UAB "Juodasis garnys" ekspertų komentarai

Remdamiesi daugiau kaip 30 metų darbo patirtimi, rąstinių namų šiltinimui rekomenduojame tik ekovatą. Ekovata – tai perdirbto celiuliozės pluošto šilumos izoliacinė medžiaga, impregnuota boro druskomis (antiseptikais). Boro junginiai padeda apsaugoti medines konstrukcijas nuo puvimo, pelėsio, grybelių, vabzdžių ir graužikų daromos žalos.
Ekovatos drėgmės savybės yra artimos medienos savybėms, todėl ji ypač tinka rąstinių namų konstrukcijoms. Keičiantis oro drėgmei, ekovata geba sugerti ir išgarinti drėgmės perteklių, todėl konstrukcijos išlieka sausesnės ir ilgaamžiškesnės.
Naudojant ekovatą dažniausiai nereikia įrengti garo izoliacinių plėvelių, nes konstrukcija išlaiko gebėjimą natūraliai reguliuoti drėgmės režimą. Ant viršutinio ekovatos sluoksnio susiformuoja tankesnis plaušelių sluoksnis, kuris sumažina drėgmės skverbimąsi į gilesnius sluoksnius.
Ekovata dėl savo difuzinių savybių padeda sumažinti drėgmės kaupimosi riziką konstrukcijoje ir sudaro palankesnes sąlygas rasos taško valdymui. Dėl to medinės sienos geriau apsaugomos nuo pelėsio ir grybelių susidarymo.
Per daugiau kaip 30 metų darbo patirtį rąstinių namų šiltinimui nerekomenduojame naudoti atvirų porų poliuretano putų ar termoputų. Mūsų nuomone, šios medžiagos nėra tinkamas sprendimas rąstinėms sienoms, nes jų savybės ženkliai skiriasi nuo medienos savybių, o susidaręs vientisas sluoksnis gali trukdyti natūraliam drėgmės judėjimui konstrukcijoje.
Prieš pasirenkant bet kurią skystą šiltinimo medžiagą, rekomenduojame įsitikinti, kad gamintojas yra pateikęs visus reikalingus sertifikatus ir eksploatacinių savybių deklaracijas, leidžiančias ją naudoti būtent rąstinių sienų šiltinimui. Tačiau mūsų praktika rodo, kad rąstiniams namams saugiausias ir ilgaamžiškiausias sprendimas yra ekovata, nes jos savybės yra artimiausios pačios medienos savybėms.

Tokiam mazge oro tarpo palikti nereikia, nes tai būtų oro nesandarumas ir šilumos nuostolis. Teisingai įrengtame mazge tarpas turi būti užsandarinamas. Tačiau svarbu neperpildyti putomis ir neužspausti difuzinės plėvelės taip, kad susidarytų įtempimai ar deformacijos. 5–10 mm tarpas dažniausiai užpildomas mažo plėtimosi montažinėmis putomis arba elastingu sandarinimu.

Kondensatas ten nesusidarys vien dėl to, kad liečiasi skirtingos medžiagos. Problemos atsiranda ne dėl „vata kvėpuoja, o EPS ne“, bet dėl:
oro nesandarumų,
garo migracijos iš vidaus,
neteisingai įrengtos garo izoliacijos,
arba šalto tilto.
Jei mazgas sandarus ir sluoksniai įrengti teisingai, vatos ir EPS sąlytis yra normalus sprendimas.

Tokiu atveju rekomenduojama šiltinti abu oro tarpus – tiek 3 cm, tiek 7 cm – ir tik biriomis įpučiamomis medžiagomis. Užpildžius abu tarpus sustabdomi oro srautai sienoje, todėl ženkliai sumažėja šilumos nuostoliai. Taip pat pasikeičia rasos taško vieta, todėl konstrukcija tampa šiltesnė ir sausesnė.
Skystos medžiagos šiuo atveju nėra rekomenduojamos, nes jos gali per daug uždaryti sienos konstrukciją ir sustabdyti natūralų drėgmės pasišalinimą. Dėl to rasos taškas gali kauptis mūre, sienos pradeda drėkti, ilgainiui gali atsirasti pelėsis ar konstrukcijų irimas.
Tokiai sienai geriausiai tinka biri, garui laidi medžiaga. Rekomenduotume švedišką ekovatą Isocell – ji pasižymi didele šilumine varža, labai gerai reguliuoja drėgmę ir saugiai dirba su senomis mūrinėmis konstrukcijomis. Ekovata leidžia sienai „kvėpuoti“, todėl sumažėja drėgmės kaupimosi rizika.

