UAB Gilius ir Ko ekspertų komentarai

Esmė tame, kad čia kalbama apie du skirtingus vandenis. Tie vandenys tarpusavyje nesusisiekia. Todėl turi skirtingas temperatūras ir slėgius.
Vienas - tai yra vanduo, naudojamas šildymui. Paprastai grindiniam šildymui numatoma maks. temperatūra - (+40) laipsnių. Tai yra tada, kada lauko oro temperatūra būna apie minus 22 laipsnius. Jeigu lauko oro temperatūra būna apie 0 laipsnių, tai šildymo sistemos temperatūra gali būti apie + 30 laipsnių.

Jeigu Jūs savo rankšluosčių džiovintuvą jungsite prie šildymo sistemos su minėtais parametrais, tai Jūsų rankšluosčių džiovintuvo temperatūra bus ta pati, t. y. nedidelė.

Jeigu Jūs norite, kad rankšluosčių džiovintuvo temperatūra būtų aukštesnė - apie 50 laipsnių, tai jūs turite jungti jį prie karšto vandens (šiuo atveju Jums reikės karšto vandens cirkuliacinės linijos ir, savaime suprantama, atskiro cirkuliacinio siurbliuko).
Tai yra kitas (antras) vanduo. Jis yra vandentiekio vanduo, kuris šilumos siurblio yra sušildomas iki 50-55 laipsnių ir naudojamas virtuvės, vonios ir pan. čiaupuose.
Jeigu Jūsų visi čiaupai uždaryti, t. y. jūs nenaudojate karšto vandens, tai tas vanduo niekur iš karšto vandens šildytuvo neteka. Tokiu atveju Jūsų rankšluosčių džiovintuvas atvėsta, nes karštą vandenį paprastai naudojate apie 20-30 min. per dieną.

Taigi, tokiu atveju siurbliuko reikia.

Prašome atkreipti dėmesį, kad vandentiekio vanduo turi daug savyje ištirpusio deguonies, todėl yra koroziškai aktyvus. Esmė ta, kad pigus gyvatukas iš juodo plieno vamzdžio šiuo atveju netinka. Toks tinka tik į šildymo sistemą (žr. pirmąją pastraipą).
Į karšto vandentiekio liniją įjungtas gyvatukas turi būti iš nerūdijančio plieno, DZR žalvario, t. y. atsparaus cinko išplovimui arba iš cinkuoto plieno.

Teoriškai taip daryti negalima. Priežastis - Jūs sutrikdysite namo šildymo sistemos (Jūsų minėtų stovų) balansą. Sumontavus didesnį kambario radiatorių (kad būtų kompensuotas nuimtas virtuvės radiatorius), jis nuims daugiau šilumos. Tai reiškia jame tekantis vanduo smarkiau atvės ir žemiau Jūsų esančiam kaimynui atitekės šaltesnis vanduo, nei turėtų. Žemiau Jūsų esantis kaimynas tą greitai pajus ir pradės ieškoti kaltų.
Ir atvirkščiai, virtuvės stove (tikriausiai ten yra tiekiamo vandens stovas, t. y. vanduo tiekiamas iš apačios -?), kur galimai būtų nuimtas radiatorius, aukščiau esantiems kaimynams atitekės karštesnis vanduo, nei reikia.
Naujojo radiatoriaus (ko daryti negalima) dydis turi būti apskaičiuotas ne pagal šildomą plotą, o pagal realius patalpos šilumos nuostolius. Arba, kitaip tariant, naujojo radiatoriaus šiluminis galingumas turi būti ne didesnis už abiejų radiatorių galingumo sumą.
Be to, keičiant radiatorius, reikia paruošti radiatorių keitimo projektą, kuriame būtų apskaičiuoti ir nurodyti radiatorių galingumai ir dydžiai. Priešingu atveju, Jūsų radiatorių keitimo darbai bus nelegalūs ir namo šilumos ūkį prižiūrinti organizacija turės pilną teisę Jūsų darbų nepriimti ir uždrausti tai daryti.
Jūsų numatomo varianto, kai atsisakoma vieno iš dviejų radiatorių ir likęs radiatorius keičiamas didesniu, šildymo vandens srautų išbalansavimo negalima ištaisyti jokiomis balansavimo priemonėmis, nes sistema yra vienvamzdė ir visi radiatoriai tame stove (jį sudaro tiekiamas ir grįžtamas stovai) priklauso vienas nuo kito. Jeigu bet kurioje vietoje pasikeičia projektiniai radiatorių dydžiai, tai neišvengiamai padaro įtaką visiems už jo einantiems radiatoriams.
Todėl toks Jūsų norimas radiatorių keitimas yra neleistinas ir negalimas.

Kiekviena lazda turi du galus. Jums teks rinktis tarp investicijos dydžio ir eksploatacijos pigumo bei patogumo. Šilumos kWh kaina, neįskaitant katilinės kainos, granulėmis siekia apie 4,0 ct/kWh, o šilumos siurbliu - apie 3,5 ct/kWh. Vadinasi, eksploatuojant Jums reikės mažiau mokėti už šilumos siurblio sunaudotą elektrą, nei už sunaudotas granules.

Šilumos siurblio įrengimas bus brangesnis už granulinio katilo įrengimą. Taip pat skirtumas bus ir šildymo sistemoje, bet nedidelis. Kadangi šilumos siurblys turi dirbti pageidautina žemesnėje temperatūroje, tai antro aukšto radiatoriai turės būti apie 2 kartus didesni, palyginus su granuliniu katilu. Taip pat granulinio katilo atveju galima įsirengti šiek tiek pigesnį karšto vandens šildytuvą su mažesniu šildymo paviršiaus plotu.

Jums teks pasirinkti, ar investuoti iš pradžių daugiau, bet paskui taupyti eksploatacijoje ir visiškai nedirbti pečkuriu, ar investuoti šiek tiek mažiau, bet brangiau mokėti eksploatacijos eigoje ir dirbti pečkuriu ir katilo bei degiklio valytoju (ypač jeigu granulės taupumo sumetimais bus prastesnės kokybės). Jeigu šlako daug, tai degiklį gali tekti valyti vos ne kartą per savaitę. Aišku ir granules reikės papildyti kas kelias dienas, o tampyti tai reikės 15-25 kg maišeliais.

