Wavin Baltic, UAB ekspertų komentarai

Turbūt brangiau kainuos visa tai sukomplektuoti, kad veiktų kaip priklauso, negu pastatyti naują. Tokios praktikos mes netaikome.

Akumuliacinė talpa gali būti sudaryta iš infiltracinių blokų (V=410L), kurios išdėstome į reikiamą formą arba suformuojame reikalingą tūrį.
Vėliau blokų sistema yra apvyniojama nelaidžia vandeniui membrana ir membranos kraštai suvirinami, kad būtų užtikrintas sistemos sandarumas.
Kitas akumuliacinės talpos variantas yra naudoti GRP rezervuarą nuo 5m³ iki 100m³ tūrio (žingsniu kas 5m³).
Tiek pirmas, tiek antras variantas yra montuojamas horizontaliai po žeme.

Galėtume pasiūlyti sandarią PE talpą nuotėkoms. 3-4 asmenims patarčiau pasirinkti 5,4 kub. m talpą. Pačios uždaros vandens kanalizacijos talpos kaina būtų 1330 Eur be PVM.

Galėtume pasiūlyti BioKem6 biocheminio valymo įrenginį. Įrenginys skirtas aptarnauti iki 6 žmonių, arba iki 0,9 kub. metrų nuotekų per parą.
Vien įrenginio kaina ~3500 Eur be PVM.
Dėl įrengimo kaštų negaliu pasakyti, nes tokių paslaugų neteikiame.
Taip pat nepasakysiu, kiek kainuos pasidaryti projektą, kad gautumėte reikiamus leidimus, nes tokių paslaugų neteikiame.

Siūlytume Jums 3 arba 5,4 kub. m tūrio talpas iš PE.
Jei pasirinksite mažesnę talpą, tai reikės dažniau kviesti išsiurbimo mašiną ir automatiškai pabrangs aptarnavimas.
Taip pat galime pasiūlyti ir didesnes talpas iš stikloplasčio.

Toks nuolydis būtų tinkas DN160 vamzdžiui, tačiau DN110 vamzdžiui reikėtųbent 2cm/m. Atstumas yra per didelis 30 metrų, Statybinis techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 nurodo:
259. Išvadaa laukujės dalies ilgis (iki pirmojo nuotekų šulinio) turi būti ne ilgesnis kaip 8 m nuo paskutinio prijungto stovo ar pravalos, kai išvadas 50 mm skersmens, ne ilgesnis kaip 12 m, kai išvadas 100 mm ir ne ilgesnis kaip 15 m, kai jo skersmuo didesnis. Prireikus daryti ilgesnį išvadą, j ame įrengiamas apžiūros šulinėlis.
Todėl reikalingas tokiai linijai 30m tarpinis inspektavimo šulinys.

Taip, šildymo ir vandentiekio sistemoms montuoti pilnai gali būti panaudoti daugiasluoksniai metalopolimeriniai vamzdžiai, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šie turi atitikti privalomąjį LST EN 21003 standartą. Rinktis patartina labai atidžiai, kadangi iki šiol vis dar dauguma siūlomų daugiasluoksnių vamzdžių neatitinka šio standarto reikalavimų, yra pagaminti iš neaiškių medžiagų, bei neaiškių gamintojų. Išoriškai, tiek žinomų gamintojų, tiek ir "bevardžių" gamintojų vamzdžiai atrodo analogiškai. Kaip atskirti kokybišką vamzdį iš daugybės siūlomų (ar bent vamzdį, atitinkantį standarto keliamus reikalavimus, nuo neaiškios kokybės vamzdžio)? Vartotojams tai padėti išsiaiškinti turėtų LST EN ISO 21003 standarte aprašytas minimalus reikalaujamas vamzdžio markiravimas (žymėjimas). Pagal pastarąjį, bet kokie pastato šildymo bei vandentiekio daugiasluoksniai vamzdžiai privalo būti pažymėti: - Šio standarto numeriu, t.y. EN ISO 21003 - Gamintojo pavadinimu arba kodu - Išoriniu vamzdžio skersmeniu bei sienelės storiu - Medžiagomis, iš kurių sudarytas vamzdis - Vamzdžio pritaikymo klase (klasė 1 – vamzdžiai karšto vandens tiekimui, 2 – aukštesnės temperatūros karšto vandens tiekimui, 3 – žematemperatūriniam šildymui, 4 – žemetemperatūriniam radiatoriam šildymui, 5 – aukštatemperatūriniam radiatoriniam šildymui) - Pagaminimo data ir laiku Visa kita informacija, pažymėta ant vamzdžių yra neprivalomoji, tačiau žymesni gamintojai vamzdžius paženklina nepriklausomų tikrintojų bei sertifikavimo įstaigų tikrinimo ženklais bei sertifikatų numeriais (pvz. DVGW, KIWA, SKZ, CSTBat ir kt.)."Bevardžių" vamzdynų gamintojai gi, dažniausiai apsiriboja minimalia informacija, tačiau daugeliu atveju pridėdami vartojų akiai patrauklius įrašus tokius, kaip "made in german technology" ("pagaminta pagal vokišką technologiją") ir pan. Patarimas vartotojams: - Rinkdamiesi daugiasluoksnius vamzdžius, visų pirma įsitikinkite ar yra nurodytas gamintojas (neaiškios kilmės "bevardžiai" gamintojai gali rizikuodami paženklinti vamzdžius visais standarto reikalaujamais žymenimis); - Įsitikinę, kad gamintojas yra nurodytas, atkreipkite dėmesį iš kokių medžiagų pagamintas vamzdis. Visais atvejais vidinis vamzdžio sluoksnis (turintis tiesioginį kontaktą su vandeniu)- rekomenduojamas susiūtasis polietilenas PEX (pavyzdžiui PE-Xc/AL/PE). Plastikas PE-X lyginant su kitomis plastikų rūšimis, naudojamomis daugiasluoksniuose vamzdžiuose, yra atspariausias aukštoms temperatūroms bei slėgiui. - Taip pat atkreipkite dėmesį ir kokiai klasei priskiriamas vamzdis, pvz. jei bus pažymėta tik 1-ma klasė ("class 1"), jis nebus skirtas radiatoriniam šildymui ir pan.)