Spaliai yra pakankamai gera ir natūrali sienų užpildo medžiaga – jie pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis, taip pat „kvėpuoja“, todėl padeda reguliuoti drėgmę patalpose. Jei sienų būklė gera ir namas nėra šaltas, papildomas šiltinimas iš vidaus dažnai nėra būtinas.
Šiltinimą rekomenduojama atlikti tik iš lauko pusės, nes šiltinant iš vidaus rasos taškas persikelia į sienos konstrukciją. Dėl to gali kauptis drėgmė, atsirasti pelėsis ar pradėti irti konstrukcijos.
Jeigu sienos pakankamai lygios, gipsą galima tiesiog klijuoti prie sienos. Jei sienos labai nelygios arba norite paslėpti komunikacijas, tuomet galima daryti karkasą su gipsu be papildomo šiltinimo.

Rekomenduočiau medinį namą šiltinti tik ekovata.
Ekovata – tai perdirbtas celiuliozės plaušas, impregnuotas boro druskomis (antiseptikais). Šie boro junginiai apsaugo pastato konstrukcijas nuo puvimo, grybelių, vabzdžių bei graužikų, todėl išvengiama pažeidimų, kuriuos graužikai dažnai padaro šilumos izoliacinėje medžiagoje ar šalia esančiose konstrukcijose.
Ekovatos drėgmės savybės yra labai panašios į medienos, todėl ši medžiaga ypač tinkama rąstinių namų konstrukcijoms. Naudojant ekovatą dažniausiai nereikia papildomų drėgmę izoliuojančių plėvelių, nes keičiantis santykinei oro drėgmei, ant viršutinio ekovatos sluoksnio susidaro natūralus apsauginis sluoksnis, kuris riboja drėgmės patekimą į medžiagos vidų.
Ekovata padeda apsaugoti medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelių susidarymo ir efektyviai perneša rasos tašką į išorinę namo sienos pusę, taip išlaikydama konstrukcijų ilgaamžiškumą.
Nei atvirų porų poliuretanas, nei termoputa rąstinių namų šiltinimui, mūsų nuomone, nėra tinkami sprendimai. Šios medžiagos „nekvėpuoja“, stabdo natūralų drėgmės pasišalinimą iš medinių konstrukcijų, todėl ilgainiui gali pradėti pūti mediena, atsirasti pelėsis ar grybelis. Taip pat šios medžiagos neturi sertifikatų ar techninių deklaracijų, leidžiančių jas naudoti rąstinių sienų šiltinimui skystuoju būdu.

Taip, rąstiniams namams dažniausiai rekomenduojame šiltinti ekovata arba medžio pluošto vata. Abi šios medžiagos yra „kvėpuojančios“, todėl labai tinka medinėms konstrukcijoms – jos leidžia reguliuoti drėgmę ir padeda išlaikyti sveiką mikroklimatą.
Asmeniškai rinkčiausi ekovatą iš rimtesnių gamintojų, pavyzdžiui, ISOCELL. Ši vata turi daugiau antiseptinių priedų (boro druskų), kurie apsaugo nuo pelėsio, kenkėjų ir pagerina atsparumą ugniai.

Šitas sprendimas iš esmės yra teisingas. Jūs darote vadinamą „šiltą“ (neventiliuojamą) plokščią stogą, kur pagrindinis šiltinimas yra virš konstrukcijos, o rasos taškas persikelia į viršų – į EPS sluoksnį. Dėl to medinės konstrukcijos (Steico sijos ir šiltinimo sluoksnis) išlieka šiltesnės ir neturėtų kaupti drėgmės.

Todėl tokiu atveju oro tarpas virš vatos ar sijų nėra reikalingas. Oro tarpai daromi tik tada, kai daromas ventiliuojamas („šaltas“) stogas. Jūsų variante oro tarpas būtų nereikalingas ir netgi gali pabloginti situaciją.