Jūsų klausimas, tikriausiai, susiveda į šilumos kainą, priklausomai nuo kuro rūšies? Tada, mūsų skaičiavimais, šilumos kaina tiek medžio pjuvenų granulėmis, tiek gamtinėmis dujomis, gaunasi vienoda, apie 4 ct/kWh, neįskaitant katilinės kainos.
Tokiu būdu, turint dujas prie namo, vienareikšmiškai apsimoka įsirengti dujinį katilą. Tai suteikia daug privalumų eksploatacijos eigoje. Nieko nereikia daryti - nustatei temperatūrą katile ir viskas. Viskas vyksta automatiškai.
Su granulėmis yra kiek sudėtingiau. Pirmiausi, kažkur reikia vietos sausai saugoti granulių atsargą. Reikia laikas nuo laiko, kas kelias dienas ar dažniau, papildyti granulėmis katilo bunkerį. Tai ir dulka ir purvas nešasi ir pan. be to, reikia atsiminti, kad laikas nuo laiko reikės išvalyti degiklį ir katilą nuo apnašų. Viskas labai priklauso nuo granulių kokybės. jeigu labai bloga, tai reikės atidaužyti degiklį nuo šlako vos ne kartą per savaitę.
Katilinės įrengimas ir valdymas. Granuliniam katilui reikia maišytuvo su pavara, kad būtų galima tolygiai reguliuoti vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros. tai kainuoja. dėl kondensacijos ir korozijos pavojaus granulinis katilas turi visą laiką dirbti aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
Dujinis kondensacinis katilas pats reguliuoja savo vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros, reikia tik papildomai prijungti lauko temp. daviklį. Kadangi katilas kondensacinis, tai kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo daugiau kondensato, vadinasi tuo daugiau naudingos šilumos ir, atitinkamai, mažiau dujų. Nereikalingi jokie papildomi maišytuvai ir jų valdymas. Katilinės kaina ir vienu ir kitu atveju bus gana panaši. Tai kyla klausimas - kam vargti su granulėmis?

Šiuo atveju bandome lyginti šiek tiek skirtingus karšto vandens akumuliavimo kiekius.
Kiekviena lazda turi du galus. Mūsų atveju – tai pasirinkimas tarp karšto vandens poreikių komfortinio patenkinimo ir šilumos (kuro – dujų) sąnaudų dėl vandens šildytuvo šilumos nuostolių į aplinką.
Atskiras vandens šildytuvas yra gerokai didesnės vandens talpos ir saugo naudojimui paruoštą nemažą karšto vandens kiekį. Privalumai – galima kurį laiką (10-20 min.) naudoti didelį vandens kiekį per kelis karšto vandens čiaupus vienu metu. Karšto vandens temperatūra minėtą laiką nesikeis, t. y. neatvės žemiau komfortinės temperatūros. Paprastai atskiras vandens šildytuvas rekomenduojamas, jeigu yra vonia ir ja aktyviai naudojamasi. Prie tokio šildytuvo galima prijungti karšto vandens cirkuliacinę liniją. Tačiau tai būna reikalinga tada, kai karšto vandens čiaupai yra išsidėstę toliau kaip 7-8 m nuo šildytuvo ir skirtingose nutolusiose vietose. Trūkumai – reikia santykinai daugiau laiko vandens šildytuvo sušildymui ir turime didesnius šilumos nuostolius, taip pat reikalinga daugiau vietos.
Tūrinis karšto vandens šildytuvas katile paprastai yra mažesnės talpos, nei atskirai pastatomas. Todėl aukščiau minėti trūkumai virsta privalumais – mažesni šilumos nuostoliai, greičiau sušildoma karšto vandens atsarga šildytuvo talpoje, neužima vietos ant grindų. Neaktualus trūkumas – nerekomenduojama jungti cirkuliacinės karšto vandens linijos, nes dėl mažesnės k. v. atsargos greitesnio atvėsinimo, yra dažniau verčiamas įsijungti katilas.
Jūsų atveju vonia nenurodyta, yra tik dušas. Atskiro praustuvo sunaudojamas vandens srautas yra mažesnis, nei dušo, todėl užtektų katile įmontuoto karšto vandens šildytuvo. Reikia atsiminti, kad naudojant karštą vandenį ir vėstant jo temperatūrai k. v. šildytuve, katilas tuo metu momentiškai papildomai pašildo pratekantį vandenį. Taigi, išleidžiamo vandens kiekis yra gerokai didesnis, nei tūrinio vandens šildytuvo talpa. Be to, galima (ir reikia) sumontuoti trieigį termostatinį karšto vandens temperatūros reguliavimo vožtuvą, kas dar labiau padidina karšto vandens kiekį. Sprendžiant pagal pateiktą informaciją, k. v. cirkuliacinės linijos taip pat nereikės.
Nenurodytas žmonių kiekis, nuo ko irgi priklauso karšto vandens sunaudojimas. Viską apibendrinus, manau, kad Jūsų atveju pakaktų kabinamo prie sienos katilo su integruotu tūriniu k. v. boileriu.

Siekiant dar labiau sutaupyti, ruošiant karštą vandenį, rinkoje jau kuris laikas siūlomi naujausios kartos kondensaciniai dujiniai katilai, kurie turi kelis privalumus. Jie pasižymi plačiu degiklio (katilo) galios moduliacijos diapazonu (iki 1:9). Tai reiškia, kad jų minimali galia siekia tik 2,9 kW. Tai sumažina degiklio startų skaičių (ypač pereinamaisiais šildymo sezono laikotarpiais ir mažą šildymo poreikį turinčioms patalpoms), kas padidina naudingumą. Jų pagrindinio šilumokaičio konstrukcijoje panaudota viena ištisinė dvigubo nerūdijančio plieno vamzdžio vija, kurios galų sujungimo armatūra yra šilumokaičio išorėje. Tai palengvina ir atpigina galimą remontą ir aptarnavimą bei suteikia šilumokaičiui padidintą ilgaamžiškumą ir atsparumą nuo galimo vandens užvirimo. Katilo konstrukcijoje yra 20 l talpos nerūdijančio plieno k. v. šildytuvas su įmontuotu vamzdiniu šilumokaičiu. Gamintojo naudojama originali patentuota DualTech karšto vandens ruošimo technologija leidžia paruošti panašų kiekį karšto vandens, kaip kitų gamintojų su 45-60 l talpos k. v. šildytuvais. DualTech – tai dviejų, vienas po kito nuosekliai sujungtų šilumokaičių karšto vandens ruošimo technologija, dėl didelio šilumokaičių paviršiaus ploto leidžianti visiškai panaudoti katilo galią. Pirminis k. v. ruošimo šilumokaitis – vandentiekio nerūdijančio plieno vamzdelis, įvertas į pagrindinį katilo šilumokaičio nerūdijančio plieno vamzdį. Čia vyksta pirminis karšto vandens pašildymas, dėl žemesnių temperatūrų padidinantis katilo naudingumą, nes leidžia jam dalinai dirbti kondensavimosi režime. Po to pašildytas vanduo galutinai sušildomas tūriniame karšto vandens šildytuve per ten esantį nerūdijančio plieno vamzdinį šilumokaitį.
Šis principas leidžia paruošti didelį kiekį karšto vandens, panaudojant santykinai mažos talpos karšto vandens šildytuvą. Dėl mažos talpos reiškia, kad reikės iš naujo sušildyti tik nedidelį karšto vandens kiekį, o taip pat dėl mažo išorės paviršiaus ploto, maži šilumos nuostoliai į aplinką. Visa tai sumažina dujų sunaudojimą, palyginus su kitų gamintojų modeliais, neturinčiais tokios k. v. ruošimo sistemos.

