UAB "Juodasis garnys" ekspertų komentarai
UAB "Juodasis garnys"
Velžio kel. 49, Vyčiai, Panevėžio r.
Rąstinių namų statytojo rekomendacija namo šiltinimui
Klausimas rąstinių namų statytojui. Tai jūs rekomenduojate namą šiltinti Eko arba medžio pluošto vata?
Taip, rąstiniams namams dažniausiai rekomenduojame šiltinti ekovata arba medžio pluošto vata. Abi šios medžiagos yra „kvėpuojančios“, todėl labai tinka medinėms konstrukcijoms – jos leidžia reguliuoti drėgmę ir padeda išlaikyti sveiką mikroklimatą.
Asmeniškai rinkčiausi ekovatą iš rimtesnių gamintojų, pavyzdžiui, ISOCELL. Ši vata turi daugiau antiseptinių priedų (boro druskų), kurie apsaugo nuo pelėsio, kenkėjų ir pagerina atsparumą ugniai.
Asmeniškai rinkčiausi ekovatą iš rimtesnių gamintojų, pavyzdžiui, ISOCELL. Ši vata turi daugiau antiseptinių priedų (boro druskų), kurie apsaugo nuo pelėsio, kenkėjų ir pagerina atsparumą ugniai.
Oro tarpas virš Steico sijų ir vatos
Norėjau pasiteirauti ar tai teisingas mazgas? Esmė yra tokia, kad daugelis sako, jog reikia oro tarpo virš Steico sijų ir vatos, kad jos nepradėtų pūti ir neįsimestų pelėsis, bet kiek domėjausi šis sprendimas skaitosi kaip neventiliuojamas plokščias stogas, kadangi ant pačio stogo dedasi 20cm EPS 80N ir rasos taškas gaunasi viršuje. Ačiū!
Šitas sprendimas iš esmės yra teisingas. Jūs darote vadinamą „šiltą“ (neventiliuojamą) plokščią stogą, kur pagrindinis šiltinimas yra virš konstrukcijos, o rasos taškas persikelia į viršų – į EPS sluoksnį. Dėl to medinės konstrukcijos (Steico sijos ir šiltinimo sluoksnis) išlieka šiltesnės ir neturėtų kaupti drėgmės.
Todėl tokiu atveju oro tarpas virš vatos ar sijų nėra reikalingas. Oro tarpai daromi tik tada, kai daromas ventiliuojamas („šaltas“) stogas. Jūsų variante oro tarpas būtų nereikalingas ir netgi gali pabloginti situaciją.
Tačiau yra keli labai svarbūs dalykai, nuo kurių priklauso, ar sprendimas veiks tinkamai:
1. Iš vidaus jūs turite įrengti labai sandarią garo izoliaciją – be skylių, nesandarumų ar prastų sujungimų
2. Viršuje esantis EPS sluoksnis turi būti pakankamai storas (apie 20 cm dažniausiai pakanka), kad rasos taškas liktų viršutinėje dalyje
3. Konstrukcija prieš uždarant turi būti sausa
Didžiausia rizika atsiranda, jei garo izoliacija bus įrengta nekokybiškai arba jei viršutinis šiltinimo sluoksnis bus per mažas – tada drėgmė gali patekti į konstrukciją ir sukelti pelėsį ar medienos pažeidimus.
Tokiu atveju būtų tikslinga apsvarstyti ekovatą vietoje mineralinės vatos. Ekovata (pvz., Isocell) yra impregnuota antiseptikais, todėl ji padeda apsaugoti medieną nuo pelėsio ir puvimo. Be to, ji geriau valdo drėgmę ir yra atlaidesnė smulkioms montavimo klaidoms.
Todėl tokiu atveju oro tarpas virš vatos ar sijų nėra reikalingas. Oro tarpai daromi tik tada, kai daromas ventiliuojamas („šaltas“) stogas. Jūsų variante oro tarpas būtų nereikalingas ir netgi gali pabloginti situaciją.
Tačiau yra keli labai svarbūs dalykai, nuo kurių priklauso, ar sprendimas veiks tinkamai:
1. Iš vidaus jūs turite įrengti labai sandarią garo izoliaciją – be skylių, nesandarumų ar prastų sujungimų
2. Viršuje esantis EPS sluoksnis turi būti pakankamai storas (apie 20 cm dažniausiai pakanka), kad rasos taškas liktų viršutinėje dalyje
3. Konstrukcija prieš uždarant turi būti sausa
Didžiausia rizika atsiranda, jei garo izoliacija bus įrengta nekokybiškai arba jei viršutinis šiltinimo sluoksnis bus per mažas – tada drėgmė gali patekti į konstrukciją ir sukelti pelėsį ar medienos pažeidimus.
Tokiu atveju būtų tikslinga apsvarstyti ekovatą vietoje mineralinės vatos. Ekovata (pvz., Isocell) yra impregnuota antiseptikais, todėl ji padeda apsaugoti medieną nuo pelėsio ir puvimo. Be to, ji geriau valdo drėgmę ir yra atlaidesnė smulkioms montavimo klaidoms.
Kokia puta pūsti ant rąstinių sienų
Kokia puta pūsti ant rąstinių sienų, kartu užpusti betoninį pamatą?
Į rąstines sienas nerekomenduojame purkšti poliuretano putų.
Puta visiškai uždaro konstrukciją, medis nustoja „kvėpuoti“, pradeda kauptis drėgmė ir rasos taškas, o tai ilgainiui gali sukelti rąstų puvimą ir pelėsį.
