UAB GOTINGA ekspertų komentarai

Kiekviena danga turi ir savų pliusų ir savų minusų. Skarda - perdirbamas produktas ir kai danga atitarnaus - nereiks mokėti už utilizavimą, o dar ir atsiimsit kažkiek. Šiferis - su laiku tampa trapus ir gali būti vėliau problemų netgi nuo stambios krušos (praėję metai ypač tą parodė). Skarda (bent jau šiais laikais) dar nepramušama, nebent aplanksto, bet nereikia skubiai keisti. Dėl mažesnio svorio - taip, logikos yra. Akustika - kai stipriai lyja ar kokia kruša - girdėsit palanges daugiau. Jei kokybiška termoizoliacija tvarkingai suklota ar supūsta - triukšmas praktiškai eliminuojamas. Be to yra nemažai priemonių kaip sumažinti išorės triukšmą. Kas liečia stogo estetinę pusę - deja, šiferio dar tokio nepagamino, kuris būtų toks pat ilgai išlaikantis spalvą kaip kokybiška skarda. Iš patikimiausių gamintojų mūsų rinkoje - suomių Ruukki.

Pirmiausia pasidomėkit iš kur pirkta stogo danga ir ar visas komplektas buvo iš vieno tiekėjo, o gal statytojas ieškojo pigiausio varianto visose pakampėse. Tenka susidurti su tokiais pirkėjais, kurie užsako tik kai kurias detales, o iš kur ima likusias - čia jau statytojo sąžinės reikalas. Jeigu vietoj gamintojo tiekiamos akustinės Classic juostos naudojama pigesnė alternatyva (pvz. balto pūsto polietileno juosta, skirta šildomoms grindims), tai nereikia tikėtis, kad bet ką padėjus, tas daiktas atliks savo funkcijas. Čia reikalingas tam tikras temperatūrinis atsparumas, todėl nuo aukštesnės temperatūros tam nepritaikytos medžiagos paprasčiausiai deformuojasi ar išsilydo (skarda gali įkaisti ir iki 60-80 laipsnių). Be to ir dangai naudojama skarda turi būti tam tikros rūšies, o ar gali garantuoti atitinkamą rūšį pardavėjas, jeigu danga išprofiliuota kur nors vietinėje firmelėje iš lankstymui skirtos plastiškos skardos...

Trapeciniai profiliai (18-20mm bangos aukščio) dedami nuo 11 laipsnių stogo nuolydžio. Įvairūs pritempinėjimai (papildoma hermetizacija ir perkeitimai) nėra sveika stogo konstrukcijai ir sumažina stogo dangos eksplotacijos trukmę iki remonto ar keitimo. Be to reikia specialiai paruošti ir apatinį hidroizoliacijos sluoksnį, imantis specialių priemonių vinių sandarumui užtikrinti.

Galima užsisakyti juodą lietvamzdžių latakų apsaugą nuo lapų (plastikinę) 33 cm - ji jungiasi tarpusavyje ir dedasi į lataką per visą ilgį ( 2,5 Eur/vnt.), arba pačio lietvamzdžio santakos gaubtą - groteles nuo lapų (4,60 Eur/vnt.). Dar yra savaime išsivalančioji lapų gaudyklė, montuojama apačioje prie išbėgimo, bet ji gali ir neapsaugoti nuo užsikimšimo aukščiau. Kaina 25 Eur.

Vienintelis gamintojas, kuris gamina ir teikia savo produkciją pradedant rūdos lydimu aukštakrosnėse ir baigiant pristatymu Jūsų objekte - Ruukki. Kadangi atkrenta krūvos tarpininkų ir galutinio produkto iš lygios skardos gamintojų - gaunat optimalią kainą ir ko gero geriausią kokybę su tiesiogine GAMINTOJO GARANTIJA. Šis gamintojas kontroliuoja visą gamybos ir tiekimo grandinę, todėl gali teikti pilnavertę garantiją ir servisą. Nors ir reikalą turim su metalais, tačiau ir čia ypač svarbu yra ir atitinkamos laikymo sąlygos ir realizavimo terminai - lygiai skardai su polimeriniais padengimais visi lankstymo ir profiliavimo darbai turi būti atliekami 1 metų laikotarpyje neviršijant ribinių temperatūrų ir kt. parametrų, nes vėliau polimeriniai dažai jau būna sukietėję ir ne tokie plastiški - gali atsirasti lenkimo vietose plika akimi sunkiai įžiūrimi įtrūkimai, kurie su metais gali išryškėti ir atsirasti nepageidaujamų metalo korozijos požymių. Žinovai tikrai gali patvirtinti metų patikrintą Ruukki kokybę. Ir kas svarbiausia, kad kaina mažai skiriasi nuo kitų siūlomų gamintojų. Ši investicija orientuota į ilgalaikį laikotarpį, taip kad reikia rinktis labai atsakingai. Remonto ar renovacijos darbai kainuoja labai brangiai. Dabar kaip tik iki lapkričio 30 d. yra gera proga pasinaudoti Ruukki 25 metų jubiliejine akcija.