"A" klasės vienbučių gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai sudaro apie 30 W/m2.
Taigi, minėto namo šildymui reikėtų daugiausiai apie 2,5 kW galios.
Kitas klausimas, ar reikia ruošti karštą vandenį.
Jeigu reikia, tai jis turėtų būti ruošiamas tūriniame k. v. šildytuve. jo dydį apsprendžia poreikiai.
Vidutiniškai karšto vandens ruošimui reikėtų pridėti apie 0,25 kW vienam asmeniu, taigi, dar apie 1 kW.
Tokiais atvejais (maža galia šildymui), malkomis kūrenamas katilas, kad ir kokios jis būtų mažos galios, turi kelis trūkumus. 4-6-8-10 kW galios malkiniai katilai paprastai turi santykinai nedidelį naudingumo koeficientą. Aišku, didelę laiko dalį, toks katilas dirbs prislopintas, su mažu oro degimui oro kiekiu. Tada vidutinis metinis naudingumo koeficientas gali siekti tik 40-50 procentų. Be to, yra didelė užvirimo tikimybė. Gana sudėtinga reguliuoti katilo galią.
Reikalus pataisytų akumuliacinės talpos naudojimas. tačiau tai gana smarkiai pabrangina katilinę.
Tokiais atvejais labai priimtina išeitis būtų nedidelės galios (8-12 kW) granulinis katilas. Jo privalumai - granulių talpa, kas leidžia jas papildyti tik kas 3-7 dienas, degimo valdymo automatizavimas. paprastai yra galimybė prijungti patalpos termostatą ir gerokai suretinti katilo junginėjimąsi. Be to, esant tokioms nedidelėms šilumos, o tuo pačiu ir granulių sąnaudoms, tikrai apsimoka naudoti švaresnį ir patogesnį kurą - granules.

Maksimalūs šilumos nuostoliai šildymui A klasės vienbučiame name gali būti apie 30 W/m2. Tokiu būdu šildymui reikėtų apie 3,5 kW galios. Tačiau pagrindinis klausimas - kiek katilo galios reikės karšto vandens ruošimui? Tai priklauso nuo karšto vandens kiekio ir jo ruošimo būdo - pratekančio vandens (momentiniame) šilumokaityje ar tūriniame šildytuve. Pirmuoju atveju, vienam k. v. čiaupui reikia minimaliai 22-24 kW katilo galios. Šio būdo privalumas - geriausias k. v. ruošimo ekonomiškumas. K. v. ruošiamas tik tada, kai atsukamas k. v. čiaupas. Jokios karšto vandens atsargos nepalaikomos ir, nesant k. v. poreikio, dujos nenaudojamos. Trūkumai - vienu metu galima naudotis tik vienu k. v. čiaupu. Jeigu bus atsukami du ir daugiau k. v. čiaupų, tai katilo galios nebeužteks ir karštas vanduo atvės. Pradiniu momentu, tik atsukus nepilnai k. v. čiaupą, karšto vandens temperatūra kurį laiką svyruos dėl šiokio tokio katilo konstrukcijos ir valdymo inertiškumo. negalima prijungti k. v. cirkuliacinės linijos.
Minėtų trūkumų neturi karšto vandens ruošimas tūriniame k. v. šildytuve. Čia visą laiką palaikoma tam tikra k. v. atsarga, kurią galima išnaudoti net atsukus 2 ir daugiau k. v. čiaupų. paprastai tokie vandens šildytuvai turi turėti pakankamai didelį paviršiaus plotą (>1 m2), kad galėtų pilnai išnaudoti visą katilo galią. Galima prijungti k. v. cirkuliacinę liniją. Tai yra patogu ne tik greitai sulaukti karšto vandens nutolusiuose čiaupuose, bet ir šildyti pakankamai aukšta temperatūra rankšluosčių džiovintuvus voniose, nepriklausomai nuo metų laiko. Trūkumas - šiek tiek didesnės karšto vandens ruošimo dujų sąnaudos, nes reikia laikas nuo laiko pašildyti vėstantį karštą vandenį tūriniame šildytuve.
Tokiu būdu, nepriklausomai nuo mažų šildymo poreikių, katilo galia vis tiek turi būti pakankamai didelė dėl karšto vandens ruošimo.
Abiems aukščiau minėtais karšto vandens ruošimo būdams katilo galia turėtų būti 22-25 kW. Tiesa, jeigu k. v. ruošiame tūriniame šildytuve, katilo galia galėtų būti 12-16 kW. Tačiau tokiu atveju reikėtų numatyti didesnės talpos vandens šildytuvą, nes tokios galios nepakanka pratekančio per vieną čiaupą karštam vandeniui pašildyti. Tai taptų reikalinga, kai baigtųsi sukaupto karšto vandens atsarga mažesnė talpos vandens šildytuve.
santykinai didelės katilo galios baimintis nereikėtų. Dėl to dujų sąnaudos nepadidėja. be to, naujausiuose dujinių katilų modeliuose užtikrinama galios moduliacija 1:9 arba 1:10. tai reškia, kad minimali katilo galia gali būti apie 2,5-3 kW.
"A" klasės namuose dėl mažų šilumos nuostolių ir pakankamai didelio inertiškumo, patalpų vidaus temperatūra kinta gana lėtai. Todėl katilas gali veikti su didesnėmis pertraukomis. Geriausiai tai realizuojama, papildomai prie katilo, šalia lauko temperatūros daviklio, prijungus programuojamą patalpos temperatūros termostatą. Tai išsprendžia katilo per dažno junginėjimosi problemą.