Rąstams tinka tik kvėpuojantis šiltinimo sprendimas, todėl siūlome šiltinti ekovata.
Tinka visos ekovatos gaminiai, nes:
• yra laidžios garams (kvėpuoja),
• saugiai perkelia rasos tašką,
• natūraliai reguliuoja drėgmę,
• saugo nuo pelėsio ir medienos irimo.
Iš praktikos labiausiai rekomenduojame ISOCELL ekovatą – ji turi didžiausią šiluminę varžą ir didžiausią antiseptinių priedų kiekį iš ekovatų.
Puta visiškai uždaro konstrukciją, medis nustoja „kvėpuoti“, pradeda kauptis drėgmė ir rasos taškas, o tai ilgainiui gali sukelti rąstų puvimą ir pelėsį.
Rąstams tinka tik kvėpuojantis šiltinimo sprendimas, todėl siūlome šiltinti ekovata.
Tinka visos ekovatos gaminiai, nes:
• yra laidžios garams (kvėpuoja),
• saugiai perkelia rasos tašką,
• natūraliai reguliuoja drėgmę,
• saugo nuo pelėsio ir medienos irimo.
Iš praktikos labiausiai rekomenduojame ISOCELL ekovatą – ji turi didžiausią šiluminę varžą ir didžiausią antiseptinių priedų kiekį iš ekovatų.
Rąstinio namo šiltinimas, kai rąstai pelija
Gyvename rąstiniame name pastatytame prieš 11 metų. Rastų storis 17 cm, kai kur viduje papelija. Norime namą apšiltinti 10 cm, kuo ir kaip sulėtinti?
Rąstiniuose namuose pelėsio atsiradimas dažniausiai susijęs su netinkama drėgmės migracija per sienos konstrukciją – kai drėgmė iš vidaus neturi galimybės laisvai išeiti į lauką, o rąstai tampa lokaliai įdrėkę. Tai gali nutikti net ir palyginti naujuose namuose, kaip jūsų, pastatytame prieš 11 metų.
Kaip apšiltinti rąstinį namą, kad išvengtumėte pelėsio ir konstrukcija liktų „kvėpuojanti“?
Norint pridėti 10 cm apšiltinimo sluoksnį ir neuždaryti rąstų „maiše“, būtina rinktis tik tokias medžiagas, kurios:
puikiai praleidžia drėgmę,
netrukdo garams migruoti į išorę,
leidžia rasos taškui saugiai persikelti į laukinę pusę,
natūraliai dirba su medine konstrukcija.
Dėl šių priežasčių rekomenduoju sienas šiltinti tik biriomis ekovatomis – sausu arba šlapiu būdu.
Ekovata yra sukurta būtent medinių konstrukcijų šiltinimui: jos struktūra yra difuziškai atvira ir labai gerai „kvėpuoja“, todėl drėgmė nesikaupia rąstuose, o rasos taškas stabiliai keliauja į išorę.
Kodėl geriausia rinktis ISOCELL ekovatą?
Pirmoje vietoje rekomenduočiau:
• Švedišką ekovatą ISOCELL (CE, EOTA, NaturePlus sertifikatai).
Ji turi didžiausią šiluminę varžą iš visų ekovatų ir išsiskiria ypatinga kokybe.
Labai svarbu – ISOCELL ekovata yra impregnuota boro antiseptikais, kurie:
apsaugo nuo pelėsio,
saugo nuo grybelių,
saugo nuo medienos kenkėjų (vabzdžių),
stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.
Tai suteikia papildomą apsaugą jūsų rąstams, ypač jei kai kuriose vietose pelėsis jau matomas.
Prieš šiltinimą būtina įvertinti:
tikrąją pelėsio atsiradimo priežastį (ventiliacija, drėgmė, sandarinimai),
rąstų būklę ir ar reikalingas paviršinis antiseptinis apdorojimas,
ar vidinės sienos nėra uždarytos garo nepraleidžiančiomis medžiagomis,
kaip teisingai sudėlioti šiltinimo sluoksnius, kad konstrukcija liktų visiškai difuziškai atvira.
Kaip apšiltinti rąstinį namą, kad išvengtumėte pelėsio ir konstrukcija liktų „kvėpuojanti“?
Norint pridėti 10 cm apšiltinimo sluoksnį ir neuždaryti rąstų „maiše“, būtina rinktis tik tokias medžiagas, kurios:
puikiai praleidžia drėgmę,
netrukdo garams migruoti į išorę,
leidžia rasos taškui saugiai persikelti į laukinę pusę,
natūraliai dirba su medine konstrukcija.
Dėl šių priežasčių rekomenduoju sienas šiltinti tik biriomis ekovatomis – sausu arba šlapiu būdu.
Ekovata yra sukurta būtent medinių konstrukcijų šiltinimui: jos struktūra yra difuziškai atvira ir labai gerai „kvėpuoja“, todėl drėgmė nesikaupia rąstuose, o rasos taškas stabiliai keliauja į išorę.
Kodėl geriausia rinktis ISOCELL ekovatą?
Pirmoje vietoje rekomenduočiau:
• Švedišką ekovatą ISOCELL (CE, EOTA, NaturePlus sertifikatai).
Ji turi didžiausią šiluminę varžą iš visų ekovatų ir išsiskiria ypatinga kokybe.