Tačiau yra keli labai svarbūs dalykai, nuo kurių priklauso, ar sprendimas veiks tinkamai:

1. Iš vidaus jūs turite įrengti labai sandarią garo izoliaciją – be skylių, nesandarumų ar prastų sujungimų
2. Viršuje esantis EPS sluoksnis turi būti pakankamai storas (apie 20 cm dažniausiai pakanka), kad rasos taškas liktų viršutinėje dalyje
3. Konstrukcija prieš uždarant turi būti sausa

Didžiausia rizika atsiranda, jei garo izoliacija bus įrengta nekokybiškai arba jei viršutinis šiltinimo sluoksnis bus per mažas – tada drėgmė gali patekti į konstrukciją ir sukelti pelėsį ar medienos pažeidimus.

Tokiu atveju būtų tikslinga apsvarstyti ekovatą vietoje mineralinės vatos. Ekovata (pvz., Isocell) yra impregnuota antiseptikais, todėl ji padeda apsaugoti medieną nuo pelėsio ir puvimo. Be to, ji geriau valdo drėgmę ir yra atlaidesnė smulkioms montavimo klaidoms.

Taip – toks sprendinys greičiausiai atitinka A++ klasės sienos reikalavimą, bet vien pagal šį mazgą negalima patvirtinti, kad visas namas bus A++.

Pagal Lietuvos STR, A++ klasės gyvenamojo pastato sienos šilumos perdavimo koeficientas turi būti apie U = 0,11 W/(m²·K) arba mažesnis.

Imant tipines medžiagų reikšmes:

10 cm PIR plokštė, kai λ ≈ 0,022 W/mK, duoda apie R = 4,55 m²K/W.

20 cm mineralinė vata, kai λ ≈ 0,035 W/mK, duoda apie R = 5,71 m²K/W.

GK plokštė 12,5 mm, kai λ ≈ 0,25 W/mK, duoda apie R = 0,05 m²K/W.

Bendrai sudėjus sluoksnius, gaunasi apytiksliai U ≈ 0,09–0,10 W/(m²·K), todėl toks sienos sprendinys paprastai telpa į A++ klasės sienai keliamą ribą. Tačiau svarbiausia suprasti, kad A++ klasė nustatoma ne pagal vieną sieną, o pagal viso pastato rodiklius: sienas, stogą, grindis, langus, šiluminius tiltelius, sandarumą, rekuperaciją ir bendras energijos sąnaudas.

Į rąstines sienas nerekomenduojame purkšti poliuretano putų.
Puta visiškai uždaro konstrukciją, medis nustoja „kvėpuoti“, pradeda kauptis drėgmė ir rasos taškas, o tai ilgainiui gali sukelti rąstų puvimą ir pelėsį.

Rąstams tinka tik kvėpuojantis šiltinimo sprendimas, todėl siūlome šiltinti ekovata.
Tinka visos ekovatos gaminiai, nes:
• yra laidžios garams (kvėpuoja),
• saugiai perkelia rasos tašką,
• natūraliai reguliuoja drėgmę,
• saugo nuo pelėsio ir medienos irimo.

Iš praktikos labiausiai rekomenduojame ISOCELL ekovatą – ji turi didžiausią šiluminę varžą ir didžiausią antiseptinių priedų kiekį iš ekovatų.

Rąstiniuose namuose pelėsio atsiradimas dažniausiai susijęs su netinkama drėgmės migracija per sienos konstrukciją – kai drėgmė iš vidaus neturi galimybės laisvai išeiti į lauką, o rąstai tampa lokaliai įdrėkę. Tai gali nutikti net ir palyginti naujuose namuose, kaip jūsų, pastatytame prieš 11 metų.

Kaip apšiltinti rąstinį namą, kad išvengtumėte pelėsio ir konstrukcija liktų „kvėpuojanti“?

Norint pridėti 10 cm apšiltinimo sluoksnį ir neuždaryti rąstų „maiše“, būtina rinktis tik tokias medžiagas, kurios:

puikiai praleidžia drėgmę,
netrukdo garams migruoti į išorę,
leidžia rasos taškui saugiai persikelti į laukinę pusę,
natūraliai dirba su medine konstrukcija.