Vamzdžių skersmuo priklauso nuo reikiamo vandens srauto ir priimtino pasipriešinimo.
Jeigu Jums reikia tik šildymo ir nereikia papildomai dar ruošti ir karšto vandens, tada reikiamą šildymui vandens srautą nustatysime taip:
priklausomai nuo namo stogo ir sienų apšiltinimo, reikiama šildymo galia gali skirtis kelis kartus.
Jeigu namas neapšiltintas, tai gali reikėti apie 100 w/m2, jeigu gerai apšiltintas, tada užtektų ir 50 W/m2.
Tokiu būdu namo šildymui jums reikėtų nuo 5 iki 10 kW galios. Priklausomai nuo šildymo sistemos tipo ir temperatūros, vandens temperatūrų skirtumas gali būti nuo 10 iki 20 laipsnių. Imame patį blogiausią variantą - 10 kW galią ir temperatūrų skirtumą 10 laipsnių. Tada reikiamas vandens srautas būtų apie 0,86 m3/h arba 860 l/h.
Nustatysime leistiną vamzdžių hidraulinį pasipriešinimą. Turime galvoje, kad vanduo turi ne tik nutekėti į namą, bet ir grįžti, todėl bendras vamzdžių ilgis dvigubinasi ir sudaro 40 m.
Turint galvoje, kad cirkuliacinis siurblys turi nugalėti ne tik šios trasos vamzdžių pasipriešinimą, bet taip pat ir namo šildymo sistemos bei pačio katilo, reguliavimo ventilio (maišytuvo, jeigu toks bus reikalingas), filtro ir katilinės vamzdynų pasipriešinimą, tai bendrą pasipriešinimą priimkime 2 m vandens stulpo arba 200 mbar.
Priimame, kad vamzdynų trasos pasipriešinimas neturėtų viršyti 0,5 m v. st. arba 50 mbar.
Tada iš vamzdynų pasipriešinimų techninių duomenų (lentelių ar skaičiavimo programos) renkame vamzdžio skersmenį, kad 1 m vamzdžio ilgio pasipriešinimas sudarytų ne daugiau, kaip 1,25 mbar.
Tokiu būdu randame vidinį vamzdžio skersmenį - jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 mm.
Taigi, jeigu tai plieninis vamzdis, tai jis būtų DN 25, jeigu tai varinis vamzdis, tai būtų 28x1,5 mm, jeigu PEX arba PEX/AL/PEX - 32x3,0 mm, jeigu PP, tai priklausomai nuo gamintojo ir sienelės storio (PN 20, stabilizuotas su aliuminio sluoksniu), pvz.: 40x6,7 mm, ir pan.
Reikia atkreipti dėmesį, kad čia svarbus yra vidinis vamzdžio skersmuo, kur teka vanduo, o visų vamzdžių, išskyrus plieninius, skersmuo matuojamas pagal išorę.

Nepakankamai pateikėte informacijos, kad butų galima aiškiau įsivaizduoti Jūsų katilinės šildymo schemą. Neaišku, ar yra siurbliukas ar siurbliukai ir kaip viskas sujungta. Paprastai, kai yra du atskiri siurbliukai - vienas šildymo sistemai, kitas karšto vandens šildytuvo šildymui, tai tokiais atvejais reikia sumontuoti atbulinį vožtuvą (dažniausiai plunksninį) į šildymo sistemos grįžtamojo vandens vamzdį prieš grįžtamojo vandens vamzdžio iš tūrinio karšto vandens šildytuvo įsijungimą į grįžtamąjį katilo vamzdį (žiūrint vandens tekėjimo kryptimi).
Kitais žodžiais tariant atkirsti šildymo sistemą, kad vanduo, grįžęs iš vandens šildytuvo galėtų tekėti tik į katilą ir negalėtų tekėti į šildymo sistemą jos grįžtamojo vandens vamzdžiu. Greičiausiai todėl ir šyla Jūsų radiatoriai įjungus boilerį. Jeigu jūsų schema yra kitokia, tai ir priežastys gali būti kitos.

Viskas priklauso nuo lėšų kiekio, kurį galima skirti šildymo sistemos įrengimui.
Pats komfortiškiausias, bet brangiausias variantas Jūsų rąstiniam nameliui - šilumos siurblys oras-vanduo 5-7 kW galios su rezerviniais 6 kW galios elektriniais šildymo elementais ir grindiniu šildymu.
Šiek tiek pigesnis variantas - vietoj grindinio šildymo įsirengti radiatorinio šildymo sistemą. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad sistema būtų kaip galima labiau žematemperatūrė. Todėl radiatorių dydis (galia) turėtų būti iki 4 kartų didesnis už standartiškai parenkamų, esant vandens temperatūroms 80/60 laipsnių. reikia siekti, kad vandens temperatūra neviršytų 55/45 laipsnių.
Sekantis variantas iš komfortiškesnių - granulinis katilas. Su juo galima derinti tiek grindinio šildymo, tiek radiatorinio šildymo sistemas. Šiuo atveju, radiatoriai gali būti mažesni (80/60 laipsnių).
Tolimesni variantai gerokai pablogina komfortą, bet yra pigesni - tai malkomis arba granulėmis kūrenama krosnelė (gal būt su karšto oro paskirstymo ventiliatorine/ortakine sistema). Taip pat šilumos siurblys oras/oras (kitaip tariant kondicionieriai su šildymo funkcija) su vidiniu blokų skaičiumi, priklausomai nuo norimų patogiai šildyti patalpų skaičiaus. Tačiau šie variantai šildo gana netolygiai (ne tik temperatūros pasiskirstymas patalpų ribose, bet ir nemaži temperatūrų svyravimai), taip pat išsausina orą, kas sukelia kvėpavimo ligas.

Pagal šiuo metu galiojančias normas, dujinis katilas turi būti kondensacinis ir su priverstiniu degimo produktų šalinimu. Praktiškai, tai būtų 18-25 kW galios pakabinamas dujinis kondensacinis katilas šildymui su galimybe prijungti tūrinį karšto vandens šildytuvą (Jūsų atveju).
Tik viena pastaba - tūrinis karšto vandens šildytuvas turi būti su didelės galios šilumokaičiu, taip vadinamas "greitaeigis". Tai reikalinga tam, kad būtų galima pilniau panaudoti katilo galią.
Tai reiškia, kad esant per mažam vandens šildytuvo šilumokaičio plotui, katilas, šildydamas karštą vandenį, perkais ir išsijungs. Tai kartosi tol, kol karštas vanduo šildytuve pasieks nustatytą temperatūrą. Visą tą laiką šildymo sistema bus nešildoma, nes tokie katilai veikia karšto vandens paruošimo pirmumo (prioriteto) būdu. Jie vienu metu arba šildo šildymo sistemą arba ruošia karštą vandenį. Dėl mažo karšto vandens šildytuvo šilumokaičio šildymo ploto, karštas vanduo bus ruošiamas gerokai ilgiau, nei būtų galima (norėtųsi).
Kai tūrinio karšto vandens šildytuvo šilumokaičio plotas yra pakankamai didelis perduoti katilo galią, tai karštas vanduo pašildomas greitai, katilui neperkaistant ir neišsijungiant. Po to katilas iš karto pereina į šildymo sistemos šildymo režimą.
Tokiu būdu, reikia patikrinti esamo vandens šildytuvo šilumokaičio galią. Jeigu ji yra 6-9 kW, rimtai reikia pagalvoti apie šildytuvo keitimą į naują su didelės galios šilumokaičiu. Minėta galia turėtų būti > 16 kW.
Prieš montuojant naują šildymo katilą esamoje šildymo sistemoje, ją prieš tai reikia gerai išplauti. Priklausomai nuo užterštumo kalkių nuosėdomis ir dumblu, gali tekti panaudoti spec. chemines plovimo priemones.
Būtinai ant šildymo sistemos grįžtančio į katilą vamzdžio reikia sumontuoti purvo (dumblo) atskirtuvą su magnetu (smulkaus valymo filtrą). esamo (jeigu toks yra) grubaus valymo filtro (kurio viduje yra metalinis tinkliukas) - nepakanka.
Aišku, viso to galima nedaryti, bet tada katilo tarnavimo laikas ženkliai sutrumpės.