Labai svarbu – ISOCELL ekovata yra impregnuota boro antiseptikais, kurie:
apsaugo nuo pelėsio,
saugo nuo grybelių,
saugo nuo medienos kenkėjų (vabzdžių),
stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.
Tai suteikia papildomą apsaugą jūsų rąstams, ypač jei kai kuriose vietose pelėsis jau matomas.
Prieš šiltinimą būtina įvertinti:
tikrąją pelėsio atsiradimo priežastį (ventiliacija, drėgmė, sandarinimai),
rąstų būklę ir ar reikalingas paviršinis antiseptinis apdorojimas,
ar vidinės sienos nėra uždarytos garo nepraleidžiančiomis medžiagomis,
kaip teisingai sudėlioti šiltinimo sluoksnius, kad konstrukcija liktų visiškai difuziškai atvira.
Prie kokios temperatūros galima šiltinti poliuretano putom
Prie kokios temperatūros galima šiltinti poliuretano putom?
Poliuretano putų (PUR/PIR) purškimo darbai turi gana aiškius temperatūrinius reikalavimus, kad putos tinkamai išsiplėstų ir sukietėtų.
Optimalios sąlygos:
Aplinkos temperatūra: nuo +5 °C iki +30 °C
Paviršiaus temperatūra: taip pat ne žemesnė kaip +5 °C
Purškiamų komponentų temperatūra (A ir B): dažniausiai +20–25 °C, priklausomai nuo gamintojo
Kas nutinka žemesnėje temperatūroje?
Putų struktūra blogiau formuojasi
Silpnesnė sukibimo jėga
Galimi tuštumų susidarymai
Didėja drėgmės kondensacijos rizika.
Dėl to purškimas žemiau +5 °C nerekomenduojamas.
Svarbu:
Net jei oras šiltas, paviršius (pvz., metalas ar betonas) gali būti šaltesnis, todėl visada verta pamatuoti.
Optimalios sąlygos:
Aplinkos temperatūra: nuo +5 °C iki +30 °C
Paviršiaus temperatūra: taip pat ne žemesnė kaip +5 °C
Purškiamų komponentų temperatūra (A ir B): dažniausiai +20–25 °C, priklausomai nuo gamintojo
Kas nutinka žemesnėje temperatūroje?
Putų struktūra blogiau formuojasi
Silpnesnė sukibimo jėga
Galimi tuštumų susidarymai
Didėja drėgmės kondensacijos rizika.
Dėl to purškimas žemiau +5 °C nerekomenduojamas.
Svarbu:
Net jei oras šiltas, paviršius (pvz., metalas ar betonas) gali būti šaltesnis, todėl visada verta pamatuoti.
Ar verta šiltinti oro tarpą
Rekonstruojame seną namą, fasadas bus apšiltinamas 25cm polistirolu, ar verta šiltinti oro tarpą? Ar nepradės jame kauptis drėgmė? Perdanga tarp aukštų medinė, medinių sijų galai guli oro tarpe, todėl užpildžius jį kažkuo, ar nebus kad perdanga nebesivėdins ir supus?
Norime pateikti aiškų techninį paaiškinimą bei rekomendaciją, paremtą mūsų patirtimi šiltinant senos statybos pastatus.
???? Oro tarpo šiltinimas
Jeigu fasadas bus apšiltinamas 25 cm polistireno sluoksniu, papildomas šiltinimas oro tarpe gali būti labai naudingas, tačiau tik tuo atveju, jei parenkama kvėpuojanti, biri izoliacija.
Kodėl verta šiltinti oro tarpą:
Seno tipo mūro sienose oro tarpas dažnai sudaro šalčio tiltus ir sukelia oro konvekciją (judėjimą), dėl kurios šiluma išeina į lauką.
Užpildžius šį tarpą bire izoliacija, ypač ekovata, pašalinamas oro judėjimas, todėl šilumos nuostoliai ženkliai sumažėja.
Tinkamai atliktas oro tarpo užpildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą per sienos storį.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą:
Rasos taškas (drėgmės kondensacijos vieta) turi būti kuo arčiau išorinės sienos pusės.
Kvėpuojančios birios medžiagos – tokios kaip ekovata – leidžia drėgmei judėti per konstrukciją ir natūraliai išgaruoti.
Skystos izoliacijos medžiagos (poliuretano putos, termoputos ir pan.) šiam tikslui netinka, nes jos sudaro sandarų sluoksnį ir gali „užrakinti“ drėgmę konstrukcijoje.
Tokiu atveju rasos taškas lieka oro tarpe arba prie medienos – dėl to gali prasidėti kondensacija ir medienos pažeidimai.
Biri ekovata – higroskopinė medžiaga, todėl ji sugeba sugerti ir išgarinti drėgmės perteklių, neleisdama susidaryti kondensatui.
???? Todėl oro tarpo užpildymui rekomenduojame tik birią celiuliozinę ekovatą. Ji saugiai stabilizuoja temperatūrą ir drėgmę konstrukcijoje, o rasos taškas išsikelia kuo toliau į išorę – taip apsaugoma siena ir perdanga nuo drėgmės.
???? Perdangos (tarpaukštinės) šiltinimas
Jūsų atveju perdangos sijos guli oro tarpe – todėl ypač svarbu pasirinkti kvėpuojančią ir drėgmę reguliuojančią izoliaciją, kad konstrukcija išliktų sausa.
