UAB Ekorema ekspertų komentarai

Jeigu iš lauko pusės yra atviri rąstai tai daugumai medžiagų kiltų grėsmė. Kalbant apie atvirų putų poliuretaną tai jam ypatingai reiktų skirti didelį dėmesį, kadangi jis kaip kempinė - traukia drėgmę, tačiau labai sunkiai ją pašalina, todėl bent jau plėvelės jam yra būtinos. Dėl šių priežasčių gali būti, kad ateityje susidursite su tam tikrais sunkumais.

Jeigu dedate tokį didelį atvirų porų putų sluoksnį ant perdangos, tai siūlyčiau apskritai pasirinkti tokio storumo kitą termoizoliacinę medžiagą, kuri bus pigesnė, turės tokias pačias šilumines savybes bei pasižymės puikiomis garso izoliacijos savybėmis. Nereikės dar papildomai dėti tam tikro sluoksnio termoizoliacinės medžiagos, nes paprastai putos nepasižymi gera garso izoliacija. Todėl jums gausis bereikalingos papildomos išlaidos.

Kadangi statote karkasinį namą tai papildomi sienos elementai nelabai turi didelės ir reikšmingos įtakos šiluminei varžai, todėl pagrinde skaičiuojama termoizoliacinės medžiagos šiluminė varža. Tačiau, laimė, nuo šių metų buvo atnaujintas statybų reglamentas, kuriuo buvo sumažintos šiluminės varžos tam tikroms klasėms. Taigi dabar šiltinant Ekovata sienas, tam, kad pasiekti A+ klasę, jums pakaktų maždaug 25 - 30 cm storio Ekovatos sluoksnio.

Apie fibrocementines plokštes, manau, daugiau galėtų patarti tos srities specialistai. O kalbant apie šiltinimo medžiagas tai norėčiau pasakyti, kad nėra arba beveik nėra tokių termoizoliacinių medžiagų, kurios neatitiktų tam tikrų klasių. Iš tiesų A ar A+ klasei tinka beveik visos termoizoliacinės medžiagos, kokios buvo ir anksčiau. Skirsis tik šiltinimo storiai. Tad jei išankstinio pasitarimo nėra, paprastai architektai paskaičiuoja mineralines vatas, ne todėl, kad tai medžiaga, kuri gali būti naudojama A+ klasės namams, o todėl, kad ji yra paprasčiausiai apskaičiuojama ir t.t.

Karkasinius, medinius ar rąstinius namus geriausia yra apšiltinti Ekovata. Ekovata yra celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga. Ekovata pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medis, o dėl savo birios struktūros bei smulkaus pluošto, užpildo visus tarpus nepalikdama jokių šalčio tiltelių ar sujungimo siūlių. Apšiltinus sienas ekovata pasiekiamas vientisas besiūlis sluoksnis.

Poliuretanas gal ir turi sandarumą, tačiau tikrai neturi šių, jūsų paminėtų, savybių. Dažnas apsišiltinęs stogą poliuretanu vėliau papildomai šiltina jį vatomis. Jūs teisingai pasirinkote. Siūlyčiau papildomai apšiltinti 25 - 20 cm Ekovata. Būtent Ekovata neleis patekti kaitrai į namus, o jos garso sugerties klasė yra A, todėl tai būtų geriausias pasirinkimas norint išspręsti šią problemą.

Vienareikšmiškai geriausią garso sugerties klasę (A), turi Ekovata. Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui. Apskritai nėra geriau tinkančios medžiagos medžiui už Ekovatą, todėl, manyčiau, jūsų atveju tai būti geriausias pasirinkimas.

Taip. Galimybė tikrai yra. Galime jūsų stogą apšiltinti ekovata. Jūsų gipso kartono plokštės tikrai nenuimsime, tik išgręšime keletą nedidelių skylučių, o per jas pripūsime ekovatos.

Išties siūlyčiau šio klausimo paklausti nešališko asmens, kuris nėra jokios termoizoliacinės medžiagos atstovas. Kiekviena termoizoliacinė medžiaga turi savų pliusų bei minusų, todėl vieniems patinka, kitiems - ne. Kadangi klausiate mūsų, mes galime tik pasakyti iš savo pusės kodėl taip yra, tačiau ar mumis tikėsite kai esame kitos termoizolaicinės medžiagos atstovai ir gamintojai? Apskritai, jeigu architektas nepataria sienų šiltinti poliuretano putomis, vadinasi yra tam tikra priežastis, pirmiausia siūlyčiau pasiteirauti jo, o jis, manau, tikrai turėtų atsakyti.