Vienintelis variantas - jeigu norit turėti normalų stogą - nepalikinėkit jokių senų dangų po nauja. Tikrai ekonomija bus trumpuoju periodu, o vėliau galit turėti rimtų problemų. Vis tiek turėsit stogą grebėstuoti prieš dengiant naują dangą.

Pirmiausia, tai arba neteisingai nurodytas stogo nuolydis (9 proc. - yra apie 5-6 laipsniai), arba netinkama tokiam nuolydžiui parinkta danga. Iš tikrųjų Jums reikėtų kreiptis pirmiausia į stogo dangą pardavusią įmonę - gal jie ką patars. Priežasčių dėl "pokšėjimo" reiktų ieškoti vietoje. Galimi variantai - neteisingai prisukti (perveržti) tvirtinimo varžtai, negerai pritvirtintos kraigo ventiliacinės detalės, stogo danga buvo montuojama prie labai šaltų arba karštų orų, naudota šlapia mediena, neteisingai pritvirtinta kraštuose (vėjalentės), ar buvo naudojama akustinė tarpinė (arba panaudota visai kitos paskirties medžiaga) ir t.t. Priežasčių gali būti daug - reikia žiūrėti vietoje.

"Makaronus" galima būtų naudoti 5cm aukščio, bet atsiras kitų problemų - sunku bus aukščiau sumontuoti latakus - matysis "aukštas kakta". Dedant Ruukki T45 (beje, tokiam stogo nuolydžiui tinka ir T20), ventiliacinis tarpas realiai kaip ir didesnis nei būtų Classic, vyksta intensyvesnė sluoksnio ventiliacija, tačiau atsiranda kitokių problemų. Praktiškai reiktų užtikrinti ne tik pakankamą ventiliacinį tarpą, tačiau ir pakankamą oro patekimą apatinėje karnizo dalyje (tarp dangos ir plėvelės ties lataku), bet ir viršutiniame karnizo taške. Pačiai plėvelei naudingas didesnis atstumas nuo stogo dangos - gaus mažesnį temperatūros poveikį. Viršutinėje karnizo dalyje yra keli variantai kaip išspręsti ventiliacijos užtikrinimą,visame plote vinių sandarumą, teisingą apšiltinančio sluoksnio suklojimą, atitinkamos plėvelės pasirinkimą . Tai tikrai plati tema ir yra labai daug niuansų kai[p neprisidaryti problemų vėlesniame etape. Nereiktų ignoruoti ir ventiliacinių kaminėlių (pvz. VILPE gamintojo), kurių naudojimas mūsuose dar nėra tapusi tradicija (tikrai be reikalo).

Ir teoriškai ir praktiškai galima, tik ar verta palikinėti seną daiktą, kurio tarnavimo laikas jau ko gero pasibaigęs. Sau tikrai tokio varianto nesirinkčiau, nes visiškai neprognozuojama tokio sumuštinio ilgaamžiškumas ir patikimumas.

Idealus variantas tokiu atveju Classic tipo stogo danga, kuriai min nuolydis yra 7 laipsniai. Tik išskirtinais atvejais (jei šlaito ilgis yra didesnis nei max 12.5 m) reiks užsakyti ne ištisinį lakštą. Šiaip visa plokštuma bus tikrai sandari. 10 laipsnių nuolydžiui šiferis nėra geriausias variantas. Reikia tik pasirinkti patikimą gamintoją kad neturėt jokių problemų ateityje bent 30 metų (tokią min garantiją suteikia skandinavų gamintojas Ruukki). Galima išsirinkti nuo ekonominio (30 metų techninė garantija) iki tikrai prabangaus ir ilgaamžio produkto (50 metų techninė garantija). Be to reikia atsižvelgti į apatinio hidroizoliacinio sluoksnio įrengimą, naudoti antikondensacinę (jei stogas nešiltinamas) ar klijuojamą difuzinę plėvelę (jei stogas šiltinamas - hidroizoliacinis sluoksnis ir apsauga nuo vėjo turi būti patikima ir sandari), vinių sandarinimo priemones arba hidroizoliacinės (antikondensacinės ar difuzinės plėvelės) specialią klojimo technologiją.

