UAB Ekorema ekspertų komentarai

Namo oro tarpą siūlytume šiltinti ekovata. Kadangi šiltinant ekovata išimamos plytos, o dėl jų išėmimo atsiradusios ertmės leidžia matyti realų apšiltinimo vaizdą. Po atliktų darbų plytos įstatomos atgal į savo pozicijas taip lyg ir nebūtų išimtos. Taip pat ekovata yra ekologiška medžiaga, tačiau kartu sauganti pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Daugeliu atveju ekovatai nereikalingos termoizoliuojančios plėvelės, todėl tai puikiai tinkanti medžiaga jau pastatytiems namams, kuriuose nėra termoizoliuojančių plėvelių ir jų neįmanoma įdėti. Ekovatos λ = 0,036; 0,037 W/mK.

Kad jūsų medinis namas atitiktų A+ klasę, galima šiltinti jį įvairiausiomis termoizoliacinėmis medžiagomis, tik gali skirtis šiltinimo storiai. O jei kalbant apie medinį namą tai vienareikšmiškai siūlyčiau jį šiltinti tik ekovata. Tai celiuliozės pluošto medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl yra ekologiška bei apsaugo medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat dėl ekovatoje esančių boro junginkių ji priskiriama sunkiai degių medžiagų klasei: B-s1, d0. Be viso to ekovata turi puikias šilumines savybes: λ= 0,036-0,037 W/mK.

Ekovata yra celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui. Dėl to, kad ekovata yra biri medžiaga, turinti labai smulkią plaušo struktūrą, užpildo visus, net ir mažiausius tarpelius. Lietuviškos ekovatos λ = 0,036-0,037 W/mK. Ekovata galima apšiltinti pastatus dviem būdais: sausuoju ir šlapiuoju būdu. Sausuoju būdu paprastai šiltiname sienų oro tarpus, stogo šlaitus, stogo perdangas, grindų oro tarpus. Šlapiuoju būdu šiltiname vertikalius paviršius - sienas. Dažniausiai šiltinamos medinės, rąstinės, karkasinės sienos šlapiuoju būdu ekovata. Tam, kad ekovata laikytųsi prie dengiamo paviršiaus yra panaudojama šiek tiek vandens jai sudrėkinti, kuris vėliau išdžiūna, o ekovata lieka savo pozicijoje. Nepriklausomai nuo šiltinimo būdo (šlapio ar sauso), ekovatos savybės nesikeičia. Ekovatos sudėtyje esantys boro junginiai, apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio, taip pat dėl šių junginių ekovata yra nedegi medžiaga. Taip pat ekovata yra ekologiška, kvėpuojanti medžiaga, kuri priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę taip pastate sukurdama sveiką aplinką.
Lietuviška ekovata yra sertifikuota Statybos produktų sertifikavimo centre, VGTU termoizoliacijos institute bei Gaisrinių tyrimų centre.

Galima apšiltinti jūsų grindis jų neardant su ekovata. Kadangi ekovata yra biri medžiaga, ji puikiai išspręs jūsų problemą ir nereikės ardyti grindų. Šiltinant grindis ekovata išgręžiamos nedideles skylutes (skersmuo iki 3cm) ir pro jas pripučiama ekovatos, vėliau tos skylutes užkišamos specialiais mediniais kaiščiais. Priklausomai nuo ploto ir šiltinimo sluoksnio darbai truktų 1 - 2 dienas.

Visur kur yra sąlytis su mediena, putų rinktis nepatarčiau. Medis nekvėpuos ir laikui bėgant pradės pūti. Tokį oro tarpą siūlyčiau šiltinti tik ekovata. Tai ekologiška celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Ekovatai nebūtina naudoti termoizoliuojančias plėveles, nes tai yra kvėpuojanti medžiaga, bet tuo pačiu sulaikanti šilumą jūsų namuose. Kainos su darbu ir medžiagomis gali svyruoti nuo 43 Eur/m3 + PVM.

