukščiau mūrloto 10-20 cm ir sienos viršus ir mūrlotas užsipūs ekovata.

Geriausias variantas apšiltinti stogą ekovata. Šiltinant ekovata, ji specialios įrangos pagalba įpučiama į uždarą ertmę tarp gegnių, suformuodama vientisą, besiūlį termoizoliacijos sluoksnį. Tam, kad užpūsti ekovatą, Jums reikia uždaryti gegnių apačią, t. y. prisukti iš apačios (nuo kambario pusės) OSB plokštes, gipsokartoną arba armuotą statybinę plėvelę (suskersuojant ją kas 30-40 cm bruseliais 2,5 x 5 cm).
Norėčiau pastebėti, kad 20 cm mažoka stogo šilumos izoliacijai. Siūlyčiau pastorinti gegnes iki 25 cm, prisukant iš apačios bruselį 5 x5 cm. Apšiltinimo darbų kaina 45 Eur/kub. m + PVM (darbas su medžiagomis) arba 11,25 Eur/kv. m + PVM, šiltinant 25 cm storiu.

Pigiau yra ruloninė akmens vata, bet geresnis rezultatas su ekovata, nes ruloninė vata yra minkšta, su ja nepasieksit idelalaus sandarumo su lagėm, kažkur bus sujungimo siūlės, o ekovata padengia viską ištisiniu sluoksniu be jokių sujungimo siūlių.
Maiše čekiškos vatos yra 13,6 kg, arba 0,35 kub.m, jei tai bus rankinis apšiltinimas, jei šiltinsim mes mechanizuotu būdu iš maišo gausis 0,39 kub.m

Jei namas vieno aukšto ir palėpė negyvenama, tai stogą šiltinti netikslinga.Žymiai geresnis efektas gaunasi apšiltinus tik perdangą. Siūlytume apšiltinti perdangą čekiška ekovata Climatizer plus.Tai viena geriausių ekovatų Europoje.
Šiltinimo darbų kaina 35 eur/kub m + PVM
1 kg ekovatos (su darbu) 1 eur + PVM

Šiuo atveju vienareikšmiškai reikia šiltinti perdangą. Jei šiltinsite stogą, šiluma išeidinės į palėpę, kurios šildyti neverta.Putplastis į perdangą nėra teisingas sprendimas, nes visų pirma, Jūs nesudėsite sandariai putplasčio į tarpus tarp lagių, antra putplastį graužia pelės. Siūlytume perdangą apšiltinti ekovata. Ji pilnai be tarpų ir siūlių užpildys visus tarpus, o dėl joje esančios boro rūgšties, į ją neis pelės.

Siūlytume apšiltinti perdangą ekovata. Tai efektyvus nebrangus būdas. 1 kg ekovatos (su darbu) kainuos 1 Eur + PVM, 1 kub. m 35 Eur + PVM. Rekomenduojamas storis - 30-35 cm.

Geriausia apšiltinti iš išorės ekovata, užpučiant ją šlapiu būdu.Tam tikslui reikia padaryti medinį kryžminį karkasą iį 5x5 cm bruselių. Apatinis sluoksnis( prie sienos - horizontalus kas 60-80 cm, viršutinis - vertikalus, tarpai tarp bruselių ne daugiau 60cm. Karkaso storis geriausia 10-15 cm.

Iš esmės klaidos nebus, tik nematau didelės prasmės taip daryti, kadangi mūryjant reikėtų palikti ventiliuojamą tarpelį - reiškia šilumos tai nepridės, o kaip apdaila, jie nelabai tinkami. Jiems patiems dar reikalinga apdaila. Geriau šiltinti ekovata storesniu sluoksniu - papildomi 5 cm atstos blokelio varžą ir, jei norite, apmūrykite dėl grožio klinkerinėmis plytomis arba, nepamirštant palikti ventiliuojamo tarpelio, apkalkite cementinėm (Cedral) dailylentėm.

Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką.
Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka savo izoliacinių sąvybių. Bet apdėjus rąstinį namą garo izoliacija, t. y. polietileno plėvele, rąstas nebetenka gebėjimo kvėpuoti arba praleisti per save drėgmę. Be to lakštine akmens vata negalėsite kokybiškai atlikti apšiltinimo, nes rąstinis namas nėra lygus ir vis tiek liks tarpeliai prie rąstų spynų, per kuriuos prapūs vėjas.
Tas pats atsitiks, jei bandysite apšiltinti rąstinį namą polistirolu. Kietom plokštėm taip pat nepavyks apdėti rąstinį namą sandariai, o kadangi polistirolas nepraleidžia drėgmės, tai ši su šiltu oru išėjusi per rąstinę sieną kondensuosis ir pūdys rąstus.

Visiems darbams, atliekamiems pagal rangos sutartį, duodama 5 metų garantija. Gamintojas deklaruoja, kad ekovata savo savybių nepraras mažiausiai 50 metų. 30 arba 50 metų garantijos, kurias išrašinėja kai kurios įmonės, realios reikšmės neturi, tai daugiau rinkodaros triukas, nes po tiek metų nebus nei tą garantinį raštą išrašiusio direktoriaus, nei, ko gero, pačios įmonės.