Oro trapus (jeigu jie yra bent 5 cm storio) galima apšiltinti ir ekovata. Ekovata yra kvėpuojanti, ekologiška ir antiseptinėmis savybėmis pasižyminti termoizoliacinė medžiaga, todėl tobulai tinkanti oro tarpų užpildymui. Ekovata neuždaro namo sienų, o leidžia joms natūraliai kvėpuoti taip sukurdama namuose sveiką aplinką. Ekovatai nebūtinos termoizoliuojančios plėvelės, kas labai aktualu šiltinant oro tarpą. Taip pat šiltinant su ekovata matomas realus namo sienų užpildymas, nes išimama visa plyta. Paprastai vieno namo aukštui iki 100 m2 išimama apie 30 plytų. Vėliau plytos įstatomos atgal.

Šiltinant ekovata tarpai tarp sijų yra nesvarbūs, kaina dėl to nesikeičia. Jeigu šiltinama stogo perdanga tai 1m3 kaina yra 39 Eur. Skaičiuojant 30 cm storiu, 1m2 kaina gaunasi apie 12 Eur. Stogo šlaitų šiltinimo kaina yra 52 Eur/m3. Skaičiuojant 30 cm storiu, 1 m2 gautųsi apie 16 Eur.

Labiausiai jums tinkantis ir paprasčiausias būdas būtų apšiltinti jūsų namą šlapiuoju būdu Ekovata. Kadangi ekovata yra biri medžiaga ji užpildys visus tarpus bei netolygumus, todėl visuomoje gausis vientisas besiūlis sluoksnis. Jeigu kalbant apie Ekovatos savybes tai dauguma pritartų, kad nėra geriau tinkančios termoizoliacinės medžiagos medinėms konstrukcijoms už Ekovatą, kadangi ji pasižymi panašiomis savybėmis. Dėl namo šiltinimo dalimis: visgi siūlyčiau pasitaupyti ir vienu metu viską kokybiškai apsišiltinti.

Daugumai termoizoliacinių medžiagų visos plėvelės yra būtinos, ne išimtis ir mineralinė vata. Jai plėvelė yra būtina todėl, kad ji linkusi įgerti drėgmę, tačiau nelinkusi jos išgarinti.

Geriausias pasirinkimas rąstiniam namui būtų apšiltinimas biria Ekovata. Ekovata yra ekologiška, kvėpuojanti ir pasižyminti panašiomis savybėmis kaip ir medis. Ekovata apsaugos jūsų medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi rąstinės sienos paprastai nebūna lygios tai Ekovata yra racionaliausias sprendimas, todėl, kad užpildomi visi tarpai ir nelygumai, nelieka sujungimo siūlių, gaunasi vienalytis besiūlis sluoksnis ir nepatiriama medžiagos nuostolio, nes nelieka jokių medžiagos atraižų. Ekovata galima šiltinti tiek lauko, tiek vidaus sienas.

Renkantis bet kokią šiltinimo medžiagą yra svarbu žinoti kokio efekto jūs patys norite. Ar jūs siekiate A, A+ A++ ar jums užtenka B klasės. Šiltinimo storis priklauso nuo to, kokie yra jūsų lūkesčiai.

Medžiui ir mediniams paviršiams šiltinti vienareikšmiškai geriausiai tinkanti termoizoliacinė medžiaga yra Ekovata. Ekovata yra ekologiška bei kvėpuojanti medžiaga, apsauganti pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat visi žinome, kad seno medinio namo sienos tikrai nebūna lygios. Paprastai lyginant mediniais nukreipiančiaisiais tašais pastebimas didelis sienų netolygumas. Kokybiškai sudėti vatą dembliais praktiškai neįmanoma, todėl geriausias būdas yra šiltinti biria ekovata šlapiuoju būdu. Ekovata yra "prilipdoma" prie dengiamo paviršiaus, todėl sienos yra išlyginamos ir nepatiriamas joks medžiagų nuostolis. Neliaka jokių nepanaudotų medžiagos atraižų kas dažnai pasitaiko šiltinant demblinėmis vatomis. Būtent dėl pilnai užsipildžiūsių visų tarpų jūsų namas tampa ypatingai šiltas bei sandraus, neliaka jokių sujungimo siūlių. Su ekovata pasiekiamas pilnas, besiūlis užpildymas, todėl šilumos efektas pasijunta iškart.

