UAB Ekorema ekspertų komentarai

Dauguma pritars, kad geriausias pasirinkimas medinio namo šiltinimui - ekovata. Ekovata - celiuliozės pluošta termoizoliacinė medžiaga pasižyminti panašiomis savybėmis kaip ir medžio. Ekovata leidžia medžiui natūraliai kvėpuoti, taip pat pasižymi antiseptinėmis savybėmis dėl to apsaugo save bei besiliečiančias konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata yra biri medžiaga, o tai didelis privalumas lyginant su kitomis medžiagomis, kadangi užpildomi visi tarpai bei nelygumai ir gaunamas vientisas besiūlis izoliacijos sluoksnis dėl ko namas tampa itin šiltas bei sandarus. Medinio namo rąstinės sienos visada būna nelygios todėl kokybiškai sudėti vatą dembliais neįmanoma, būtent todėl ekovata yra puikus pasirinkimas.

Šios medžiagos yra skirtingos visomis prasmėmis. Akmens vata tai mineralinė vata. Ekovata - celiuliozės pluošto organinė medžiaga. Ekovata yra ekologiška biri medžiaga, tuo tarpu akmens vatoje daug formaldehidų, kurie atlieka "surišimo" funkciją. Teoriškai ir dokumentiškai šių medžiagų šiluminės savybės labai panašios. Ekovatos šilumos laidumas (λ) yra 0,037 W/mk, akmens vatos laidumas yra panašus, vadinasi 20 cm storio sluoksnio šiluminė varža (R) teoriškai abiejų medžiagų panaši ir siekia 5,4 m²·K/W. Bet ar iš ties šie rodikliai tokie patys ir praktikoje? Vokietijos bei daugumos šalių mokslininkai, tuo tarpu ir mes, ištyrėme ir nustatėme, kad ekovata pasižymi geresnėmis šilumos bei garso izoliacijos savybėmis. Pavyzdžiui stogas apšiltintas 20 cm ekovatos ir akmens vatos sluoksniu perkaista nevienodai. Apšiltintas akmens vata stogas perkaista per 3 - 4 valandas, tuo tarpu apšiltintas stogas ekovata tik per 12 val. Kodėl taip yra? Pirmiausia todėl, kad ekovata pasižymi ypač smulkiu pluoštu. Dėl smulkaus pluošto ekovata susiriša tarpusavyje, sudarydama vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį. Taip pat ji yra biri medžiaga ir dėl šių priežasčių nelieka sujungimo siūlių dėl ko dažniausiai ir patiriami šilumos nuostoliai. Degumas abiejų medžiagų yra panašus, akmens vatos teoriškai šiek tiek geresnis. Štai termografinis ekovatos bei mineralinės vatos bandymas: https://ekovata.lt/lt/docs/termografinio_tyrimo_analize.pdf
Drėgnumą ekovata priima gana palankiai ir sugeba jį išgarinti natūraliai kaip ir medis, tuo tarpu akmens vata yra daugiau sintetinis pluoštas, todėl drėgmę sugeria, tačiau sunkiai išgarina.

Šiltinant mineralinėmis vatomis ar putomis būtina dėti plėveles. Plačiau kalbant apie putas. Jei putos būtų uždarų porų tai plėvelės kaip ir nereikėtų, nes jos į save mažai įgeria drėgmės, mažai išleidžia ir t.t. Atrodo viskas kaip ir gerai, tačiau būtent uždarų porų putos netinkamos gyvenamo namo patalpoms šiltinti, kadangi namas nekvėpuoja. Greičiausiai kalba eina apie atvirų porų putų šiltinimą, o joms kaip ir daugumai yra būtina plėvelė. Atvirų porų putos turi panašią savybę kaip kempinė - priima, tačiau nesugeba išgarinti drėgmės, todėl jūsų misija apsaugoti medžiagą, kad į ją nepatektų vandens garai susidarantys iš gyvenamosios aplinkos. Būtent dėl šių priežasčių yra reikalinga garą izoliuojanti plėvelė.