Dėl šių priežasčių rekomenduoju sienas šiltinti tik biriomis ekovatomis – sausu arba šlapiu būdu.
Ekovata yra sukurta būtent medinių konstrukcijų šiltinimui: jos struktūra yra difuziškai atvira ir labai gerai „kvėpuoja“, todėl drėgmė nesikaupia rąstuose, o rasos taškas stabiliai keliauja į išorę.

Kodėl geriausia rinktis ISOCELL ekovatą?

Pirmoje vietoje rekomenduočiau:
• Švedišką ekovatą ISOCELL (CE, EOTA, NaturePlus sertifikatai).
Ji turi didžiausią šiluminę varžą iš visų ekovatų ir išsiskiria ypatinga kokybe.
Labai svarbu – ISOCELL ekovata yra impregnuota boro antiseptikais, kurie:

apsaugo nuo pelėsio,
saugo nuo grybelių,
saugo nuo medienos kenkėjų (vabzdžių),
stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.
Tai suteikia papildomą apsaugą jūsų rąstams, ypač jei kai kuriose vietose pelėsis jau matomas.

Prieš šiltinimą būtina įvertinti:
tikrąją pelėsio atsiradimo priežastį (ventiliacija, drėgmė, sandarinimai),
rąstų būklę ir ar reikalingas paviršinis antiseptinis apdorojimas,
ar vidinės sienos nėra uždarytos garo nepraleidžiančiomis medžiagomis,
kaip teisingai sudėlioti šiltinimo sluoksnius, kad konstrukcija liktų visiškai difuziškai atvira.

Poliuretano putų (PUR/PIR) purškimo darbai turi gana aiškius temperatūrinius reikalavimus, kad putos tinkamai išsiplėstų ir sukietėtų.
Optimalios sąlygos:
Aplinkos temperatūra: nuo +5 °C iki +30 °C
Paviršiaus temperatūra: taip pat ne žemesnė kaip +5 °C
Purškiamų komponentų temperatūra (A ir B): dažniausiai +20–25 °C, priklausomai nuo gamintojo
Kas nutinka žemesnėje temperatūroje?
Putų struktūra blogiau formuojasi
Silpnesnė sukibimo jėga
Galimi tuštumų susidarymai
Didėja drėgmės kondensacijos rizika.
Dėl to purškimas žemiau +5 °C nerekomenduojamas.
Svarbu:
Net jei oras šiltas, paviršius (pvz., metalas ar betonas) gali būti šaltesnis, todėl visada verta pamatuoti.

Norime pateikti aiškų techninį paaiškinimą bei rekomendaciją, paremtą mūsų patirtimi šiltinant senos statybos pastatus.
???? Oro tarpo šiltinimas
Jeigu fasadas bus apšiltinamas 25 cm polistireno sluoksniu, papildomas šiltinimas oro tarpe gali būti labai naudingas, tačiau tik tuo atveju, jei parenkama kvėpuojanti, biri izoliacija.
Kodėl verta šiltinti oro tarpą:
Seno tipo mūro sienose oro tarpas dažnai sudaro šalčio tiltus ir sukelia oro konvekciją (judėjimą), dėl kurios šiluma išeina į lauką.
Užpildžius šį tarpą bire izoliacija, ypač ekovata, pašalinamas oro judėjimas, todėl šilumos nuostoliai ženkliai sumažėja.
Tinkamai atliktas oro tarpo užpildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą per sienos storį.
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą:
Rasos taškas (drėgmės kondensacijos vieta) turi būti kuo arčiau išorinės sienos pusės.
Kvėpuojančios birios medžiagos – tokios kaip ekovata – leidžia drėgmei judėti per konstrukciją ir natūraliai išgaruoti.
Skystos izoliacijos medžiagos (poliuretano putos, termoputos ir pan.) šiam tikslui netinka, nes jos sudaro sandarų sluoksnį ir gali „užrakinti“ drėgmę konstrukcijoje.
Tokiu atveju rasos taškas lieka oro tarpe arba prie medienos – dėl to gali prasidėti kondensacija ir medienos pažeidimai.
Biri ekovata – higroskopinė medžiaga, todėl ji sugeba sugerti ir išgarinti drėgmės perteklių, neleisdama susidaryti kondensatui.
???? Todėl oro tarpo užpildymui rekomenduojame tik birią celiuliozinę ekovatą. Ji saugiai stabilizuoja temperatūrą ir drėgmę konstrukcijoje, o rasos taškas išsikelia kuo toliau į išorę – taip apsaugoma siena ir perdanga nuo drėgmės.
???? Perdangos (tarpaukštinės) šiltinimas
Jūsų atveju perdangos sijos guli oro tarpe – todėl ypač svarbu pasirinkti kvėpuojančią ir drėgmę reguliuojančią izoliaciją, kad konstrukcija išliktų sausa.
Poliuretano putos ar kitos „užsandarinančios“ medžiagos čia netinka – užpildžius jomis tarpą, perdangos sijos nebesivėdins ir mediena gali pradėti pūti.
Biri ekovata puikiai tinka tokioms perdangoms: ji visiškai užpildo ertmes tarp sijų, tuo pačiu leidžia orui ir drėgmei cirkuliuoti, todėl sijos išlieka sausos.
Vidaus patalpoms rekomenduojame naudoti ISOCELL ekovatą, kuri turi „Natureplus“ sertifikatą – tai reiškia, kad medžiaga yra natūrali, ekologiška, neturi kenksmingų priedų ir tinka sveikam mikroklimatui patalpose.
???? Ši medžiaga turi puikų šilumos laidumo koeficientą (~0,03ų W/mK) ir labai geras garso izoliacines savybes, todėl perdanga taps ir šilta, ir tyli.