Tokiam nuolydžiui tinkama danga yra trapecinio arba klasikinio profilio skarda. Pvz Ruukki T20-24W-1100, T45-37W-900 arba Classic, Classic NEXTGEN, Classic PREMIUM, Classic Authentic, Classic Economy Plus, Classic Economy.... Jeigu Pavyktų nuolydį padaryti 14 laipsnių, tai tiktų ir visos čerpių imitacinės dangos.

Iš aprašymo neaišku ar stogas jau buvo sugrebėstuotas. Na, jeigu atsirado rūkstantis kaminas vidurvasaryje, kurio karštos dalelės tikrai pradegino skylutes, tai vienintelis vaistas - ją pakeisti, arba daryti papildomą ventiliacinį sluoksnį ir užkloti naujai (galima naudoti pigesnę ir tvirtesnę antikondensacinę plėvelę), seną paliekant kaip vėjo izoliacinį sluoksnį - tai netgi būtų geresnis ir patikimesnis variantas, nei buvo pirminis. Aišku, jeigu nebijoma, kad togas "pastorės" kokiais 3-5 cm. Tik reikia turėti omenyje, kad neuždengtos danga difuzinės plėvelės negalima laikyti ilgiau kaip 3 - 4 mėn (kokia "stebuklinga" ji bebūtų ir max laikas priklauso nuo gamintojo), o geriausia ją uždengti nedelsiant, kad ultravioletiniai saulės spinduliai nespėtų pradėti savo ardomojo darbo, kuris plika akimi dar nematomas, o pasijus tik po kelių metų jau po stogo danga...

Jeigu stogas yra su nedideliu nuolydžiu (iki 40 laipsnių), tai pilnai pakanka 125mm diametro latako ir dviejų stovų (diametras 90 mm). Be abejo, reiktų atsižvelgti ir į individualias lietaus vandens nukanalizavimo (surinkimo) ypatybes.

Visam "buterbrode" tikrai trūksta garo izoliacijos. Drėgmė, esanti patalpoje, patenka į vatą, kur atvėsus viršutiniame sluoksnyje kondensuojasi ir teka žemyn kondensato pavidalu. Be to nelabai gerai, jeigu 150mm vata sudėta vienu sluoksniu ir nėra "siūlių perkeitimo". Dar reikia pažiūrėti, ar tas ventiliacinis sluoksnis tarp vėjo izoliacinės vatos ir stogo dangos yra funkcionuojantis - oras turi turėti galimybę cirkuliuoti - turėti kur įeiti prie karnizo ir išeiti viršutiniame taške (ties kraigu ar pasieniu). Jeigu oro cirkuliacijos nėra, tai tas ventiliacinis tarpas realiai neatlieka savo funkcijos. Be to tas tarpas turėtų būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Plieninei čerpei mažiausias nuolydis yra 14 laipsnių. Norint dengti čerpinio profilio dangą - reikia didinti nuolydį. Priešingu atveju joks gamintojas negarantuos stogo dangos sandarumo tirpstant sniegui. 10 laipsnių nuolydžiui galima dėti klasikinę valcuotą dangą.

Geriausia rinktis žinomų gamintojų gaminius. Tai garantuoja kokybę, ilgaamžiškumą ir ilgalaikį funkcionavimą. Žinoma, tokios medžiagos yra ir brangesnės. Kaip pvz. galima paminėti:
DuPontTM Tyvek® Airguard – šilumos izoliacijos efektyvumą gerinanti garo izoliacija su metalizuotu sluoksniu sienoms ir luboms.
Ši plėvelė naudojama lubų ir sienų garo izoliacijai, nes yra 100 procentų sandari oro konvekcijai ir turi labai mažos emisijos paviršių, o tai stipriai padidina pastato šilumos izoliacijos efektyvumą. DuPontTM AirguardTM stabdo nevaldomus oro srautus pastato viduje ir sukuria geresnę šilumos izoliaciją, kas yra pagrindas norint sukurti komfortišką ir energiją taupantį namą.
Aplinkos apsauga
DuPont™ Climate Systems produktai turi didelės pozityvios įtakos aplinkos apsaugai – prisideda prie išmetamų į aplinką CO2 dujų kiekio sumažinimo, nes mažina kuro sunaudojamo pastato šildymui kiekį.