Su bet kuria medžiaga šiltinant 5 cm skirtumas jaučiasi. 5 cm storio šiltinimo sluoksnio šiluminė varža (R) gali būti apie 1,5 m²·K/W. Palyginimui: jei namo sienos mūrinės ar medinės, nešiltintos jos gali turėti maždaug nuo 1 iki 1,5 m²·K/W šiluminę varžą (R), tad dar tiek pat pridedate tik 5 cm termoizoliacijos sluoksniu.

Na, pagal jūsų aprašytą situaciją viskas skamba gana sudėtingai. Žinoma, galite bandyti dėti mineralinę vatą, ją išpjaustinėti, surišinėti, tačiau maksimalaus efekto nepasieksite, deja. Būtent mediniams namas, kurių sienos nelygios, geriausias sprendimas būtų šiltinti ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užsipildo visi tarpai bei nelygumai ir gaunasi vientisas, besiūlis izoliacijos sluoksnis. Apskritai ekovata yra celiuliozės pluoštas, todėl pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medžio - priima ir išgarina drėgmę. Dauguma net nedvejodami renkasi ekovatą savo mediniams namams apšiltinti. Siūlau pasidomėti šia puikia alternatyva plačiau arba susisiekti su mumis ir viską papasakosime. Esame savo srities lyderiai Lietuvoje. Vieninteliai gaminame ekovatą Lietuvoje bei su ja atliekame šiltinimo darbus daugiau nei 20 metų, todėl sukaupę didžiulę patirtį galime jums nuosekliai papasakoti bei padėti išspręsti šiltinimo problemą.

Šiltinant visomis mineralinėmis vatomis, plėvelės yra būtinos. Tačiau palėpes grindis jums apšiltinti būtų žymiai paprasčiau. Jei šiltinate palėpės grindis tai tuomet dedate plėvelę ir ant jos izoliacinę medžiagą, na jo jei palėpės grindų nešiltinsite tuomet iš apačios (lubos) konstrukcija turėtų atrodyti taip: gipskartonio plokštė, tarpelis, plėvelė, izoliacinė medžiaga. Kadangi ant garo izoliacinės plėvelės susidaro kondensatas šiuo metu populiarėja šiek tik kitokia konstrukcija: gipskartonio plokštė, nedidelis izoliacijos sluoksnis, tarpelis, plėvelė, izoliacijos sluoksnis. Nedidelis izoliacijos sluoksnis dedamas iškart ant gipskartonio plokštės tam, kad susikaupę lašeliai ant plėvelės nukristų ne ant plokštės, o ant izoliacijos sluoksnio, taip sugerdami vandenį. Tačiau apskritai siūlyčiau pasidomėti lengvesnėmis alternatyvomis, kitomis medžiagomis, kurios yra labiau laidžios garams ir bus viskas gerokai paprasčiau.

Galime pasiūlyti efektyvų būdą - lubų šiltinimą ekovata. Ekovata pasižymi ne tik puikiomis šilumos, bet ir garso izoliacinėmis sasvybėmis. Ji turi A garso izoliacijos klasę, todėl renkantis šią medžiagą šių problemų galima išvengti.

Jeigu norite, kad butas būtų šiltas bei izoliuotų garsą tai geriausias pasirinkimas - Ekovata. Dėl smulkaus pluošto ekovata užpildo visus, net ir mažiausius tarpelius, todėl gaunamas vientisas besiūlis izoliacijos sluoksnis. Taip pat ekovata naudinga tuo, kad leidžia kvėpuoti konstrukcijoms, dėl ko išvengiama pelėsio bei grybelio, kad dažna problema butuose.

Pagal dabartinę jūsų situaciją, likusio oro tarpo užpildymui, reiktų rinktis tik birias medžiagas. Vienas iš pasirinkimų galėtų būti ekovata, tačiau reikia įvertinti ar visur likęs tarpas yra 6 cm, nes jei vietomis bus mažesnis nei 5 cm, ekovata gali nepraeiti ir tose vietose likti tuščia ertmė, todėl svarbu įvertinti ir pasižiūrėti oro tarpo storį keliose vietose. Tam, kad užpildytume jūsų oro tarpą mums reikės išsiimti keletą jūsų apdailinių plytų.