Paprasčiausias, greičiausias ir efektyvus būdas būtų perdangos šiltinimas Ekovata. Jei po lagėmis nieko nėra tai reikėtų dėti garą izoliuojančią plėvelę, iš apačios ją sutvirtinti prie lagių ir horizontaliai medinių lagių bent kas 50 - 40 cm mediniais tašeliais, tuomet galima apšiltinti Ekovata. A klasės namui rekomenduojama perdangą šiltinti bent 35 cm storiu su Ekovata. 1 kv.m. šiltinimas Ekovata (25 cm storio) kainuotų apie 14 Eur.

Jeigu jūsų oro tarpas didesnis nei 5 cm, siūlytume jums jį šiltinti Ekovata. Ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, todėl nepūdys jūsų namo konstrukcijų. Jeigu jūsų namas senos statybos ir jame nėra rekuperacinės sistemos tai apšiltinus namą įvairių kartų putomis galite jį supūdyti, kadangi jūsų namas nekvėpuos ir jo niekas nevėdins. Su ekovata šių problemų išvengsite, kadangi ekovata leidžia natūraliai kvėpuoti namo sienoms, tačiau kartu ir nepraleidžia šilumos lauk. Dėl šių priežasčių namas yra šiltas ir kvėpuojantis. Šiltinimo darbus su Ekovata galėtume atlikti maždaug 1 - 2 savaitės nuo užsiregistravimo.

Jei jūsų namas medinis, karkasinis ar rąstinis tai vienareikšmiškai tik Ekovata. Ekovata yra pagaminta iš celiuliozės pluošto, todėl turi panašias savybes kaip ir medis. JI yra kvėpuojanti bei impregnuota boro druskomis, dėl to apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Tai pats paprasčiausias ir greičiausias būdas, todėl, kad tai yra biri medžiaga, o su ja apšiltinus sienas, gaunasi vientisas izoliacijos sluoksnis, be siūlių ir šalčio tiltelių kas dažnai pasitaiko šiltinant mineralinėmis demblinėmis vatomis. Ypatingai tai labai aktualu seniems rąstiniams, mediniams namas, kurių sienos tikrai yra nelygios. Tvirtinant medinius tašelius (karkasą) pastebimas akivaizdus sienų nelygumas. Šiltinant kitomis mineralinėmis (stiklo ar akmens) vatomis, sunku išgauti puikų efektą, nes paprastai lakštai - dembliai būna vieno ar kito storio, tada juos reikia pjaustyti, o tada lieka daug atraižų, kurių panaudoti nebegalima, o kokybiškai užpildyti tarpus su jomis vis tiek nepavyksta. Todėl geriausias šiuo atveju pasirinkimas yra Ekovata.

Mediniui, rąstiniui ar karkasiniui namui vienareikšmiškai geriausiai tiktų "Ekovata". "Ekovata" yra ekologiška, kvėpuojanti medžiaga, turinti panašias savybės kaip ir medis. Ji yra gaunama naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, sumaišant su netoksiškais, nekeliančiais jokio pavojaus žmogaus sveikatai boro rūgštimi ir boroksu. Ekovata pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis, garso izoliacijos bei apsaugos nuo karščio vasarą savybėmis, taip pat ekovata yra nedegi medžiaga, biologiškai atspari, reguliuojanti drėgmę bei ilgaamžė termoizoliacinė medžaga, nekeičianti savo savybių visą pastato gyvavimo laiką. Ekovatos instaliavimui naudojami keli būdai: sausasis ir šlapiasis šiltinimo būdas, žemiau pateikiama informacija ką ir kokiu būdu galima apšiltinti su ekovata:

1. Sausasis šiltinimo būdas. Šiuo būdu gali būti šiltinami sienoje esantys oro tarpai, grindyse esantys oro tarpai, stogo šlaitų šiltinimas bei stogo perdangos šiltinimas. Specialia įranga išpurenta Ekovata įpučiama į oro tarpus, pastoges, ertmes po grindimis, ertmes virš lubų. Užpildydami tarpus Ekovatos plaušai tarpusavyje susiriša, sudarydami vientisą izoliacinį sluoksnį. Šiltinant sausuoju būdu sezoniškumas neturi įtakos, todėl darbus galima atlikti bet kuriuo metų laiku. Šiltinimo sluoksnio storis nėra ribojimas, jis gali siekti nuo 5 iki 100 cm ir daugiau.