Kadangi namas A klasės, tai vidutiniškai galima skaičiuoti, kad maksimalus galios poreikis šildymui gali būti apie 40 W/m2. Taigi, šildymui reikės apie 3,5 kW galios, kai lauke bus -22 laipsniai šalčio. Kai lauke bus apie 0 arba +5 temperatūra, tai galios poreikis šildymui gali būti maždaug per pusę mažesnis, t. y. apie 1,5-2 kW.
Kitas klausimas - karšto vandens ruošimas.
Jeigu pasirinktumėte su momentiniu pratekančio k. v. ruošimu (energijos sunaudojimo požiūriu tai ekonomiškiausias variantas), tai reikėtų mažiausiai 22-24 kW galios. Būtų paruošiama apie 10 l/min k. v. Per dušą gali išbėgti 7-9 l/min., per virtuvės čiaupą dar tiek pat. Aišku, kad vienu metu abiems k. v. ėmimo taškams tokio katilo neužteks. Be to, atsukus k. v. čiaupą, k. v. temperatūra kurį laiką pasvyruoja, kol nusistovi. tai įvyksta dėl katilo degiklio ir šilumokaičio inertiškumo.
Rekomenduojame rinktis katilą su įmontuotu tūriniu k. v. šildytuvu. Dažniausiai tai būna variantai su 45-60 l talpos šildytuvais.
Tačiau yra gamintojas Radiant, kurio katilai turi 8 arba 20 l talpos nerūdijančio plieno k. v. šildytuvus. Dėl patentuotų technologijų (k. v. ruošimas dviejuose šilumokaičiuose vienu metu - katilo ir tūrinio k. v. šildytuvo - taip vadinama Dual-Tech technologija), paruošiama tiek pat karšto vandens, kaip ir kitų gamintojų atitinkamai su 45-60 l talpos vandens šildytuvais. Taip pat yra kitų privalumų - dėl mažesnės šildytuvo vandens talpos, sutaupoma energijos, nes mažesni šilumos nuostoliai nuo mažesnio paviršiaus ir reikia gerokai mažiau kuro, norint iš naujo sušildyti atvėsusį mažesnį vandens kiekį dėl mažesnės talpos k. v. šildytuvo.
Tokių katilų su įmontuotais tūriniais k. vandens šildytuvais privalumai - užima mažiau vietos (po apačia galima įrengti kokį nors butinį prietaisą - pvz. skalbimo mašiną ar pan. - kas labai svarbu mažo ploto 80 m2 name), visą laiką laikoma nustatytos temperatūros k. v. atsarga, todėl atsukus k. v. čiaupą k. v. temperatūra nesvyruoja, kainuoja pigiau, palyginus su katilais ir atskirai pastatomais/pakabinamais tūriniais k. v. šildytuvais, galima naudotis vienu metus keliais k. v. ėmimo čiaupais, be k. v. temperatūros atvėsimo.
Rekomenduočiau rinktis kaip optimaliausią variantą 23,5 kW galios karšto vandens ruošimui katilą su įmontuotu 20 l nerūdijančio plieno k. v. šildytuvu su Dual-Tech sistema.
Dėl katilo galios moduliavimo. Naujausios kartos dujiniai pakabinami katilai turi galios moduliavimo diapazoną iki 1:9 arba 1:10. senesnieji turėdavo maždaug 1:5 arba 1:6.
Taigi, jeigu katilas turi 23,5 kW galią, tai jo min galia bus apie 2,6 kW. jeigu galia 24-25 kW ir diapazonas 1:10, tai min. galia bus apie 2,4-2,5 kW. Kaip matome 0,1 kW galios skirtumas esminio skirtumo nesudaro.
Esant pakankamai šiltam lauko orui, nurodyta minimali katilo galia šildymui bet kokiu atveju bus per didelė. Tačiau tai nesukelia jokių problemų. Katilo degiklis išsijungia ir vėl įsijungia. Galimas degiklio pakartotinio įsijungimo uždelsimas iki 6 min. Tokiu būdu degiklis junginėjasi rečiau, o dėl namo šiluminės inercijos vidaus temperatūros pokytis nepastebimas.

Pagal konstituciją ir šilumos ūkio įstatymą atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau yra vienas "bet". Šiuo savo veiksmu negalima kokiu nors būdu pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį. Vadinasi, atsijungimą reikia atlikti taip, kad po atsijungimo gali tekti perbalansuoti visą namo šildymo sistemą ir izoliuoti buto ribose praeinančius vamzdynus. Jeigu atjungiamas butas yra viršutiniame aukšte, o namo šildymo sistema yra apatinio paskirstymo, tai oro išleidimą reikės organizuoti žemiau esančiame bute. Tam reikės gauti atskirą apatinio buto savininkų sutikimą. Kiekvienoje savivaldybėje gali būti patvirtinta sava atsijungimo tvarka su atskirais reikalavimais. Tačiau bendruoju atveju reikės: gauti 50 proc. +1 viso namo savininkų sutikimą Jūsų atsijungimui, paruošti atsijungimo darbų paprastąjį aprašą arba kitaip tariant, atsijungimo projektą, kuriame turėtų būti suskaičiuota namo šildymo sistemos hidraulika ir kaip ji pasikeis po atsijungimo. Tai reiškia, kaip ir kuo sistema turės būti subalansuota. Jeigu namas yra senas ir nėra išlikę šildymo sistemos projektų bei nėra jokios balansavimo armatūros, tai, savaime suprantama, atsijungiantysis tai turės padaryti už savo lėšas. Atsijungimo aprašas arba projektas turi apimti atsijungusiojo savininko naujos šildymo sistemos projektą, nes mūsų kraštuose/platumose gyvenamosios patalpos turi būti šildomos.
Toliau atsijungimo aprašas arba projektas turi būti suderintas savivaldybėje (ir su šilumos gamintoju/tiekėju). Po to likę namo gyventojai turi būti supažindinti su projekto sprendiniais. Tam paprastai reikėdavo 100 procentų gyventojų pritarimo. Atskirose savivaldybėse gali būti kitaip. Ir tik tada galima vykdyti atsijungimo darbus (ne šildymo sezono metu).
Reikia pažymėti, kad vis tiek ir atsijungęs savininkas privalės mokėti tam tikrą dalį namo bendrųjų šilumos nuostolių kainos dalį. (Laiptinių, koridorių ir kt. šildymas, šilumos nuostoliais nuo bendrųjų namo vamzdynų ir pan.).
Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti/pasiklausti savo savivaldybėje apie atsijungimo galimybes, ir tik po to rūpintis projektavimo, organizaciniais ir atsijungimo darbais.
Labai svarbu santykiai su kaimynais, nes nuo to priklauso jų sutikimų gavimas. Daugeliu atveju surinkti 100 proc. pritarimą būdavo sudėtinga arba neįmanoma.
Atsijungus nelegaliai/savavališkai, vis tiek teks mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą. ir bet koks teismas tai pripažins. Taigi, atsijungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos turi būti atliktas teisėtai.