Visada šiltinant medines konstrukcijas siūlyčiau rinktis tik ekovatą, nes tai termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Tai celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga. Ekovatoje esantys boro junginiai apsaugo medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Šiltinimas ekovata trumpesnis apšiltinimo būdas nei šiltinimas akmens vata ir pigesnis už šiltinimą poliuretanu. Priklausomai nuo šiltinimo storio, Jūsų medinės perdangos šiltinimą ekovata atliktume per 1-2 dienas.

Jei pirtis medinė, siūlyčiau jos sienas šiltinti tik ekovata. Ekovata labiausiai medienai tinkanti termoizoliacinė medžiaga. Taip pat ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei (B-s1, d0), todėl ji nedega ir apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų. Dėl boro junginių Ekovata nedega ir nesilydo, tik lėtai rusena. Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų.

Paprastai namo kampai pradeda pelyti, kai oro tarpas apšiltinamas nekvėpuojančia medžiaga. Sienų kampai viduje ir toliau pelys, nes jūsų namas nekvėpuoja. Šiltas oras virsta garais, kurie neišsigarina pro putą. Tokiu atveju reikia vedinimo sistemos. Kitas variantas gali būti, kad nevisiškai užsipildė tarpai. Kadangi termo puta pučiama per mažas skylutes, negalima įvertinti ir pamatyti ar tikrai užsipildė visi tarpai, o kai oro tarpas nėra apšiltintas namų kampai dažniausiai visada pelija.

Skardinį stogą siūlyčiau šiltinti ekovata. Jeigu lygintume darbų bei medžiagų kainą su kitomis vatomis, šiltinant ekovata gaunasi pigiau. Jeigu planuojate dėti mineralinę vatą pats, tuomet kaina, žinoma, mažesnė. Tačiau su ekovata viskas paprasčiau. Jums nebūtina, kad tarpai tarp gegnių būtų vienodi, nes ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo visus tarpus. Vienas dalykas ką jums reikėtų pasiruošti, tai prisitvirtinti plėvelę prie gegnių apačios, tam, kad liktų oro tarpas, į kurį pripūstume ekovatos.

Karkasinį namą siūlyčiau šiltinti tik ekovata. Nes tai termoizoliacinė medžiaga turinti artimų savybių medžiui. Taip pat tai yra kvėpuojanti medžiaga, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis. Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo medines pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata pasižymi pačia geriausia garso sugerties klase - A, kas labai aktualu plonoms karkasinio namo sienoms. Turėdami ilgametę patirtį su šia medžiaga, galime patvirtinti, kad geresnės termoizoliacinės medžiagos mediniams, rąstiniams, karkasiniams namams nei ekovata nėra.

Kodėl taip atsitiko gali būti nemažai priežasčių, viena iš priežasčių, kad gamo putose esantis vanduo išgaravo, todėl pradėjo trupėti, ypatingai prie kamino kur yra šiltesnė vieta. Pasiūlymas būtų, bandyti pūsti į atsivėrusią ertmę, kiek tarpų bus, tiek užsipūs. Galima bandyti rinktis ekovatą, nes ji toks produktas, kuris nepadaro neigiamos įtakos sąlytyje su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Pučiant didesniu slėgiu turėtų užsipildyti atviri tarpai, tarp subyrėjusios putos, tačiau tiksliai galima būtų atsakyti tik įvertinus ir pamačius situaciją.

Kad gauti namui A+ klasę, bet kuriuo atveju reikės nemažo šiltinimo sluoksnio, tačiau galima jį sumažinti pasirenkant tam tikras papildomas medžiagas. Pavyzdžiui karkasinį namą galima apšiltinti ekovata, o ant viršaus dėti ne plėvelę, o medžio plaušo plokštę, kuri yra skirta naudoti vietoj plėvelės, tačiau efektyvesnė, nes papildomai prideda šiluminės varžos.

Įmanoma ir tikrai verta. Tik su ekovata pasieksite ekologiškumą. Ekovata - celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl namas išliks kvėpuojantis, bet tuo pačiu bus šiltas. Taip pat ekovata ne tik turi puikias šilumines savybes, bet ir puikią, pačią geriausią, garso klasę - A. Todėl apsišiltinę namą ekovata sumažinsite triukšmo lygį namuose. Ekovata nepaveiks gerųjų medienos savybių, priešingai - jas net pagerins. Ekovatoje esančios antiseptinės medžiagos apsaugos pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio, todėl medinės pastato konstrukcijos tarnaus ilgą laiką.