Geriausias sprendimas būtų apmūryto rąstinio namo sienas šiltinti Ekovata. Jeigu jūsų namas apmūrytas tai greičiausiai yra oro tarpas, kurį būtina užpildyti jeigu jis bent 5 cm storio. Su ekovata tai padaryti labai paprasta, kadangi ji yra biri medžiaga. Darbai atliekami greitai ir trunka 1-2 dienas. Tam, kad užpildytume jūsų oro tarpą, išimame keletą plytų, o per atsivėrusias ertmes užpildome tarpą ekovata. Jeigu oro tarpo nėra, arba jis mažas ir šiltinimo sluoksnio nepakanka, galima šiltinti ir išorines sienas darant karkasą ir apšiltinant ekovata šlapiuoju būdu. Ekovatos pranašumas yra tas, kad ji - biri, itin smulkaus pluošto, termoizoliacinė medžiaga, todėl apšildžius ja konstrukcijas gauname vientisą besiūlį izoliacijos sluoksnį kas garantuoja sandarumą bei geras šilumos savybes.

Garsas nuo skardinio stogo girdisi todėl, kad poliuretanas, nors ir turi geras šilumines savybes, nepasižymi geromis garso sugerties savybėmis, todėl reikia pasirinkti medžiagas, kurios galėtų izoliuoti garsą. Kadangi perdanga jau apšiltinti, vienintelis sprendimas būtų ant viršaus dėti termoizoliacinę medžiagą, kuri sugeria garsą. Pagal jūsų situaciją geriausias pasirinkimas būtų Ekovata, kuri turi A garso sugerties klasę.

Tiek vienas, tiek kitas variantas geras, tačiau pirmas variantas jums reikalauja mažiau laiko, kadangi nereikia lupti grindų, tačiau tuomet ekovata po grindimis pučiama didesniu tankiu, truputį presuojant, todėl didėja ekovatos išeiga ir tai reiškia šiek tiek didesnes išlaidas. Nuėmus grindis, galima ekovata apšiltinti horizontalų paviršių nepresuotai, todėl bus mažesnė išeiga ir mažesnės išlaidos, bet daugiau darbo jums, nes teks lupti grindis. Taip pat šiuo atveju per laiką galimas nusėdimas iki 5 %, tačiau per eilę metų šio nusėdimo praktiškai nesijaučia. Apskritai kalbant tai visiškai nėra skirtumo kaip šiltinsite, tai priklauso nuo jūsų. Jei turite laiko ir taupote pinigus - lupkite grindis, jei neturite laiko ir norite kuo greičiau tai galime užpildyti oro tarpą.

Stogo šiltinimas vata (dembliais). Pliusai yra tie, kad vatą galima susidėti pačiam. Optimalus sprendimas, neblogos šiluminės savybės. Minusas yra tas, kad vatos dembliais nepavyksta sudėti tobulai, vis tiek lieka sujungimo siūlės, kurios vėliau nuo svorio tik didės, dėl ko patirsite šilumos nuostolius.
Šiltinimas biria vata (pagrindinė ir veiksmingiausia yra - ekovata). Pliusai yra tie, kad užsipildo visi trapai, nelieka jokių sujungimo siūlių, kas garantuoja puikias termoizoliacines bei garso izoliacines savybes. Kodėl išskyriau būtent ekovatą iš birių medžiagų? Todėl, kad ekovata yra ekologiška medžiaga, gaminama iš celiuliozės pluošto. Jos plaušas yra itin smulkus, lyginant su kitomis biriomis vatomis, kas dar labiau pagerina šilumines savybes, nes ekovata lengviau "susiriša" tarpusavyje nepalikdama jokių siūlių ar tarpų.
Minusus išskirčiau tokius, kad stogo šlaitų apsišiltinti pačiam nepavyktų, nes tai reikalauja specialios technikos ir įgūdžių.