Pirmiausia reikia nusistatyti reikiamą šildymui galią.
Galima spėti, kad vidutiniškai reikėtų apie 45-50 W/m2. Taigi, maksimali šildymo galia siektų apie 7,2-8 kW. Kadangi namas gyvenamasis, tai karšto vandens poreikis būtų trumpalaikis - kelis kartus per dieną po 10-15-20 min. Ruošiant karštą vandenį prioriteto (pirmumo) principu tūriniame karšto vandens šildytuve, papildomos galios jo paruošimui nereikėtų. Pagal energijos sąnaudas šildymui ir karštam vandeniui paruošti, karštam vandeniui sąnaudos būtų daug kartų mažesnės.
Taigi, kalba eitų apie maždaug 8-12 kW galios granulinį katilą arba apie 7,5-8 kW galios šilumos siurblį.
Granulinio katilo atveju namą būtų galima šildyti radiatoriais, nes galima tiekti aukštesnę vandens temperatūrą, su šiltomis grindimis vonioje ir dar kuriose nors patalpose pagal pageidavimą, o šilumos siurblio - tik grindinis šildymas, nes pageidautinos žemos vandens temperatūros.
Radiatorinis šildymas gali būti nuo 1,5 iki 2 kartų pigesnis už grindinio šildymo įrengimą. Aišku, niekas netrukdo įsirengti grindinio šildymo ir granulinio katilo atveju.
Abiem atvejais reikės įsirengti tūrinį karšto vandens šildytuvą. Granulinio katilo atveju jo dydis (talpa) gali būti mažesnė 130-160 l pagal poreikį, šilumos siurblio atveju k. v. šildytuvo dydis turėtų siekti apie 200 l. Tai reikalinga teisingam šilumos siurblio darbui, kad jis rečiau įsijunginėtų ir būtų pilnai išnaudojama jo galia. tam reikalingas padidintas karšto vandens šildytuvo šilumokaičio plotas.
Taigi, pagrindinį įrengimo kainos skirtumą sudarys kainų skirtumas tarp granulinio katilo ir šilumos siurblio bei jo lauko kolektoriaus. Šis skirtumas tarp katilinės įrengimo kainos gali siekti daugiau kaip 2 - 2,5 karto ir sudaryti apie 4000 Eur granulinės katilinės atveju arba apie 10000-12000 Eur šilumos siurblio su lauko kolektoriumi atveju. Aišku kainos yra labai orientacinės ir priklauso nuo įrangos bei montuotojo.
Kadangi name yra židinys, tai galima vertinti kaip tam tikrą rezervinį šilumos šaltinį šalčių metu. Tokiu atveju galima kalbėti apie šilumos siurblį oras/vanduo. Tada atkrenta lauko kolektoriaus įrengimo poreikis. Tokiu atveju oras/vanduo šilumos siurblio katilinės įrengimo kaina gali siekti apie 5000-6000 Eur.
Tačiau investicijų klausimas yra tik vienas iš klausimų.
Kitas labai svarbus klausimas yra savo laisvalaikio laiko vertinimas.
Granulinio katilo atveju vis tik reikės bent kartą per savaitę arba dažniau išvalyti katilą, kartą per dieną arba per 5 dienas (priklauso nuo granulių talpyklos) užpildyti ją granulėmis. Jeigu granulės nepakankamai kokybiškos, tai kartą per savaitę ar dvi gali tekti valyti patį degiklį. Be to, reikia pasirūpinti sausa patalpa granulių atsargai laikyti, taip pat dėl kainos įsigyti granulių atsargą visam sezonui ir pan.
Šilumos siurblys panašių rūpesčių visai nereikalauja. Visas procesas pilnai automatizuotas ir, gerai sureguliavus valdymo automatiką, apie siurblį, ko gero, galima užmiršti visam šildymo sezonui.
Taigi, pagal aprašytus privalumus ir trūkumus, kiekvienas turi pasirinkti pats.

Taip, tikrai verta, jeigu name yra įvestos dujos arba dujotiekis yra netoli namo.
Turbūt klausime buvo turėta galvoje, kad nenaujos statybos namas - tai reiškia, kad šilumos nuostoliai bus dideli ir dujų sąnaudos bus didelės? O ketaus radiatoriai - kad šildymo sistemos didelė vandens talpa ir aukštatemperatūrė šildymo sistema, nelabai tinkama dujiniams kondensaciniams katilams?
Atsakymas į pirmąjį klausimą/abejonę - šiuo metu dujos yra pakankamai pigios, kad būtų galima jomis šildyti namą. Aišku, niekas negarantuotas, kad dujos kitais metais nepradės brangti, bet jeigu ir brangs, tai nedaug. Be to, yra visokių šilumos taupymo galimybių: su laiku gal pasikeisite langus į šiltesnius (per langus gali išeiti iki 30 procentų visos šilumos), gal būt bus šildomos ne visos patalpos, gal būt pavyks apsišiltinti palėpės arba antro aukšto perdangą ir pan. Tokiu būdu šilumos bus sunaudojama mažiau, atitinkamai mažiau ir dujų. Be to, galima įsirengti rezervinį kietojo kuro katilą, kurį galima kūrenti savaitgaliais ar po darbo. Tai irgi prisidės prie dujų taupymo.
Svarbiausias klausimas - ar tinka dujiniai kondensaciniai katilai, esant aukštatemperatūrei šildymo sistemai?
Pirmiausia reikia žinoti, kad vandens garų kondensacija vyksta iki 55 laipsnių vandens temperatūros, tik esant aukštesnei vandens temperatūrai, ji nevyksta. Be to, reikia žinoti, kad yra katilo tiekiamo vandens temperatūra ir grįžtančio iš šildymo sistemos į katilą vandens temperatūra, kuri radiatorinėje sistemoje gali būti 20 laipsnių žemesnė už tiekiamą iš katilo. Tai reiškia, kad, esant katilo tiekiamo vandens temperatūrai, pvz. 65 laipsnių, o grįžtančio vandens temperatūrai, pvz.: 45 laipsnių, katile vyks dalinė kondensacija toje šilumokaičio dalyje, kur vandens temperatūra bus <50-55 laipsniai.
Dėl kondensacinių katilų padidinto šilumokaičio paviršiaus ploto, palyginus su nekondensaciniais dujiniais katilais, kondensacinio katilo naudingumo koeficientas, esant aukštai temperatūrai (80 laipsnių) vis tiek bus apie 6 procentais didesni. Kai vyksta pilna kondensacija naudingumo koeficientas padidėja iki 11-16 procentų, palyginus su nekondensaciniais katilais.
Paprastai žmonės senais laikais turėdavo padidintą špižinių radiatorių sekcijų kiekį, nei reikėdavo minimaliai. Tai reiškia, kad per šalčius (-23 laipsniai šalčio), šildymo sistemos temperatūra gali ir nepasiekti 80-90 laipsnių. ji gali (ir dažniausiai būna) mažesnė. Aš ne veltui paminėjau 65 laipsnių temperatūrą. Dažniausiai ji neviršijama. Taigi, blogiausiu atveju, Jūs turėsite bent dalinę kondensaciją.
Antras labai svarbus momentas - Juk lauko temperatūra žemiausia būna tik savaitę ar 10 dienų per šildymo sezoną. Daugiausia visą kitą laiką oro temperatūra sukasi apie 0 laipsnių. Tokia yra ir vidutinė žiemos temperatūra.
Reikalas tas, kad norint išlaikyti vienodą oro temperatūrą patalpose, keičiantis lauko oro temperatūrai, reikia keisti ir šildymo sistemos vandens temperatūrą. Tokiu būdų, esant lauko oro temperatūrai apie 0 laipsnių, į šildymo sistemą pakanka tiekti 50 iki maks. 55 laipsnių vandens temperatūrą. Aišku, iš šildymo sistemos, ji sugrįžta gerokai žemesnė - apie 30-40 laipsnių. Visa tai reiškia, kad praktiškai visą žiemą Jūsų šildymo sistemos vandens temperatūra bus pilnos kondensacijos rėžime ir Jūs pinai išnaudosite kondensacijos metu išsiskiriančią paslėptą garavimo šilumą ir atitinkamai sutaupysite 11-16 proc. dujų, palyginus su nekondensaciniu katilu. Katilui prijungus lauko oro temperatūros daviklį ir patalpos oro programuojamą termostatą, dujų sąnaudas galima sumažinti dar papildomai 10-15 procentų.
O kur kiti, pagrindiniai dujinio šildymo pliusai - saugumas, pilna automatizacija, priežiūra tik vieną kartą per metus. Kiek atlieka laisvo laiko nuo darbo su kietu kuru.
Tokiu būdu tikrai verta įsirengti dujinį šildymą namuose.