Mano žiniomis nei viena termoputa neturi sertifikato, kuris galiotų Lietuvoje ar visoje Europos sąjungoje. Daugelis šiltintojų (negaliu rašyti visi) šiltina su termoputomis, kurios neturi nei sertifikato, nei to cheminio makalo tinkamumo šiltinti gyvenamosios paskirties patalpas. Jums žemiau paminėtas straipsnis atsako į klausimą kodėl Europos statybinių medžiagų sertifikavimo centrai ir net Lietuvos SPSC neišduoda termoputai sertifikato, kuris galiotų visoje EC ir, kuris leistų šiltinti gyvenamosios paskirties ir net kitos paskirties patalpas.
Pridedu nuorodą į Delfi straipsnį <Ruošiatės namų sienas šildyti termoputomis? Neskubėkite, tai gali kelti pavojų sveikatai>
https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/bustas/ruosiates-namu-sienas-sildyti-termoputomis-neskubekite-tai-gali-kelti-pavoju-sveikatai-82246663

Taip pat wikipedijos informacija:
https://en.wikipedia.org/wiki/Urea-formaldehyde#Agricultural_use

PIR plokštė tik išbrangina konstrukciją. PIR plokštės naudojamos kitais tikslais.

Sienas rekomenduoju šiltinti tik su biria ekovata sausuoju arba šlapiuoju būdu, nes ekovata skirta būten medinių namų šiltinimui, ji turi gerą kvėpavimą (gerai perneša rasos taškus).
Pirmoje vietoje rekomenduočiau sienas šiltinti su švediška ekovata Isocell (CE, EOTA, NaturePlus, didžiausia varža iš visų ekovatų) arba kitomis ekovatomi.
Knauf biri stiklo vata yra blogesnių kai kurių techninių parametrų už ekovatas ir ji pučiasi tik sausuoju būdu.

Karkasinį namą nerekomenduotina šiltinti su putų polistirolu, nes:
1. namas nebekvėpuos, rasos taškas liks karkase,
2. dekoratyvinis tinkas gali sutrūkinėti.
Jei norite šiltinti su putų polistirolu, tai turite įdiegti patalpų ventiliaciją -rekuperaciją, kuri patalpose esančią drėgmę surinks ir išleis į kanalizaciją. Tokiu atveju lauko apdaila turi būti ne tinkas, o įvairios lenteles, čerpelės, įvairios plokštės ar kitą ventiliuojama apdaila.

Visų birių ekovatų garso klasės yra didelės. Nei viena kita izoterminė medžiaga neturi tokios geros garso klasės kaip ekovatos.

Pirmiausiai reiktų tikrinti ar po grindinėmis lentomis yra tuščias oro tarpas. Jei jis yra, tai reiktų jį užpildyti su biriomis aukštą garso sugerties klasę turinčiomis medžiagomis. Jei oro tarpo nėra, tai reiktų ant esamų grindų montuoti spec. akustines plokštes ir ant jų kloti grindų dangą.