Jeigu nemanot naudoti palėpės, tai geriau papildomai pastorinti tą patį perdangos šiltinamąjį sluoksnį. Bus tikrai ir pigiau ir efektyviau. Galima uždėti tik vėjo izoliacinę plėvelę , jeigu palėpė bus ventiliuojama (kas yra rekomenduojama). Garo izoliacija (izoliacinė plėvelė) reikalinga tik iš vidinės termoizoliacijos pusės.

Skirtumo didelio nėra - ir skarda ir šiferis, jeigu jie kokybiški. Visais atvejais stogo konstrukcija atrodo panašiai - reikalingas ventiliacinis sluoksnis, difuzinė plėvelė (arba vėjo izoliacinė ir antikondensacinė arba hidroizoliacinė-antikondensacinė). Jeigu šlaitas yra didelis - reikėtų pagalvoti ir apie stogo konstrukcijos ventiliavimo kaminėlius - tas prailgins medinės konstrukcijos ir plėvelės tarnavimo terminą. Svarbiausia, kad pasirinktumėt kokybiškas medžiagas, kuriomis duodamos ilgalaikės garantijos. Visą tai geriausia įsigyti pas vieną patikimą gamintoją ar kompetentingą tiekėją - tada yra tikimybė medžiagas pasirinkti optimaliai tas, kurios Jums reikalingos.

Nelabai aišku, kokia ten naudota difuzinė plėvelė. Juoda spalva - nieko nesako. Šiaip tai Garo izoliacija (min polietileno 200 mikr plėvelė) turėjo būti klojama tarp šiltos patalpos ir termoizoliacinės medžiagos, jos sujungimus patikimai suklijuojant, kad garas neturėtų jokio praėjimo. Ant vatos turėtų būti klojama vėjo izoliacinė plėvelė, kad nebūtų papildomų šilumos nuostolių, jeigu papėdė bus pakankamai ventiliuojama. Didesnis kondenstato kiekis vykdant tinkavimo darbus neturėtų stebinti.

Nėra vienareikšmio atsakymo. Skarda ilgiau išliks estetiškesnė - ir spalva, ir paviršius mažiau linkęs samanoti. Be to - tai viena lengviausių stogo dangų - mažiau apkrauna namo konstrukciją. Šiferis - labiau inertiška medžiaga. Jis lėčiau įšyla, temperatūra pačios medžiagos nepasiekia tokių reikšmių, kaip skarda, tačiau kad ir kaip keista bebūtų - tai nebus pigesnis variantas nei skarda. Dėl ilgaamžiškumo nėra aiški situacija - skarda (kokybiška ir pagaminta patikimo gamintojo) laikys tikrai ne mažiau kaip 30-50 metų ir tai pasiteisinę praktikoje, na o beasbestinis šiferis... Be viso to reikia neužmiršti, kad naudojant bet kokias medžiagas - labai svarbu laikytis visų technologinių reikalavimų, nes priešingu atveju gali būti nemažų bėdų.

3-5 cm. priklausomai nuo dangos tipo. Dar prie gegnės galo turbūt kalsis apkalos lenta (1,5 - 3 cm) . Taigi dar reiktų įvertinti ir tai, nors gali būti ir be lentos - žiūrint kokį apdailos sprendimą pasirinkote.

Jeigu stogo nuolydis yra didelis ir latakai bus montuojami didesnio diametro, tai rekomenduojam naudoti prailgintus latako laikiklius (jie yra ir tvirtesni) , bet reikia dar įvertinti ir kaip bus klojama plėvelė. Ne pro šalį būtų pasikonsultuoti ir su meistrais - dirbant su prailgintais laikikliais dar reikia turėti ir atitinkamus įrankius tų laikiklių prilenkimui.

Pirmiausia turite kreiptis į pardavėją ir su juo aiškintis situaciją. Jeigu Jūsų atveju atrodys, kad situacija ginčytina ir sprendimas netenkina - yra tokia Valstybinė Vartotojų Teisių Apsaugos Tarnyba.

Estetiškai kokybiška skardinė stogo danga atrodys ilgaamžiškiau. Įvertinus visas reikalingas medžiagas stogo dengimui , skardinis variantas gali būti ir pigesnis. Be to , skardinė stogo danga yra ir lengvesnė - prieš renkantis stogo dangą reiktų įvertinti apkrovas , tenkančias pastato sienoms ir pamatams. Žinoma , trūkumų galima rasti abiem variantais.

Apie 15-30 proc. Tiksliau įmanoma paskaičiuoti tik turint stogo brėžinius. Tai konstruktyvai (gegnynas) ir komplektuojančios detalės (kraigai, vėjalentės, laštakiai, latakai), tos pačios stogo dangos galimi didesni nuostoliai bei pačių darbų kaina.