UAB Ekorema ekspertų komentarai

Oro tarpo šiltinimas polistirolo granulėmis labai didelio efekto nesuteiks, vysk oro judėjimas. efektas gal šiek tiek ir pasijaus, tačiau nežymiai. Apskritai kas liečia oro tarpų šiltinimą tai vienareikšmiškai siūlau šiltinti ekovata. Tai geriausias kainos, kokybės bei efektyvumo santykis.

Pirmiausiai kur įmanoma - užpildyti oro tarpus. Tuomet karkasą ruošti ne po to, o iškarto. Pasiruošus karkasą galima atlikti šiltinimo darbus. Galima šiltinti sienas ekovata šlapiuoju būdu, tačiau šie darbai atliekami šiltuoju metų laiku. Norint apsišiltinti visais metų laikais, siūlome alternatyvą - sausąjį šiltinimo būdą. Jums tereikia prisitvirtinti plėvelę ant paruošto karkaso, o mes į likusį sienoje oro tarpą pripūsime birios ekovatos. Ekovata tinka įvairioms pastato konstrukcijoms. Ekovatoje esančios antiseptinės priemonės apsaugo ekovatą bei su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Ekovatoje nesiveisia vabzdžiai ir tai yra nepalanki terpė daugintis pelėms.

Jeigu šiltinsite ekovata, tuomet plėvelės nereikia nei iš vidaus nei iš išorės prie ruberoido. Jums tiesiog ant stogo gegnių iš vidaus reikėtų prisitvirtinti presuotą statybinį popierių arba OSB plokštę, tam kad liktų oro tarpas, į kurį mes galėtume pripūsti birios ekovatos. Tą darome gręždami skyles arba per palėpę jei tokia yra. Šiltinant kitomis medžiagomis plėvelės tiek iš vidaus tiek iš išorės yra būtinos. Negalima dėti plėvelių tik iš vienos pusės, kadangi ruberoidas senas, greičiausiai jokių funkcijų nebeatlieka. Tada plėvelę reikėtų arba dėti iš abiejų.

Tikriausiai daug kas pritars, kad viena geriausiai garsą sugeriančių termoizoliacinių medžiagų yra ekovata. Ji turi A garso sugerties klasę. Tačiau tai yra biri medžiaga, todėl reikėtų pasidaryti konstrukciją, kuri turėtų tuščią ertmę viduje, į kurią būtų galima pripūsti ekovatos. Taip pat galima šiltinti šlapiuoju būdu, tačiau šaltuoju metų laiku darbai šlapiuoju būdu neatliekami.

Jei antrame aukšte ar palėpėje niekas negyvens tai stogą šiltinti ir nėra tikslinga. Pigiau ir efektyviaus yra šiltinti stogo perdangą, nes veltui nešildysite antro aukšto. Perdangą galima apšiltinti ekovata. Ekovata yra kvepuojanti medžiaga, pasižyminti antiseptinėmis savybėmis, puikiai tinkanti medinėms konstrukcijoms, jų nepūdo, o priešingai - apsaugo nuo pelėsio bei grybelio. Tai labai greitas ir efektyvus būdas kalbant apie stogo perdangos šiltinimą.

Iš tiesų neturėtų kilti didelių problemų dėl to, kad vidaus bei lauko sienos apšiltintos. Tačiau kadangi šiltinote mineraline vata, svarbu susidėti plėveles. Kalbant apie ekovatos šiltinimą ant viršaus tai, žinoma, geresnį rezultatą pasiektumėte jeigu mineralinę vatą išvis nuimtumėte ir tada šiltintumėte tik ekovata, be to jei kalbant apie šlapiąjį būdą tai to padaryti net ir nebūtų įmanoma. Įmanomas yra tik sausas būdas, tačiau jam reikėtų pasiruošti: storinti karkasą, tvirtinti plėvelę, kad liktų tarpelis tarp mineralinės vatos ir plėvelės. Tada tą tarpą galima užpildyti ekovata, tačiau vis tiek rezultatas būtų geresnis jei šiltintumėte tik ekovata.