Namas yra gerai apšiltintas tada, kai yra apšiltintos jo visos dalys, t.y. stogas, sienos, grindys. Tai pirmoje vietoje reiktų jums papildomai apšiltinti perdengimą, vatos storis rekomenduotinas virš 30 cm. Jei klosite lakštinę arba ruloninę vatą, tai montuojant reiktų stengtis, kad neliktų tarpelių. Klojant kelis vatos sluoksnius, reiktų kloti lapus skirtingomis kryptimis gerai juos suspaudžiant tarpusavyje. Šiuo atveju geriausiai tiktų birios medžiagos (užpilti rankiniu būdu ar užpildyti pūtimo būdu), kurios sudarytų vienalytę masę. Toliau reiktų patikrinti sienas ar nėra jose palikti tušti oro tarpai. Jei palikti tušti oro tarpai, tai juos reiktų užpildyti. Pamatus, kad ir ne visu namo perimetru, vis tiek reiktų šiltinti iš išorės. Kuo daugiau namo dalių apšiltinsite, tuo mažesnius šildymo kaštus turėsite.

Jei kalba eina apie perdengimą virš pirmo aukšto, tai jūsų aprašytas "sumuštinis" teisingas, tik garo izoliacinės plėvelės nereiktų (jei žiemos metu antras aukštas bus šildomas). Šiaip garo izoliacines plėveles galite naudoti beveik visose patalpų konstrukcijose, jei tose patalpose yra priverstinė ventiliacija- rekuperatorius, kuris surenka ir pašalina drėgmę.

Šiuo atveju namas yra labai sandarus ir labai trūksta kambarių ventiliacijos. Pirmiausiai visame name reiktų įdiegti priverstinę ventiliaciją - rekuperatorių, kuris surinks ir pašalins drėgmę. Sienoje esančius oro tarpus užpildyti būtiną, nes dabar laukinis šiltinimas neduoda daug naudos. Oro tarpe ir toliau vyksta oro konvekcija. Prieš šiltinant lauko sienas iš išorės reiktų visą laiką užpildyti oro tarpus, kad siena taptų vienalytė. Dėl oro tarpų užpildymo galite kreiptis pas mus, padėsime.

Šiltinti jūsų namą rekomenduočiau ir tik su ekovatomis. Ekovatos geriausiai kvėpuoja, impregnuoja (turi sudėtyje antiseptikus), geriausiai perneša rasos taškus į lauką. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti esamų spalių storį ant perdangos, jei jis yra virš 35 cm, tai perdangos šiltinti nebereikia, tokio storio spalių pilnai pakanka. Sienas rekomenduočiau šiltinti min 17cm storiu su ekovata sausuoju arba šlapiuoju būdų (su tokiu storiu pasieksite B klasę, to pilnai pakanka). Pamatus rekomenduočiau šiltinti su ekstrudiniais putplasčiais ar uždarų porų poliuretanu (reikia aiškintis vietoje). Daugiau informacijos galime suteikti telefonu.

Aplink langus plyšius geriausiai būtų užpurkšti su montažinėmis putomis. Įmonė Wurth prekiauja balionėliais uždarų porų (esame išbandę, patiko) arba kitomis didesnio tankio putomis.
Už gipskartonio plokštės galime užpildyti tik su biriomis medžiagomis (pvz. ekovatomis). Poliuretanai šiuo atveju netinka, nes galime deformuoti gipskartonio plokštes.

Šiltnaminė plėvelė yra ta pati garo izoliacinė plėvelė. Tokio storio plėvelė per gera, užtektų 200 mikronų storio. Svarbiausiai, kad gerai suklijuotumėte plėvelę tarpusavyje ir visais perimetrais.

Jokių plėvelių šiuo atveju dėti nereikia. Tegu rasos taškai išeidinėja laisvai. Išlyginkite spalius ir užsipilkite ant viršaus 20-30 cm ekovatos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis nelakaus boro druskos antiseptiko. Šiai dienai didžiausias šio antiseptiko kiekis mano žiniomis yra ekovatoje ISOCELL (Švedija). Galime ir mes užpildyti reikiamą storį su spec. įranga.