Kieto kuro katiluose visada rekomenduojama laikyti kuo aukštesnę temperatūrą, pageidautina apie 80-85 laipsnius, o mažiausiai 60 laipsnių.
Tai yra reikalinga dėl to, kad kuo geriau sudegtų kuras, kad būtų kuo mažiau nesudegusių dalelių, kurios liptų prie paviršių, juos teršdamos ir taip mažindamos katilo naudingumo koeficientą ir versdamos dažnai valyti katilą.
Antra priežastis, kad degimo produktams susiliečiant su vėsiomis degimo kameros sienelėmis <50-55 laipsniai, ant jų kondensuojasi degimo produktuose esantys vandens garai (iš kuro). Šis kondensatas yra agresyvus, skatinantis koroziją. Tam ypač jautrūs plieniniai katilai - jie, ypač apatinėje degimo kameros dalyje, gali prakiurti netgi po pusės metų.
Mažinti vandens temperatūrą į šildymo sistemą reikia tarp jos ir katilo sumontuotu ketureigiu maišymo vožtuvu, kurį galima valdyti ir ranka.

Didžiausią dujų sutaupymą gali padėti pasiekti lauko temperatūros daviklis. Tada katilo valdymo automatikoje galima nustatyti atitinkamą lauko kreivę, pagal kurią automatiškai bus keičiama katilo (ir šildymo sistemos) vandens temperatūra, priklausomai pagal lauko temperatūra. Krentant lauko temperatūrai, vandens temperatūra bus didinama, lauko temperatūrai kylant, vandens temperatūra bus mažinama. Tokiu būdu automatiškai bus palaikoma vienoda vidaus temperatūra, nepaisant lauko temperatūros pokyčio ir, palyginus su rankiniu vandens temperatūros reguliavimu, bus sutaupoma daugiausia dujų.
Šis reguliavimo būdas neįvertina kiekvienos namo patalpos individualių savybių, darančių įtaką patalpos oro temperatūrai: vidiniai šilumos išsiskyrimai (televizorius, židinys, viryklė ir pan.); išoriniai šilumos pritekėjimai (saulė, vėjas ir pan.). Todėl esant tokiam centralizuotam vandens temperatūros valdymui, skirtingose patalpose gali būti skirtinga oro temperatūra.
Tarpinis variantas yra prie katilo prijungti vieną programuojamą patalpos vidaus temperatūros termostatą. Tai padės pakoreguoti patalpų vidaus temperatūrą, kintant išorinėms sąlygoms (saulė, vėjas), bet nepanaikins esamo temperatūrų skirtumo tarp kiekvienos patalpos.
Norint turėti geresnį komfortą, reikia valdyti kiekvienos patalpos vidaus oro temperatūrą su kiekvienos patalpos termostatu (papildomai prie lauko temperatūros daviklio).
Galima valdyti vien tik pagal patalpos temperatūrą, be lauko temperatūros daviklio, bet tokiu atveju katilo vandens temperatūra turi būti aukštesnė, nei reikia tam tikru momentu, kad jos užtektų, kai lauke atšals. Tačiau tai blogina kondensaciją arba jos visai nelieka ir prarandama galimybė sutaupyti apie 10-15 proc.

Pagal jūsų pateiktus duomenis labai sunku įsivaizduoti ir spręsti apie galimą grindų storį. Aišku, geriausia būtų šildomoms grindims įrengti kaip įmanoma storesnį izoliacijos sluoksnį, t. y. 20-25 cm. Tačiau reikia turėti galvoje, kad ne izoliacijos sluoksnio storis yra svarbiausias, o to sluoksnio šilumos varža. Varža, savo ruožtu, priklauso nuo naudojamos medžiagos šiluminių savybių. Didžiausią varžą turi putų poliuretanas. Aišku, jis ir kainuoja brangiausiai. Po to, tarp populiarių medžiagų, seka pilkasis polistirolis, kitaip vadinamas neoporu ir kt. pavadinimais. Šių medžiagų 10-25 proc. plonesnis sluoksnis turi tokią pačią varžą, kaip ir įprastinis baltas polistirolis. Šildomų grindų buterbrodo storį sudaro virš izoliacijos sluoksnio einantis betono sluoksnis, kuriame yra grindų šildymo vamzdeliai. jo storis turėtų būti apie 6,5 cm. po to eina grindų dangos storis. jeigu tai plytelės, tai gali būti apie 1,2-1,5 cm, jeigu tai parketlentės - apie 1,3-1,7 cm. Storesnių parketlenčių, kaip 1,4 cm nerekomenduojama naudoti, nes jų šilumos varža taps per didelė, kas neleistinai sumažins šildomų grindų galingumą. Pagal šiuos duomenis ir, įvertinę naudojamos izoliacijos medžiagos varžą, galite apsiskaičiuoti savo leistiną ir priimtiną izoliacijos sluoksnio storį.