Jūsų planuojamos terasos pamatai neturės jokios įtakos valymo įrenginiui. Bet, manau, Jums reikėtų pagalvoti, ar verta daryti terasą virš valymo įrenginio vien dėl to, kad dangčiai gadina vaizdą. Juk atsarginis ratas ant visureigio galo taip pat gadina vaizdą, bet tai savaime suprantama, kad kitaip negali būti. Pagalvokite, Jūs sėdite terasoje, o po kojomis burbuliuoja. Svečias klausia "kas čia", o Jūs atsakot "vyksta biologinis procesas, t. y. valomos mano nuotekos". Be to, jei išsiderins įrenginys (pvz. pateks daugiau chemikalų ar skalbimo miltelių ir žus aktyvus dumblas) Jūs terasoje negalėsit sėdėti tiesiog dėl lengvai nemalonaus kvapo. Ir dar viena bėda, valymo įrenginyje sėkmingai veisiasi mažos muselės, kurios skraidys ant Jūsų tersoje stovinčio stalo sudėtų saldumynų ir kavos. Manau Jums vertėtų pagalvoti, ar verta daryti terasą virš valymo įrenginio.

Jei šiame vienkiemyje negyvensite nuolatos, o tik atvažiuosite poilsiui, esant aukštam gruntiniam vandeniui geriausia montuoti nuotekų kaupimo talpą. Jos mažiausias tūris turėtų būti 4 m3, didžiausias - iki 10 m3. Prisikaupus nuotekoms ir suveikus lygio signalizacijai, jus iškviesite asenizacinę mašiną, kuri išsiurbs susikaupusias nuotekas ir išveš į artimiausių nuotekų valymo įrenginius. 4 m3 tūrio nuotekų kaupimo talpos su signalizacija komplekto kaina - 1300 Eur su PVM be montavimo.

Technologiškai išbaigto būdo, kad užhermetizuoti nuotėkį per jungtį, Lietuvoje vargu ar kas gali pasiūlyti. Klaida buvo padaryta statybos metu, nes statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" numato, kad vamzdžių, paslėptų atitvarose ar kitose statybinėse konstrukcijose, jungtys (movos, užlituotos ar suvirintos siūlės) turi būti tokio pat atsparumo kaip ir patys vamzdžiai. Draudžiama paslėptus vamzdžius sujungti srieginėmis jungtimis. Turėtumėt kreiptis į darbus atlikusią bendrovę dėl garantinio remonto.

Rinkdamiesi vamzdynus šildymo ir vandentiekio sistemoms, atsižvelkite į šiuos kriterijus:1. Vamzdynas turi atitikti ISO 21003 standartą (standartas isigaliojo 2008 m. ir labai nedidelė gamintojų dalis jį turi įsivedusi).2. Reikia rinktis ne tik vamzdyno gamintoją, o visą sistemą (jungtys ir kitos reikiamos detalės pilnai sistemai).3. Rekomenduotina rinktis gamintoją, turintį oficialią atstovybę Lietuvoje, nes tokiu būdu galima greičiau ir operatyviau gauti reikiamus techninius atsakymus į rūpimus klausimus, iškilus bėdai sulaukti pagalbos.

Seno šulinio nuotekų kaupimui panaudoti negalima. Didelė tikimybė, kad jis bus nesandarus ir nuotekos tekės į gruntą. Gruntu nevalytos nuotekos gali patekti į Jūsų geriamo vandens šulinį. Toliau pasekmės nenuspėjamos. Todėl siūlau dėti biologinio valymo įrenginį arba sandarią plastikinę nuotekų kaupimo talpą. Talpos tūris turėtų būti ne mažiau 4 m3 tūrio (mažiausia asenizacinė mašina veža 3,7 m3).