Pagal dabartinius A klasės standartus stogo šiltinimui reikėtų net 35 cm storio šiltinimo medžiagos, tačiau jei A klasės nesiekiate, tam, kad būtų šilta, užtenka stogą šiltinti 25 cm storiu ekovata.

Šiltinant su putomis galima susidurti su šiokiomis problemomis, nes ji pučiama per mažas išgręžtas skylutes, todėl negalima pamatyti ir įsitikinti ar tarpas pilnai užpildytas, beto turite įsitikinti kokia tai puta, nes kai kurios putos turi savybę sudūlėti labai greitai. Šiltinimas su granulėmis (tikriausiai turite omenyje polistirolo granules) yra geresnis pasirinkimas, tačiau mažiau efektingas, šiluminė varža yra mažesnė. Jeigu oro tarpą šiltintumėte ekovata, visų šių niuansų išvengtumėte, nes ekovata turi puikias šilumines savybes, be to instaliuojant ekovatą į sienas, išimama visa plyta, dėl ko matomas akivaizdus rezultatas.

Dėl sandarumo. Jei jaučiate, kad šaltis išeina, tai priklauso nuo to, kokiu storiu šiltinote stogą, kad šiluma neišeitų, reikėtų šiltinti mažiausiai 25 cm storiu. O perdangą siūlyčiau apšiltinti ekovata, nes ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, pasižyminti puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis: λ = 0,037; 0,036 W/mK. Jums nereikia, kad namas nekvėpuotų, jums reikia, kad namas būtų šiltas. Su ekovata visą tai pasiektumėte. Apie putas nieko blogo negalėčiau pasakyti, tačiau gyvenamojo namo aš nešiltinčiau. Manau šiltinimas putomis geriausiai tinka garažų, angarų ar kitų gamybinių patalpų šiltinimui.

Žinoma, kad rąstinio namo apšiltinimui geriausia termoizoliacinė medžiaga - ekovata. Ji vienintelė termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Impregnantai, esantys ekovatoje, apsaugo pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi namas senas, šiltinimo tarpai bus tikrai nevienodi, dėl ko gali atsirasti sunkumų dedant vatą dembliais. Su ekovata viskas paprasta. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tarpų atstumas visiškai nesvarbus. Paprastai išorinės lauko sienos šiltinamos šlapiuoju būdu. Jis atliekamas tinkamomis oro sąlygomis - pavasarį, vasarą, rudenį. Žiemą šiltinimo šlapiuoju būdu neatliekame, tačiau galima rinktis kaip alternatyvą šiltinimą sausuoju būdu. Jums tereikėtų prisitvirtinti plėvelę ant medinių tašų, tam, kad liktų uždaras tarpas, į kurį pripūstume ekovatos sausuoju būdu. Šiltinant šlapiuoju ar sausuoju būdu, ekovatos savybės nesikeičia.

Apšiltinti oro tarpą ekovata galime. Šiluminė varža priklauso nuo to, kokio storio sienoje yra oro tarpas. Ekovatos R10 = 2,9 m²·K/W. Šiltinant sausuoju būdu į oro tarpą, darbų vykdymas nepriklauso nuo oro temperatūros. Sausuoju būdu ekovata šiltiname bet kuriuo metų laiku.

Ekovatos 1 m3 gali sverti 30 - 35 kg. Nepatarčiau dėti paprastos, šiltnamiui skirtos, plėveles dėl daugelio priežasčių, viena iš jų ta, kad ji greitai suplyšta. Jei plėvelę dėti norite, geriau dėkite tam skirtą - garą izoliuojančią plėvelę. Tačiau ekovatai plėvelė nėra būtina. Jei bijote dėl to, kad ekovata yra biri medžiaga, o perdangoje gali būti šiokie tokie tarpeliai ir ekovata gali pradėti byrėti, jums pakaktų po apačia pasitiesti paprastą statybinį popierių.