Poliuretano putos ar kitos „užsandarinančios“ medžiagos čia netinka – užpildžius jomis tarpą, perdangos sijos nebesivėdins ir mediena gali pradėti pūti.
Biri ekovata puikiai tinka tokioms perdangoms: ji visiškai užpildo ertmes tarp sijų, tuo pačiu leidžia orui ir drėgmei cirkuliuoti, todėl sijos išlieka sausos.
Vidaus patalpoms rekomenduojame naudoti ISOCELL ekovatą, kuri turi „Natureplus“ sertifikatą – tai reiškia, kad medžiaga yra natūrali, ekologiška, neturi kenksmingų priedų ir tinka sveikam mikroklimatui patalpose.
???? Ši medžiaga turi puikų šilumos laidumo koeficientą (~0,03ų W/mK) ir labai geras garso izoliacines savybes, todėl perdanga taps ir šilta, ir tyli.
???? Oro tarpo šiltinimas
Jeigu fasadas bus apšiltinamas 25 cm polistireno sluoksniu, papildomas šiltinimas oro tarpe gali būti labai naudingas, tačiau tik tuo atveju, jei parenkama kvėpuojanti, biri izoliacija.
Kodėl verta šiltinti oro tarpą:
Seno tipo mūro sienose oro tarpas dažnai sudaro šalčio tiltus ir sukelia oro konvekciją (judėjimą), dėl kurios šiluma išeina į lauką.
Užpildžius šį tarpą bire izoliacija, ypač ekovata, pašalinamas oro judėjimas, todėl šilumos nuostoliai ženkliai sumažėja.
Tinkamai atliktas oro tarpo užpildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą per sienos storį.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą:
Rasos taškas (drėgmės kondensacijos vieta) turi būti kuo arčiau išorinės sienos pusės.
Kvėpuojančios birios medžiagos – tokios kaip ekovata – leidžia drėgmei judėti per konstrukciją ir natūraliai išgaruoti.
Skystos izoliacijos medžiagos (poliuretano putos, termoputos ir pan.) šiam tikslui netinka, nes jos sudaro sandarų sluoksnį ir gali „užrakinti“ drėgmę konstrukcijoje.
Tokiu atveju rasos taškas lieka oro tarpe arba prie medienos – dėl to gali prasidėti kondensacija ir medienos pažeidimai.
Biri ekovata – higroskopinė medžiaga, todėl ji sugeba sugerti ir išgarinti drėgmės perteklių, neleisdama susidaryti kondensatui.
???? Todėl oro tarpo užpildymui rekomenduojame tik birią celiuliozinę ekovatą. Ji saugiai stabilizuoja temperatūrą ir drėgmę konstrukcijoje, o rasos taškas išsikelia kuo toliau į išorę – taip apsaugoma siena ir perdanga nuo drėgmės.
???? Perdangos (tarpaukštinės) šiltinimas
Jūsų atveju perdangos sijos guli oro tarpe – todėl ypač svarbu pasirinkti kvėpuojančią ir drėgmę reguliuojančią izoliaciją, kad konstrukcija išliktų sausa.
Poliuretano putos ar kitos „užsandarinančios“ medžiagos čia netinka – užpildžius jomis tarpą, perdangos sijos nebesivėdins ir mediena gali pradėti pūti.
Biri ekovata puikiai tinka tokioms perdangoms: ji visiškai užpildo ertmes tarp sijų, tuo pačiu leidžia orui ir drėgmei cirkuliuoti, todėl sijos išlieka sausos.
Vidaus patalpoms rekomenduojame naudoti ISOCELL ekovatą, kuri turi „Natureplus“ sertifikatą – tai reiškia, kad medžiaga yra natūrali, ekologiška, neturi kenksmingų priedų ir tinka sveikam mikroklimatui patalpose.
???? Ši medžiaga turi puikų šilumos laidumo koeficientą (~0,03ų W/mK) ir labai geras garso izoliacines savybes, todėl perdanga taps ir šilta, ir tyli.
Galiojantis termoputos sertifikatas Europos sąjungoje
Padariau analizę apie termoputas su kuriomis Lietuvoje yra užpildomi (šiltinami) sienų oro tarpai. Nesugebėjau rasti įmonės, kuri gali atsiųsti termoputos sertifikatą, kuris galiotų Europos sąjungoje. Suradau tik neigiamus atsiliepimus apie termoputas. Visi siųsti visų įmonių sertifikatai, kuriuos gavau, negalioja EU. Ar yra tokia įmonė, kuri turi galiojantį termoputos sertifikatą Europos sąjungoje ar tik Lietuvoje? Ar visos įmonės šiltina pastatus su nesertifikuotomis EC nuodingomis termoputomis?
Mano žiniomis nei viena termoputa neturi sertifikato, kuris galiotų Lietuvoje ar visoje Europos sąjungoje. Daugelis šiltintojų (negaliu rašyti visi) šiltina su termoputomis, kurios neturi nei sertifikato, nei to cheminio makalo tinkamumo šiltinti gyvenamosios paskirties patalpas. Jums žemiau paminėtas straipsnis atsako į klausimą kodėl Europos statybinių medžiagų sertifikavimo centrai ir net Lietuvos SPSC neišduoda termoputai sertifikato, kuris galiotų visoje EC ir, kuris leistų šiltinti gyvenamosios paskirties ir net kitos paskirties patalpas.