2. Šlapiasis šiltinimo būdas. Šiuo būdu šiltinamos vidaus ir išorės sienos. Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta vandeniu Ekovata purškiama ant šiltinamų vertikalių paviršių: vidaus ir išorės sienų. Smulki Ekovatos struktūra pilnai užpildo visus plyšius ir tarpus ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Ekovata užpūsta šlapiuoju būdu išlaiko savo formą visą pastato gyvavimo laiką. Apšiltinus šiuo būdu priklausomai nuo šiltinamo sluoksnio storio ekovata išdžiūsta per 2 – 4 dienas, o šiltinimo storis gali siekti nuo 5 iki 35 cm.

Pirmiausia reikėtų oro tarpą išvalyti. Tai mes padaryti galime. Vėliau galime apšiltinti jūsų mūrinio namo oro tarpą su celiuliozine termoizoliacine medžiaga - "Ekovata". "Ekovata" yra ekologiška, biri medžiaga pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis. Dėl smulkaus Ekovatos pluošto užpildomi visi tarpai ir sunkiai pasiekiamos vietos, todėl namas tampa itin šiltas bei sandarus. Taip pat Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo ne tik Ekovatą, bet ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Šiltinimą atliktume gana greitai. Paprastai namą iki 120 m2 apšiltiname per vieną dieną.

Jeigu siekiate tikrai šilto rąstinio namo, siūlytume apsišiltinti dar papildomai 10 cm storiu iš vidaus. Kadangi jūsų namas rąstinis tam labiausiai tiktų Ekovata. Ekovata - celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, todėl pasižyminti panašiomis savybėmis kaip ir medienos. Nėra geriau tinkančios medžiagos medžiui už ekovatą, kadangi ekovata leidžia jam kvėpuoti. Taip pat ekovatoje esančios antiseptinės savybės apsaugo medieną ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ne tik dėl giminingų savybių Ekovata verta šiltinti rąstinį namą, o ir dėl to, kad ji yra biri medžiaga, todėl šiltinant užsipildo visi tarpai, nelygumai ir sunkiai pasiekiamos vietos, ką būtų sunku padaryti dedant vatą dembliais, o, žinome, jog rąstiniame name lygių sienų dažniausiai nebūna, todėl šiltinimo storiai tikrai skirsis. 10 cm storio ekovatos šiluminė varža (R) - 2,7 m²·K/W.

Jeigu grindyse yra oro tarpas, jį galima užpildyti Ekovata. Ekovata turi A garso sugerties klasę.

Polistirolas karkasinėm, medinėm, rąstinėm konstrukcijom apskritai nėra geras pasirinkimas. Medinės namo sienos "šunta" ir dėl to gali atsirasti pelėsis, grybelis. Polistirolą siūlome tikrai išimti ir pirmiausiai apsišiltinti oro tarpą, kurio apšiltinimo galbūt ir pakaktų šiltam namui. 15 cm oro tarpas yra tikrai pakankamas. Pavyzdžiui: jei neskaičiuotume uždėto polistirolo jūsų sienos varža (R) būtų apie 1,5 - 2 m²·K/W. 15 cm ekovatos šiluminė varža (R) yra 4,05 m²·K/W, o tai 2,7 karto daugiau už jūsų sienos varžą be polistirolo. Todėl išėmus polistirolą ir pripūtus oro tarpą ekovata visumoje turėsite varžą (R) apie 5,55 m²·K/W, o tai tikrai padori šiluminė varža nesiekiant A klasės, tačiau norint turėti tikrai šiltą namą.

Jeigu įmanomas priėmimas prie kiaurymių tai efektas tikrai turėtų būti. dabar eina šaltis dėl to, kad jos tuščios ir jose vyksta oro judėjimas, dėl ko atšąla grindys ir jaučiamas šaltis. Pradžioje bet kuriuo atveju reikėtų užpildyti perdangos kiaurymes, o vėliau žiūrėti ar dar reikia kažko papildomai.