Jeigu daugiabutis senos statybos, vadinasi sienų oro tarpai yra tušti. Oro tarpuose vyksta oro judėjimas. Šiltas oras, iš jūsų buto, keliauja į lauką, o šaltas lauko oras - į vidų. Taip oras virsta garais, dėl ko ir pelija jūsų išorinės sienos. Kad taip nebūtų, sienų oro tarpus reikėtų apšiltinti. Oro tarpams apšiltinti tinka ekovata. Ekovata savyje turi antiseptinių savybių, dėl ko neleidžia pelyti ir pūti pastato konstrukcijoms. Apsišiltinę oro tarpą ekovata, pamirštumėt apie pelijančias sienas. Tačiau apšiltinti daugiabučio sienas ne taip paprasta, visų pirma dėl to, kad jums tikriausiai niekas neleis tvarkyti išorinių sienų. Šį klausimą pirmiausia turėtumėte spręsti su jūsų namą prižiūrinčiu atsakingu asmeniu.

Esminis skirtumas tarp ekovatos ir įvairių kartų putų yra tai, kad ekovata - ekologiška medžiaga. Taip pat šiltinant ekovatai daugeliu atveju nebūtina naudoti termoizoliuojančias plėveles, nes ekovata atlieka jų funkcijas pati. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatos sluoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į ekovatą. Šiluminės savybės yra šiek tiek geresnės uždarų porų putų, tačiau ir kaina yra gerokai didesnė, o apšiltinus ekovata storesniu šiltinimo sluoksniu, rezultatą gauname tą patį, tik išlaidos gerokai mažesnės. Manau geras pasirinkimas poliuretano putomis šiltinti gamybines patalpas, sandėlius ar kt. O dėl gyvenamojo namo apšiltinimo putomis - labai gerai pagalvočiau..

Mediniui namui apšiltinti geriausiai tinka ekovata. Ekovata yra ekologiška medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl yra kvėpuojanti. Priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę, todėl daugeliu atveju nereikalinga naudoti izoliuojančias plėveles. Medinio namo paruošimas yra toks: Ant pastato sienų reikėtų prisitvirtinti medinius tašus ne didesniu nei 60 cm atstumu vienas nuo kito. Jei planuojate šiltinti didesniu nei 5 cm storiu, patariame medinius tašus tvirtinti horizontaliai ir vertikaliai. Vertikalias sienos konstrukcijas šiltiname ekovata šlapiuoju būdu, todėl žiemos metu darbai neatliekami. Sausuoju būdu: perdangas, stogus, grindis ir t.t., šiltiname visais metų laikais.

Šiltinant mineralinėmis vatomis pastato kontrukcijas, garą izoliuojančios bei difuzinės plėvelės yra būtinos. Dabar pas jus yra tokia situacija: Garai patenka į mineralinę vatą, tačiau negali išeiti, todėl vatoje susidaro drėgmė, kuri niekur nepašalinama, laikui bėgant drėks stogo konstrukcijos ir paprasčiausiai supus. Geriausias pasirinkimas būtų nuimti gipsą ir pritvirtinti garą izoliuojančią plėvelę.

Stogo perdangas ar stogo šlaitus taip pat lengvai galima pašiltinti ir ekovata. Ekovata yra ekologiška termoizoliacinė medžiaga, leidžianti kvėpuoti jūsų namo konstrukcijoms, todėl apsišiltinus namą ekovata, jame sukuriama "sveika aplinka", nes ekovata kaip ir medis priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatos luoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į ekovatą. Todėl šiltinant namą ekovata, dažnais atvejais nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles. Taip pat ekovata pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis: λ=0,036; 0,037 W/(m·K). Vieno kūbinio metro kaina su darbu bei medžiagomis nuo 39 eur, kaina priklauso nuo to ar šiltinsite stogo perdangą, ar stogo šlaitus.

Jeigu stogą su erdve viduje šiltinsite ekovata, tuomet jums reikėtų stogo gegnes "užsidengti", t.y. prie gegnių apačios pritvirtinti plėvelę, OSB plokštę ar kt. medžiagą, tam, kad liktų oro tarpas, į kurį, padarę skyles jūsų pasirinktoje medžiagoje, pripūstume ekovatos. Pagal jūsų stogo plotį bei šiltinimo storį, šiltinimas ekovata jums kainuotų apie 1500 Eur.