Pridedu nuorodą į Delfi straipsnį <Ruošiatės namų sienas šildyti termoputomis? Neskubėkite, tai gali kelti pavojų sveikatai>
https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/bustas/ruosiates-namu-sienas-sildyti-termoputomis-neskubekite-tai-gali-kelti-pavoju-sveikatai-82246663
Taip pat wikipedijos informacija:
https://en.wikipedia.org/wiki/Urea-formaldehyde#Agricultural_use
Pridedu nuorodą į Delfi straipsnį <Ruošiatės namų sienas šildyti termoputomis? Neskubėkite, tai gali kelti pavojų sveikatai>
https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/bustas/ruosiates-namu-sienas-sildyti-termoputomis-neskubekite-tai-gali-kelti-pavoju-sveikatai-82246663
Taip pat wikipedijos informacija:
https://en.wikipedia.org/wiki/Urea-formaldehyde#Agricultural_use
Ką rinktis perdangos šiltinimui
Ką rinktis ar garo izoliacinę plėvelę, ar pir plokštes perdangos šiltinimui? Sprendimo pliusai minusai. Naujai statomas namas A++ klasės. Stogas - -šiferis, dvišlaitis. Vieno aukšto namas.
PIR plokštė tik išbrangina konstrukciją. PIR plokštės naudojamos kitais tikslais.
Rąstinio namo šiltinimas vata sausu ar šlapiu būdu
Mano namas senas rąstinis, buvo apšiltintas paroko vata, jaučiasi drėgmė ir žiemos metu šalta. Noriu nuimti vatą ir užpurkšti knauf vata, sausu ar šlapiu būdu, ką patartumėte?
Sienas rekomenduoju šiltinti tik su biria ekovata sausuoju arba šlapiuoju būdu, nes ekovata skirta būten medinių namų šiltinimui, ji turi gerą kvėpavimą (gerai perneša rasos taškus).
Pirmoje vietoje rekomenduočiau sienas šiltinti su švediška ekovata Isocell (CE, EOTA, NaturePlus, didžiausia varža iš visų ekovatų) arba kitomis ekovatomi.
Knauf biri stiklo vata yra blogesnių kai kurių techninių parametrų už ekovatas ir ji pučiasi tik sausuoju būdu.
Pirmoje vietoje rekomenduočiau sienas šiltinti su švediška ekovata Isocell (CE, EOTA, NaturePlus, didžiausia varža iš visų ekovatų) arba kitomis ekovatomi.
Knauf biri stiklo vata yra blogesnių kai kurių techninių parametrų už ekovatas ir ji pučiasi tik sausuoju būdu.
Sienų šiltinimas tiesiai ant kalibruotos dailylentės
Namas paprastas karkasinis, klausimas ar galima iš lauko pusės klijuoti ar sukti šiltinimo medžiagą (20cm puta ar kažką kitą, po to aptinkuoti) tiesiai ant kalibruotos dailylentės taip papildomai apšiltinant, ar neužsisandarins? Ar kvėpuos ir bus viskas gerai toliau tik šiltesnis ir mažiau eikvojantis energijos.
Karkasinį namą nerekomenduotina šiltinti su putų polistirolu, nes:
1. namas nebekvėpuos, rasos taškas liks karkase,
2. dekoratyvinis tinkas gali sutrūkinėti.
Jei norite šiltinti su putų polistirolu, tai turite įdiegti patalpų ventiliaciją -rekuperaciją, kuri patalpose esančią drėgmę surinks ir išleis į kanalizaciją. Tokiu atveju lauko apdaila turi būti ne tinkas, o įvairios lenteles, čerpelės, įvairios plokštės ar kitą ventiliuojama apdaila.
1. namas nebekvėpuos, rasos taškas liks karkase,
2. dekoratyvinis tinkas gali sutrūkinėti.
Jei norite šiltinti su putų polistirolu, tai turite įdiegti patalpų ventiliaciją -rekuperaciją, kuri patalpose esančią drėgmę surinks ir išleis į kanalizaciją. Tokiu atveju lauko apdaila turi būti ne tinkas, o įvairios lenteles, čerpelės, įvairios plokštės ar kitą ventiliuojama apdaila.
Apšiltinto stogo ekovata papildomas šiltinimas akmens vata
Šiuo metu stogas apšiltintas 25-30cm biria ekovata, kurios garso izoliacija vos ne nulinė. Klausimas - ar galima dėti ant viršaus 30cm akmens vatos sluoksnį? Ar pasirinkti kitą medžiagą? Stogas skardinis.
Visų birių ekovatų garso klasės yra didelės. Nei viena kita izoterminė medžiaga neturi tokios geros garso klasės kaip ekovatos.
Sprendimas, kaip sumažinti garsą iš pirmo aukšto neardant perdangos
Karkasinis namas, antras aukštas. Perdanga medinė, grindines lentos, akmens vata. Antrame aukšte miegamajame girdisi balsai iš pirmo aukšto. Ieškome sprendimo, kaip sumažinti garsą iš pirmo aukšto neardant perdangos. Kas galėtų padėti? Ant grindų patiestas kilimas truputį sumažino garsą. Ką dar galima padėti ant grindų po kilimu? Medžio plaušo ar kitas plokštes? Smėlio maišus?
Pirmiausiai reiktų tikrinti ar po grindinėmis lentomis yra tuščias oro tarpas. Jei jis yra, tai reiktų jį užpildyti su biriomis aukštą garso sugerties klasę turinčiomis medžiagomis. Jei oro tarpo nėra, tai reiktų ant esamų grindų montuoti spec. akustines plokštes ir ant jų kloti grindų dangą.