Ekovata galima šiltinti ir ant spalių. Kadangi ji yra kvėpuojanti medžiaga, jai nebūtinos termoizoliuojančios plėvelės.

Jeigu kalbama apie birią tai medžio vata panašiai kaip ir ekovata gali būti naudojama įvairių pastatų konstrukcijų šiltinimui. Tik tiek, kad medžio vata gali būti panaudojama tik sausa, t.y. šiltinant tik į oro tarpą kai tuo tarpu su ekovata galima šiltinti ir atvirus vertikalius paviršius (sienas) šlapiuoju būdu. Taip pat medžio vata turi didesnį dulkėtumą. Dar medžio vata gali būti ir dembliais. Iš esmės tas pats kas ir mineralinės vatos, tik kad ji yra ekologiškesnė, tačiau jei planuojama šiltinti seno medinio namo sienas, vatą dembliais vis tiek teks pjaustyti ir derinti storius.

Tikriausiai dauguma sutiks, kad mediniam namui geriausiai tinkanti izoliacinė medžiaga yra ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tai yra privalumas kai namo sienos yra nelygios, nes užsipildo visi tarpai bei plyšiai. Nereikia taikyti ir pjaustyti vatos demliuose, kad atitaikyti storį. Jei norėtumėte vėliau tinkuoti, ant ekovatos to nepadarysite, todėl specialiai ekovatai yra sukurtos medžio plaušo plokštes, kurios atstoja izoliuojančias plėveles ir ant jų galima dėti tinką bei dekorą.

Manau daug kas pritars, kad pats pigiausias ir efektyviausias būdas būtų jūsų oro tarpą užpildyti ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo visus tarpus ir sunkiai prieinamas vietas. Taip pat ji pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Apšiltinus jūsų oro tarpą ekovata 10 cm jos varža R bus 2,70 m²·K/W. Dabartinė jūsų sienos varža jei niekuo nešiltinta, yra apie 1, taigi visumoje turėsite beveik 4 m²·K/W sienos varžą (R). Šiltinimas su darbu ir medžiagomis galėtų kainuoti apie 600 - 700 Eur.

Galima šiltinti iš vidaus ekovata šlapiuoju būdu. Ant karkasinės sienos reikėtų prisitvirtinti metalinius profilius ar medinius tašelius ne didesniu nei 60 cm tarpu vienas nuo kito, o mes atvyktume ir apšiltintume.

Galima grindis apšiltinti ekovata. Plėvelės ekovatai nėra būtinos, todėl ekovatą galima dėti tiesiai ant betono. Su ekovata pasiekiamas pilnas, besiūlis užpildymas, nes tai yra biri medžiaga, todėl užpildo visus, net ir mažiausius, tarpelius. Dėl šių priežasčių ekovata pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis.

Palėpės šiltinimas ekovata yra gana paprastas, nebūtina specialių įrenginių. Viskas ką jums reikėtų pasidaryti prieš pilant ekovatą - ją išpurenti, nes maišuose ji būna truputėlį supresuota. Taip pat tą patį galima padaryti ir užpylus ją jau ant perdangos grindų.

Priklauso nuo to kaip pažiūrėsite. Jei mineralinę vatą dėsite pats ir savo darbo nevertinsite pinigine išraiška tai tuomet, žinoma, ja šiltinti jums atrodys pigiau. Pačiam apsišiltinti ekovata nelabai pavyks, todėl jau automatiškai gaunasi didesnė suma, nes prisideda medžiagos + darbai, tačiau jeigu jūs pats dėti mineralinės vatos neplanuojat tuomet skirtumas labai nedidelis, ekovata gal šiek tiek ir dominuoja su kaina, tačiau ne visada. Kalbant apie privalumus, žinoma, ekovata jų turi daugiau, vien todėl, kad tai yra birus produktas, dėl ko užpildomi visi tarpai ir pasiekiamos sunkiai prieinamos vietos. Taip pat ekovata turi puikią garso sugerties klasę - A. Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata yra nedegi ir, žinoma, turinti puikias šilumines savybes termoizoliacinė medžiaga.