Siūlome savo perdangą šiltinti ekovata. Tai greitas bei efektyvus būdas. Kadangi ekovata yra biri medžiaga, pasiekiamas ištisinis besiūlis sluoksnis, dėl ko apšiltinta konstrukcija tampa itin sandari. Šiltinimo storis priklauso ar siekiate tam tikrų energetinio naudingumo klasių (A, A+ ar A++). Jei klasių nesiekiate, pilnai pakanka apsišiltinti 25 - 30 cm storiu ekovata.

Jeigu palėpė bus negyvenama, tai vienareikšmiškai pakanka šiltinti tik stogo perdangą. Šiltinti stogo šlaitų jums tikrai nėra tikslo. Nereikės šildyti antro aukšto, kas reikš mažesnes šildymo išlaidas ir greitesnį namų įšilimą. Siūlau apšiltinti stogo perdangą bent 35 cm storiu ekovata.

Šiltinimo kainos ekovata yra skirtingos ir tai priklauso nuo šiltinamos konstrukcijos, kadangi skiriasi ir ekovatos išeiga. Jeigu kalbame apie karkasinio namo šiltinimą šlapiuoju būdu, tuomet šiltinimas su darbu ir medžiagomis kainuotų 48 Eur/m3 + PVM. Darbus atliekame su lietuviška ekovata, kurią patys ir gaminame.

Kaip vieninteliai Ekovatos gamintojai Lietuvoje galime pasakyti, kad toks kiekis yra tikrai per didelis vienam kubiniam metrui. Jeigu jūsų atveju gavosi tiek daug, pasirinkote tikrai nekompetentingus darbuotojus, kurie nelabai išmano savo darbą. Paprastai nepatyrę specialistai nemoka šiltinti šlapiuoju būdu, naudoja per daug vandens, ko pasekoje sunaudojama daugiau ekovatos, taip pat prie to pačio gali prisidėti ir nekokybiška įranga, kurioje tiesiog nepavyksta nureguliuoti tinkamą vandens kiekį. Mes, kaip profesionalai, visada siūlome domėtis apie įmones, bei jų patirtį, kad vėliau netektų permokėti dvigubai. Paprastai vienam kubiniam metrui šiltinant šlapiuoju būdu reiktų 40 - 45 kg mūsų lietuviškos Ekovatos. Šiuo atveju, matome, kad pasirinkote tikrai netinkamą įmonę.

Dauguma sutiks, kad viena geriausių termoizoliacinių medžiagų, kuri pasižymi puikiomis garso izoliacinėmis savybėmis yra Ekovata. Dėl smulkios ir birios ekovatos struktūros, užpildomi visi tarpai bei sunkiai pasiekiamos vietos, todėl namas tampa itin sandarus, o būtent dėl to - šiltas ir puikiai izoliuojantis garsą.

Galime apšiltinti jūsų dvišlaitį A+ klasės stogą su Ekovata. A+ klasei reikėtų 30 cm sluoksnio Ekovatos. Jūsų stogo šiltinimas su darbu ir medžiagomis kainuotų apie 1700 Eur.

Yra medžio plaušo plokštės, kurios atlieka tas pačias funkcijas kaip ir plėvelė, tačiau taip pat prisideda savo šiluminėmis savybėmis. Žinoma, norint apšiltinti namus iš vidaus, vien jų nepakaks, bet kuriuo atveju reikėtų pirmiausia dėti tam tikrą termoizoliacinę medžiagą.

Kaina, šiltinant Ekovata jūsų skardinį A+ klasės stogą, būtų apie 1500 Eur. Jei dar nenusprendėte kuo šiltinsite savo stogą tai vienareikšmiškai siūlyčiau jį šiltinti tik ekovata, kadangi stogas skardinis vėliau pavargsite nuo įvairių garsų. Ekovata turi A garso izoliacijos klasę, todėl dauguma šiltinasi savo skardinį stogą būtent su ja.