Kaip sumažinti šildymo kaštus dar labiau
Nupirkome namą 2006 metų statybos. Sienos apšiltintos 10 cm storio polisteroliu, stogas nėra tobulas, yra sudėtos vatos, bet nebuvo nieko izoliuota. Teko pačiam lipti ir kiek maksimaliai izoliuoti, kad nebūtų skersvėjo. Namo cokolis yra apšiltintas, tačiau po žeme pamatas neapšiltintas. Name grindinis šildymas. Pačios grindys nėra apšiltintos. Šildymas dujomis. Kaip sumažinti šildymo kaštus dar labiau? Jei uždėti storesni sluoksnį vatos stogo palėpeje, ar padės šis variantas? Nes šiltinti pamato pilnai nėra galimybės, nes kai kur yra laiptai, kitur sandėliukas. Ar dalinai, kur eina iškasti pamatus ir apšiltinti, pagerintų situaciją ar neverta į pamatus lįsti, kadangi ne visur yra prieigos? Namas ant kalniuko. Palyginus pro kur labiau išeina šiluma, ar pro stogą ar pro pamatus. Gal geriau apšiltinus palėpę, uždėjus ten didesnį storį vatos pagerins situaciją, jei pamatai nebus apšiltinti?
Namas yra gerai apšiltintas tada, kai yra apšiltintos jo visos dalys, t.y. stogas, sienos, grindys. Tai pirmoje vietoje reiktų jums papildomai apšiltinti perdengimą, vatos storis rekomenduotinas virš 30 cm. Jei klosite lakštinę arba ruloninę vatą, tai montuojant reiktų stengtis, kad neliktų tarpelių. Klojant kelis vatos sluoksnius, reiktų kloti lapus skirtingomis kryptimis gerai juos suspaudžiant tarpusavyje. Šiuo atveju geriausiai tiktų birios medžiagos (užpilti rankiniu būdu ar užpildyti pūtimo būdu), kurios sudarytų vienalytę masę. Toliau reiktų patikrinti sienas ar nėra jose palikti tušti oro tarpai. Jei palikti tušti oro tarpai, tai juos reiktų užpildyti. Pamatus, kad ir ne visu namo perimetru, vis tiek reiktų šiltinti iš išorės. Kuo daugiau namo dalių apšiltinsite, tuo mažesnius šildymo kaštus turėsite.
Medinės perdangos šiltinimo sumuštinis
Renovuoju namą ir iškilo klausimas kaip geriau pasidaryti medinę perdangą. Antras aukštas bus gyvenamas. Koks turėtų būti sumuštinis? Iš apačios gipso plokštė, profiliai, garo izoliacija, vata tarp medinių sijų, ant sijų guminė juosta ir osb plokštė 22mm. Ar taip būtų protingas sumuštinis?
Jei kalba eina apie perdengimą virš pirmo aukšto, tai jūsų aprašytas "sumuštinis" teisingas, tik garo izoliacinės plėvelės nereiktų (jei žiemos metu antras aukštas bus šildomas). Šiaip garo izoliacines plėveles galite naudoti beveik visose patalpų konstrukcijose, jei tose patalpose yra priverstinė ventiliacija- rekuperatorius, kuris surenka ir pašalina drėgmę.
Ar gali būti, kad tarpsienyje atsiranda rasos taškas, kaupiasi drėgmė
Sveiki. Neseniai apžiūrėjau namą pirkimui. Namas gyvenamas, šiltas, bet viduj jaučiasi stiprus pelėsio kvapas. Namas apšiltintas iš lauko 200mm polistirolu, armuotas. Ar gali būti, kad tarpsienyje atsiranda rasos taškas, kaupiasi drėgmė? Tarpsienis tuščias, nešildyta.
Šiuo atveju namas yra labai sandarus ir labai trūksta kambarių ventiliacijos. Pirmiausiai visame name reiktų įdiegti priverstinę ventiliaciją - rekuperatorių, kuris surinks ir pašalins drėgmę. Sienoje esančius oro tarpus užpildyti būtiną, nes dabar laukinis šiltinimas neduoda daug naudos. Oro tarpe ir toliau vyksta oro konvekcija. Prieš šiltinant lauko sienas iš išorės reiktų visą laiką užpildyti oro tarpus, kad siena taptų vienalytė. Dėl oro tarpų užpildymo galite kreiptis pas mus, padėsime.
Gerai užlaikyto rąstinio namo renovavimas
Domina, ar verta šilumos ekonomijos tikslu renovuoti iš pažiūros tvirtą, nesuklypusį, gerai užlaikytą rąstinį namą (ketvirto dešimtmečio statybos). Vieno aukšto, šlaitinis stogas, plotas - 115 kv., aukštos lubos (apie 3 m). Stogas pakeistas (skardinis), lubų perdanga nešildyta (storas spalių sluoksnis). Langai plastikiniai, vienos kameros, keisti prieš 10+ metų. Pamatai tvirti, apie 0,5 m, šiltuoju metu ventiliuojami per groteles pamatų sienelėse. Yra vienas koklinis pečius, dujinė šildymo sistema radiatoriais. Šildant dujom (be pečiaus) vidutinė mėnesio šildymo kaina - apie 300 eur (temperatūra - apie 19-20). Ar verta jį šiltinti? Kiek? Visą? Ar tik perdangą, grindis, langus? Labiausiai baiminuosi, kad padarius "buterbrodą", sutriks namo "mikroklimatas", oro apykaita, ims kauptis drėgmė, pelyti iš vidaus ir pan. Ir kokia maždaug būtų šildymo ekonomija, viską apsišiltinus, jei tai įmanoma apytikriai apskaičiuoti?