Ekovatą dėti ant mineralinės vatos tikrai galima. Ekovata yra draugiškas produktas, todėl tikrai nieko tokio jei ji turės sąlytį su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Ko daryti jūsų atveju nebūtų galima tai ant ekovatos dėti mineralinę demblinę vatą, nes tuomet ekovata susipaus ir praras savo šilumines savybes.

Galima bandyti šiltinti ekovata, tik reikėtų įvertinti situaciją. Apskritai šiltinimas ekovata yra efektyvesnis būdas už daugelį kitų medžiagų, nes pasiekiamas pilnas besiūlis užpildymas. Taip pat ekovata nebijo ore tvyrančios drėgmės. Ji ją priima ir išgarina, taip pat kaip ir mediena. Šiltinant kitomis medžiagomis galima susidurti su šiomis problemomis, nes vonios kambarys yra ypatingai drėgna vieta.

Jeigu mansarda bus negyvenama ir nešiltinsite stogo, tuomet šio šiltinimo sluoksnio nepakaks. Pagal A klasės reikalavimus reikėtų nuo 35 cm. Šiltinimui galite rinktis ekovatą. Tai pigus, efektyvus ir greitas būdas. Puiki šilumos bei garso izoliacija. Jums net nereikės storinti balkių aukščio, mes tiesiog užpūsime jums 10 cm virš jų.

Iš patirties galime pasakyti, kad oro tarpą užpildyti būtina. Daug susilaukiame klientų, kurie apsišiltino namą iš išorės palikdami neužpildytą oro tarpą, tačiau vis tiek efekto negavo tokio, kokio norėjo, todėl vėliau teko gadinti išorinės sienos apdailą, tam, kad užpildyti oro tarpą. Dėl mansardos šiltinimo. Ar jūs ją norite apšiltinti, kad joje būtų galima gyventi? Ar jūs ją norite apšiltinti, kad galėtumėte šiltai gyventi pirmame aukšte? Jeigu mansardoje norite gyventi, tuomet reikia šiltinti stogo šlaitus, jei stogo šlaitai jau apkalti lentelėmis, tuomet reikėtų jose gręžti skylutes arba kelias jų nuimti, kad būtų galima pripūsti ekovatos į oro tarpą, jeigu ten niekuo nebuvo apšiltinti. Jeigu jūs mansardoje gyventi neplanuojate, stogo šlaitų šiltinimas yra bereikšmis dalykas, jums pakanka apsišiltinti tik stogo perdangą, t.y. mansardos grindis. Šiltinimas gausis pigesnis ir efektyvesnis nes veltui nešildysit dar ir mansardos, nes šiltas oras kyla į viršų. Jei šiltinsit stogo šlaitus tai šiltas oras kils iki pat jų, vadinasi reikės ilgiau šildyti patalpas, kad sušiltų tiek pirmas aukštas, tiek mansarda. Apsišiltinus stogo perdangą, šiluma pakils tik iki lubų, todėl greičiau sušils namai ir veltui nešildysite mansardos.