Kiekvieno gamintojo valymo įrenginių eksploatacija skirtinga, todėl įrenginiai privalo būti eksploatuojami pagal būtent įsigyto įrenginio eksploatacijos instrukciją. Jokių specialų „biopriedų" nėra. Pradėjus eksploatuoti valymo įrenginį aktyvūs mikroorganizmai, kurie valo nuotekas, atsiranda savaime. Svarbu, kad būtų antras arba trečias metų ketvirtis - temperatūra bioreaktoriuje turi būti ne žemesnė nei 16 laipsnių.

Pradėti reikia nuo projekto. Tam, kad pradėti projektavimą, reikia gauti technines sąlygas. Kai bus projektas, tik tada galėsit oficialiai įsirengti kanalizaciją ir susimontuoti nuotekų valymo įrenginius.

Geriamas vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194) reikalavimus. Sprendžiant iš aprašytos situacijos vanduo greičiausiai neatitinka šių reikalavimų ir ne būtinai dėl šalia ėjusio kanalizacijos vamzdžio, bet ir dėl kitų taršos šaltinių. Sumažinti organinių teršalų šulinių vandenyje galima nutolinus nuo šulinio teršalų šaltinį (pvz., nukėlus tvartą), keletą kartų išsemiant šulinį, chloruojant, filtruojant vandenį ir t.t., tačiau prieš tai vis dėlto reikėtų jį ištirti. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gerti šulinio vandenį tik įsitikinus, kad jis nėra užterštas cheminėmis ir mikrobiologinėmis medžiagomis. Šiuo metu patikrinti vandenį galima Respublikinio mitybos centro laboratorijoje bei visuose higienos centruose, kurie yra visų apskričių bei kai kuriuose rajonų centruose. Pripilkite pusantro litro talpos plastmasinį vandens butelį, prieš tai perplovę jį tuo pačiu vandeniu, ir nuvežkite į artimiausią higienos centrą. Tokie pagrindinių teršalų tyrimai atliekami tą pačią dieną. Jei leidžia galimybės ar diktuoja aplinkybės, galima atlikti visą analizę (su mikrobiologiniais tyrimais, nustatančiais mikroorganizmus, parodančius, kad gali būti žarnyno ligų sukėlėjų), tai kainuoja 165 Eur.

Buitinių nuotekų valymo įrenginio projektavimui sąlygas išduoda regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Jūsų atveju patarčiau laivo triume įrengti nuotekų kaupimo talpyklą ir prisišvartavus krante nuotekas išsiurbti ir išvežti į miesto nuotekų valymo įrenginius.

Kaimo sodyboje galima (legalu) sumontuoti sandarią nuotėkų kaupimo talpą. Kadangi asenizacinė mašina gali išvežti mažiausiai 3.7 m3, maksimaliai 10 m3 vienu metu, siūlau sumontuoti 4 m3 arba 6 m3 tūrio talpyklą. 4 m3 talpos kaina 1300 Eur su PVM, 6 m3 tūrio talpos kaina 1700 Eur su PVM.

Vartojantys šulinių vandenį gali taip įrengti ir prižiūrėti šulinį, kad vanduo bus saugus sveikatai. Primename reikalavimus šachtinio šulinio įrengimui: 1. vieta šuliniui turi būti parinkta 7 m atstumu nuo namo, 10 m atstumu nuo garažo ar šiltnamio, 15 m atstumu nuo lauko kanalizacijos tinklo, 25 m atstumu nuo tvarto, mėšlidės; 2. šulinio rentiniai suleidžiami taip, kad tarp jų nebūtų plyšių, o rentiniai turi būti be įtrūkimų; 3. aplink šulinį įrengiama 2 m gylio ir 1m pločio molio užtvara; 4. viršutinis rentinys pakeliamas virš žemės paviršiaus 0,8 – 1 m; 5. šulinys dengiamas dangčiu arba stogeliu; 6. vieta aplink šulinį turi būti su 1proc. nuolydžiu, betonuota; 7. 25 m spinduliu aplink šulinį dirva netręšiama ir neteršiama; 8. vandenį iš šulinio geriausia pumpuoti siurbliu, jei tai neįmanoma - vandenį reikia semti vienu kibiru, pritvirtintu prie svirties ar volo; 9. prie šulinio turi būti įrengtas suoliukas kibirui pastatyti; 10. reikėtų bent kartą per metus vandens nekenksmingumą ištirti laboratorijoje.

Pagal jūsų apibūdintą situaciją šią sistemą įrengti galima. Tiesiog reikėtų nepamiršti, kad lauko nuotėkų vamzdį pakloti reikia 2 promilių kampu. Kad kvapai nesklistų iš tualeto patalpos rekomenduotina įrengti alsuoklį (vamzdis išvestas ant stogo). Jeigu namas nebus naudojamas žiemos metu, tai iš unitazo reikėtų išsemti vandenį, kad užšalęs jis jo nesuskaldytų.