Šiltinti jūsų namą rekomenduočiau ir tik su ekovatomis. Ekovatos geriausiai kvėpuoja, impregnuoja (turi sudėtyje antiseptikus), geriausiai perneša rasos taškus į lauką. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti esamų spalių storį ant perdangos, jei jis yra virš 35 cm, tai perdangos šiltinti nebereikia, tokio storio spalių pilnai pakanka. Sienas rekomenduočiau šiltinti min 17cm storiu su ekovata sausuoju arba šlapiuoju būdų (su tokiu storiu pasieksite B klasę, to pilnai pakanka). Pamatus rekomenduočiau šiltinti su ekstrudiniais putplasčiais ar uždarų porų poliuretanu (reikia aiškintis vietoje). Daugiau informacijos galime suteikti telefonu.
Noriu paklausti ko pripurkšti aplink langus
Iš 2 jūrinių konteinerių esam pasistatę gyvenamą namą. Iš išorės sienas nupurškėm uždarų porų poliuretanu ir 10cm neoporu. BET buvo neuždėta langų sandarinimo juosta. Dabar jaučiasi vėjas. Noriu paklausti ko pripurkšti aplink langus? Ar šiltinti visą vidaus sieną? (poliuretanu ekovata?) Vidaus sienos dengtos gipsu.
Aplink langus plyšius geriausiai būtų užpurkšti su montažinėmis putomis. Įmonė Wurth prekiauja balionėliais uždarų porų (esame išbandę, patiko) arba kitomis didesnio tankio putomis.
Už gipskartonio plokštės galime užpildyti tik su biriomis medžiagomis (pvz. ekovatomis). Poliuretanai šiuo atveju netinka, nes galime deformuoti gipskartonio plokštes.
Už gipskartonio plokštės galime užpildyti tik su biriomis medžiagomis (pvz. ekovatomis). Poliuretanai šiuo atveju netinka, nes galime deformuoti gipskartonio plokštes.
Šiltnaminė plėvelė ant akmens vatos
Namo stogas skardinis, po skarda difuzinė plėvelė, po to sudėta kieta akmens vata. Klausimas ar galima ant vatos dėti 400-600 mikronų šiltnaminę plėvelę? Vėliau bus montuojamos gipskartonio lubos.
Šiltnaminė plėvelė yra ta pati garo izoliacinė plėvelė. Tokio storio plėvelė per gera, užtektų 200 mikronų storio. Svarbiausiai, kad gerai suklijuotumėte plėvelę tarpusavyje ir visais perimetrais.
Medinių lubų šiltinimas rąstiniame name
Norėčiau patarimo dėl medinių lubų šiltinimo. Senas rąstinis namas. Lubos kaltos prie balkių iš patalpos vidaus. Tarp lubų paliktas apie 5 cm oro tarpas, toliau lentos įspraustos tarp balkių, 3cm storio viena su kita suleistos (turbūt reikėtų vadinti juodgrindėm) ir ant lentų užpilta spalių apie 5-10cm. Ar negeriau būtų likviduoti tą oro tarpą ir tiesiog ant lubų dėti garo plėvėlę arba agro plėvelę, arba tiesiog pakloti popierių ir ant jų pilti ekovatą arba kitą biria vatą pamaišant su esamais spaliais (kad nelystų pelės)? Ar vietoj garo plėvelės būtų galima naudoti polietileno plėvelę ir kokią: juodą, skaidrę, stabilizuotą ar paprastą ir kokio storio?
Jokių plėvelių šiuo atveju dėti nereikia. Tegu rasos taškai išeidinėja laisvai. Išlyginkite spalius ir užsipilkite ant viršaus 20-30 cm ekovatos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis nelakaus boro druskos antiseptiko. Šiai dienai didžiausias šio antiseptiko kiekis mano žiniomis yra ekovatoje ISOCELL (Švedija). Galime ir mes užpildyti reikiamą storį su spec. įranga.
Grindų šiltinimas sename mūriniame daugiabutyje
Kaip apsišiltinti grindis sename mūriniame daugiabutyje išmontavus senas grindis (juodgrindes)? Norėtumėme akmens vata. Koks turi būti storis, kokių papildomų medžiagų reikia apšiltinimui? Grindys bus klojamos po apšiltinimo parketlentėmis.
Jūsų atveju rekomenduočiau grindis šiltinti maksimaliu storiu, tiek kiek leidžia patalpos ir durų angų aukščiai. Naudokite šiltinimui izotermines medžiagas, kurių šilumos koeficientai yra dideli . Jei paviršiai lygūs, tai rekomenduočiau PIR plokštes. Jei paviršiai nelygūs, tai rekomenduočiau akmens, ekovatas su gerais šilumos koeficientais arba uždarų porų poliuretanus.
Difuzinė plėvelė iš vidaus šiltinant šlaitinį stogą
Norėčiau apšiltinti šlaitinį stogą. Po stogo danga paklotas ruberoidas. Ar galima dėti difuzinę plėvelę iš vidaus?