Dauguma asmenų, deja net ir įmonių, užsiimančių šiltinimo darbais su vienos rūšies termoizoliacinėmis medžiagomis, peiks kitas, todėl įvairių prasimanymų ir išgalvojimų atsiranda nuolat. Sunku kažką patarti ir pasakyti, kadangi esame Ekovatos atstovai bei šalininkai, tačiau norėtume kalbėti faktais, o ne išsigalvojimais. Pirmiausia reiktų pabrėžti pliusus bei minusus įvairių medžiagų:
1. Poliuretano putos neturi ir greičiausiai niekada neturės tokios geros garso izoliacijos kaip kitos termoizoliacinės medžiagos. Taip pat poliuretano degumo klasė yra labai žema (ją deklaruoja patys gamintojai), tačiau poliuretanas savo šiluminėmis savybėmis lenkia visas kitas termoizoliacines medžiagas. Taip pat iš poliuretano privalumų yra tai, jog galima šiltinti horizontalias konstrukcijas iš apačios.
2. Kalbant apie vatą dembliuose (akmens, stiklo vata) vieną iš minusų galima paminėti tai, kad ne visada pavyksta ją sudėti tobulai, kad neliktų jokių tarpų ar sujungimo siūlių, per kur gali būti patiriamas šilumos nuostolis. Tačiau, kadangi vata yra dembliuose tai gali būti ir privalumas, nes demblius galima susidėti ir pačiam ir taip sumažinti išlaidas (nereikia mokėti už darbą).
3. Ekovata yra ekologiška, biri medžiaga. Jos šilumos laidumo koeficientas yra toks pat arba labai panašus kaip ir įvairių kitų vatų (mineralinės, akmens vatos). Minusas būtų tai, jog pačiam instaliuojti ją yra sudėtinga, todėl pigiau (be darbų kainos) nelabai apsieisite, tačiau vien todėl, kad Ekovata yra biri medžiaga, ji užpildo visus tarpus bei sunkiai pasiekiamas vietas, dėl ko apšiltinta konstrukcija tampa ypatingai sandari, dėl šių priežasčių Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, turinti bene geriausias garso izoliacijos savybes.

Tik jūs nuspręsite kokią termoizoliacinę medžiagą pasirinkti pastogės šiltinimui. Nėra geros arba blogos medžiagos. Svarbu tik atsirinkti ar konkrečiai konstrukcijai ta medžiaga tinka.
Kalbant apie kainas, noriu paminėti, kad šiltinimo Ekovata kaina priklausytų nuo to, kokią klasę bandote pasiekti. Paprastai A klasės namui pakanka 30 cm storio sluoksnio, o tokio storio apšiltinimas jūsų 160 kv.m pastogei kainuotų apie 1800 Eur. Tai jau kaina su darbu ir medžiagomis.

Jeigu jūsų rąstinis namas yra apmūrytas, pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti ar sienose nėra palikto oro tarpo, kurį sėkmingai galima apšiltinti. Jeigu sienose yra paliktas bent 5 cm oro tarpas, to jums pilnai pakaktų ir iš vidaus šiltinti nereikėtų, tačiau jei oro tarpas paliktas, bet vis tiek nuspręsite šiltinti iš vidaus, tai didelio efekto nepasieksite, kadangi šiluma išeis per neapšiltintą oro tarpą. Todėl pirmiausia siūlyčiau pasitikrinti, kadangi tai taip pat sumažintų ir apšiltinimo kainą.

Pirmiausia siūlyčiau pasistorinti stogo gegnes, kadangi 18 cm šiltinimo storis, kaip stogui, yra per mažas. Siūlyčiau pradėti bent nuo 25 cm storio (jei nesiekiate tam tikros klasės). Tuomet galime jums apšiltinti stogą Ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildant konstrukcijas, jose pasiekiamas pilnas užpildymas, nelieka jokių sujungimo siūlių, todėl Ekovata apšiltinta konstrukcija tampa ypatingai sandari. Geriausia būtų iškart dėti visą šiltinimo sluoksnį.

Vienas iš pasirinktinių variantų galėtų būti vidinių sienų šiltinimas Ekovata. Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui, tačiau pasižyminti puikiomis garso sugerties savybėmis (garso sugerties klasė - A). Žinoma, tam, kad izoliuotumėte garsą 5 cm storio neužteks.