Yra daug priežasčių, kodėl namo šiltinimui vertėtų rinktis būtente ekovatą:
1. EKOVATA PASIŽYMI GEROMIS TERMOIZOLIACINĖMIS SAVYBĖMIS. Ši medžiaga puikiai sulaiko šilumą. Jos skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas λ = 0,036; 0,037 W/mK. Pastatą apšiltinus ekovata sutaupomos šildymui skirtos išlaidos.
2. GERA APSAUGA NUO KARŠČIO. Apšiltinus pastatą, dėl unikalių Ekovatos savybių vasarą, kambariuose būna vėsu.
3. GERA GARSO IZOLIACIJA. Smulkiaplaušė ekovatos struktūra efektyviai užpildo visus tarpus, plyšius ir sunkiai prieinamas vietas, o susidaręs ištisinis besiūlis sluoksnis užtikrina aukštą garso izoliacijos lygį.
4. NEDEGI. Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų (B-s1, d0) grupei, todėl gaisro atveju ji apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų. Dėl boro junginių ekovata nedega ir nesilydo, tik lėtai rusena. Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų.
5. BIOLOGINIS ATSPARUMAS. Sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo Ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėjimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai bei graužikai.
6. ILGAAMŽĖ. Tinkamai eksploatuojant pastatą, kaip tą darome mes, UAB "Ekorema", ekovata nepraranda savo savybių visą pastato "gyvavimo" laiką. Ekovatai suteikiama ilgalaikė garantija.
7. REGULIUOJA DRĖGMĘ. Smulkiaplaušė Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t. y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Ekovata priima ir išgarina drėgmę, taip sukurdama pastate "sveiką aplinką". Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio Ekovatos sluoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į Ekovatą. Todėl šiltinant namą, dažniausiai nebūtina naudoti izoliuojančias plėveles.
8. EKOLOGIŠKA MEDŽIAGA. Ekovata yra viena ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų pasaulyje, kuri nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai. Ekovata gaminama iš perdirbto popieriaus, kitaip tariant, iš medienos. Taip pat ji gali būti perdirbama. Jos gamybai nereikia didelių energijos sąnaudų lyginant su kitų termoizoliacinių medžiagų gamybos sąnaudomis. Taigi, pasirinkdami Ekovatą, prisidedate prie aplinkos saugojimo bei tausojimo.
9. SERTIFIKUOTA. Lietuviška ekovata yra sertifikuota Statybos produktų sertifikavimo centre, VGTU Termoizoliacijos institute bei Gaisrinių tyrimų centre.
10. POPULIARI. Dar 1893 m. Anglijoje buvo išrasta ir užpatentuota termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, skirta pastatams šiltinti. Per tą laiką su ja buvo atlikti išsamūs tyrimai, patvirtinantys, kad tai saugi ekologiška medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Dėl to ji vertinama ir ra populiari Amerikoje bei Europoje.

Tarp ekovatos esminių skirtumų nėra. Gali šiek tiek svyruoti šilumos laidumo koeficientai, tačiau tai didelės įtakos nedaro. Esminis dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tai, kad jei ekovata yra ne lietuviška medžiaga (estiška, latviška, austriška ir t.t.) būtina, kad ji turėtų CE sertifikatą, tam, kad žinotume, jog ja galima naudotis ir kitose, ne tik kur ji pagaminta, šalyse.

Siūlyčiau šiltinti ekovata. Kadangi sienos yra nelygios, bet kuriuo atveju kokybiškai vatos dembliais nesudėsite, todėl tenka rinktis tik birias / purškiamas medžiagas. Taip pat ekovata turi puikias šilumines savybes bei yra kvėpuojanti medžiaga ir daug pigesnis šiltinimo būdas už įvairių kartų putų šiltinimą.

Siūlyčiau šiltinti ekovata. Ji yra kvėpuojanti medžiaga, todėl namuose tikrai neatsiras pelėsis, taip pat ekovata priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę, dėl to drėgmė nesikaupia.

Vertėtų pastorinti stogo šiltinimo sluoksnį, nes stogui šiluminė varža yra šiek tiek per maža, o kaip žinome per stogą visa šiluma ir išeina. Jeigu norite pasiekti A klasę, šiltinimo storis turėtų būti dvigubai didesnis nei dabar turite šiltinant poliuretanu. Jeigu šiltintumėte kitomis medžiagomis dar ir didesnis.

Toks variantas tikrai galimas. Ekovata neturi neigiamų savybių sąlygojant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, todėl galima drąsiai papildomai šiltinti ekovata ant viršaus mineralinės vatos nenaudojant jokių plėvelių.

Yra daugybę medžiagų, kuriomis apšiltinus sienas galite pasiekti tiek B, tiek A klasę. Skiriasi tik šiltinimo sluoksnis. Kadangi jūsų namo siena susideda iš daug elementų, pirmiausia jums reikėtų susiskaičiuoti jos šiluminę varžą, tam, kad žinotumėte kokio šiltinimo sluoksnio jums reikia, kad išgauti tam tikrą klasę ir tinkamą šiluminę varžą.