Jūsų atveju jokių difuzinių plėvelių dėti nereikia. Difuzinę plėvelę galėsite sumontuoti vietoj ruberoido tuomet, kai bus keičiama stogo danga. Po apšiltinimo apačioje (nuo patalpų vidaus) turėtumėte sumontuoti garo izoliacinę plėvelę, kurią turite gerai užsandarinti. Medines konstrukcijas turite nutepti su medžio impregnantais - antiseptikais arba šiltinti su biria ekovata, kuri turi savo sudėtyje daug antiseptiko boro (pvz. ISOCELL ar Thermofloc). Užpildyti paruoštas konstrukcijas su ekovatomis galime ir mes.
Atvirų porų putų skleidžiamas kvapas
Prieš 9 mėnesius šiltintos palėpės ir rūsio lubos atvirų porų putomis. Nors jau kelis šiltojo sezono mėnesius stengiamės vėdinti patalpas atidarius duris, langus, sudarant skersvėjį, tačiau kitą dieną ar net greičiau, atidarius patalpų duris vėl jaučiamas specifinis kvapas. Kvapas jautėsi nuo pat pradžių, bet vylėmės, kad pavasarį išvėdinus pradings... Lupti viską lauk nesinori. Ar turite patarimų kaip izoliuoti kvapą? Tarkim uždengus OSB plokštėmis ar fanera ir sujungimus užsandarinti lipnia juosta ar panašiai...? Gal teko susidurti - kaip sprendėte? Patalpose nuolat nebūnam (palėpė, rūsys) - jos pagalbinės. Izoliavus kvapą yra lūkestis, kad kažkokios cheminės nenuodys mūsų.... Rangovas nenusisuka, kalbam, bet sako nesąs susidūręs su tokiu atveju, kad būtų kvapas, todėl visi patarimai vertingi.
Poliuretanai yra skirti šiltinti tik negyvenamas ir administracines patalpas. Šiuo atveju reikėtų poliuretaną izoliuoti su garo plėvelėmis. Kvapas nuo poliuretano atsiranda ypač aukštesnėse temperatūrose. Poliuretanas yra gaminamas iš dviejų komponentų poliolio ir izocianato. Šių dviejų komponentų gamybai šiai dienai yra naudojami ypač lakūs scheminiai elementai, todėl po reakcijos (jau susiformavus poliuretanui) jie garuos ilgai.
Naujos statybos bute girdisi kaimynai
Gyvename apie menesi laiko naujos statybos bute, pirkome su daline apdaila. Samdeme meistrus, bet kiti kaimynai isirenginejo patys. Gyvenam 4a., virs musu kaimynai tiesiog tragiskai vaiksto ir girdisi kulnai kaip vaiksto, taip pat vakare girdisi, kai leidziamas vanduo. Ar tai normalu? Mes dejome dviguba gipsa bei vata. Kas gali buti?
Šiai dienai tai labai didelė problema naujuose daugiabučiuose. Garso perdavimo šaltinis yra sienos ir komunikacinės šachtos. Sunku įsivaizduoti kaip yra priduodami tokie namai, nes yra akustikos reikalavimai gyvenamosioms patalpoms. Jūsų atveju reiktų visas sienas padengti akustinėmis medžiagomis (yra įvairių medžiagų ir būdų). Tai reiškia, kad sienos pastorės į kambarių vidaus pusę min 5 cm. Tai yra brangu.
Pučiama šiltinimo medžiaga tiesiai ant spalių
Pastogė yra apšiltinta spaliais, bet jų per maža šiluminė varža. Pastogė nenaudojama, o spalių pašalinimas sudėtingas, nes žema patalpa. Ar galima pūsti kažką tiesiai ant spalių?
Šiltinti galima tiesiogiai ant spalių. Spaliai irgi turi neblogą šiluminę varžą. Šiltinti rekomenduočiau biria ekovata, kuri gerai "kontaktuoja" su spaliais. Ekovata turi antiseptikus nuo puvimo, grybelių ir graužikų. Jos garso klasė ypač gera (A).
Oro tarpo šiltinimas, kai bus bus šiltinama išorė
Ar šiltinamas seno namo oro tarpas, jeigu bus šiltinama išorė ir daromas fasadas?
Bet kokiu atveju oro tarpą yra būtina užpildyti su izoterminėmis medžiagomis. Tuščiame oro tarpe vyksta oro konvekcija, oro tarpe oras sušyla ir kyla į viršų, per murlotines dalis išeiną į lauką. Tokiu atveju vidinė sienos dalis negali įšilti. Kai oro tarpas yra užpildytas izotermine medžiaga, tai vidinė sienos dalis įšyla ir pradeda veikti kaip radiatorius (atiduoda šilumą atgal į patalpas, neleidžia patalpų orui atvėsti).
Tokiu atveju aš rekomenduočiau oro tarpą šiltinti tik biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, knauf vata, granulėmis ir t.t.), kurios gerai pernešinėja rasos tašką. Šiuo atveju nepatarčiau sienų oro tarpą užpildyti skystomis medžiagomis.
Tokiu atveju aš rekomenduočiau oro tarpą šiltinti tik biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, knauf vata, granulėmis ir t.t.), kurios gerai pernešinėja rasos tašką. Šiuo atveju nepatarčiau sienų oro tarpą užpildyti skystomis medžiagomis.
UAB "Juodasis garnys"
Velžio kel. 49, Vyčiai, Panevėžio r.