Netiesa bendruoju atveju. Maksimalus leistinas atstumas tarp lauko ir vidaus blokų priklauso nuo konkretaus gamintojo ir nuo konkrečių modelių. Maksimalūs leistini atstumai gali būti ir gerokai didesni, nei 5 m. Paprastai gamintojai reglamentuoja kažkokį standartinį atstumą, bet labai dažnai, esant reikalui tą atstumą galima padidinti. Net nurodoma, kiek reikia papildomai freono kiekio 1 metrui atstumo prailginimui. Žinoma, ilgėjant atstumui, šiek tiek mažėja COP. Ir aišku, yra maksimalus leistinas atstumas, kurio nerekomenduojama viršyti.

Jeigu dabar kūrenate malkomis, vadinasi, galite kūrenti ir granulėmis. 3 m2 ploto katilinė normaliam granuliniam katilui su atskira granulių talpa būtų kaip ir mažoka, nes reikia iš visų katilo pusių palikti tam tikrus atstumus iki sienų. Tačiau yra išeitis - kompaktiniai granuliniai katilai su nedidelės talpos (apie 45-50 kg) granulių talpykla, įmontuota katilo konstrukcijoje. Katilo vaizdas ir matmenys labai panašūs į krosnelę. Valymas daugiausia būna per viršų ar per priekį, todėl vietos esamoje katilinėje turėtų užtekti. Tokie katilai paprastai turi oro tiekimo arba degimo produktų ištraukimo ventiliatorių, todėl gali šalinti degimo produktus per lauko sieną ar į esamą kaminą be problemų.

Viskas priklauso nuo Jūsų vandentiekio vandens kietumo ir katilų gamintojų leistino vandens kietumo šildymo sistemoje.
Jeigu vandentiekio vandenskietumas atitinka katilų gamintojų reikalavimus, tai galima šildymo sistemą tiesiog užpildyti vandentiekio vandeniu. Jeigu vandentiekio vandens kietumas yra didesnis uz leistiną, tai užpildomą vandnį reikia minkštinti arba į terpti cheminius vandens paruošimo priedus.
Naujos sistemos vandens užpildymui rekomenduotume Sntinel firmos priedą X100 arba Fernox firmos priedą F1. Taip yra ir kitų gamintojų vandens paruošimo cheminiai priedai.
Kiti momentai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, yra tokie: pagal galiojančius reikalavimus net ir nauja šildymo sistema turi būti praplauta. tai reiškia, kad vanduo, užpildytas hidrauliniam bandymui, turi būti išleistas, taip praplaunant sistemą.
Kitas momentas - šildymo sistema turi būti sandari, kad reikėtų kuo rečiau papildyti ją šviežiu vandentiekio vandeniu su deguonimi ir klakinėmis nuosėdomis. Šiek tiek pabuvęs šildymo sistemoje vanduo netenka jame esančio deguonies (jis sureaguoja su su šildymo sistemoje esančiu plienu) ir didžioji kalkinių nuosėdų dslis iškrenta iš vandens į šildymo sistemą. Visą likusį laiką minėtas vanduo tampa neaktyvus ir šildymo sistemos korozijai ir taršai nebeturi įtakos, išskyrus šviežiai papildomą vandenį.
Todėl buitinėse nedidelio dydžio sistemose dažnai laikomasi principo, kad jas galima užpildyti ir eksploatuoti vandentiekio vandeniu.
Aišku, šildymo sistemose, jau buvusiose eksploatacijoje, yra susikaupę daug teršalų. Todėl tokias sistemas reikia praplauti kruopščiau, panaudojant praplovimui specialias chemines priemones.

Šiuo metu dėl Europos normų ir dėl grindinio šildymo, atsakymas vienareikšmiškas - tik dujinis kondensacinis katilas.
Kitas klausimas - dėl karšto vandens ruošimo.
Yra du būdai - su greitaeigiu momentiniu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu ir kartu su įmontuotu tūriniu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu.
Pirmasis būdas - pats ekonomiškiausias. Karštas vanduo šildomas tik tada, kai atsukamas karšto vandens čiaupas. Trūkumai - svyruoja karšto vandens temperatūra, karšto vandens užtenka tik vienam pilnai atidarytam čiaupui, pvz.: dušui. Tuo pačiu metu atidarius dar vieną čiaupą, pvz.: virtuvėje, karšto vandens temperatūra nukris, nes nebeužteks katilo galios, kuri minimaliai šiuo atveju turi būti nuo 24 kW.
Antrasis būdas minėtų trūkumų neturi, jis užtikrina komfortišką karšto vandens vartojimą. Tačiau jis nėra toks labai ekonomiškas - vanduo tūriniame šildytuve atvėsta ir jį laikas nuo laiko reikia pasšildyti. Paprastai pakabinamuose katiluose būna 45-60 l talpos tūriniai vandens šildytuvai.
Tačiau atskiri gamintojai (pvz.: Radiant) gamina tokius katilus su santykinai mažos vandens talpos šildytuvais (8 ar 20 l). Jų tiekiamo karšto vandens kiekis atitinka minėtus didesnės talpos šildytuvus.
Kaip tai pasiekiama?
katiluose yra naudojami du šilumokaičiai, sujungti vienas paskui kitą. Taip galima pilnai išnaudoti visą katilo galią ir atitinkamai sumažinti tūrinio vandens šildytuvo talpą, nesumažinant karšto vandens kiekio. O išlošiama gana daug. Mažesnė karšto vandens talpa - mažesni šilumos nuostoliai nuo paviršiaus. kitas svarbus aspektas - išnaudojus tūriniame vandens šildytuve sukauptą karšto vandens atsargą, jį vėl reikia iš naujo prišildyti. Tada ir atsiranda skirtumas- ar prišildyti 20 l ar 60 l vandens.
Dėl katilo galios šildymo sistemai. Dabar jau bijoti nėra pagrindo, nes naujausios kartos katilų degiklio galios moduliacija siekia 1:9 ar 1:10. Tai reiškia, kad minimali katilo galia siekia apie 3 kW, ko pilnai užtenka, kad degiklis dažnai neįsijunginėtų.

Teoriškai galima. Praktinis klausimas, kiek iš jo būtų galima paimti šiluminės energijos, palyginus su poreikiu.
Šilumos siurblys šulinyje (jo vandenyje) esančią šilumą galėtų imti dviem būdais: tiesiogiai pumpuodamas šulinio vandenį ir jį atvėsindamas, taip paimant vandenyje sukauptą šilumą. Tokiu atveju, atvėsintą šulinio vandenį reikėtų išleisti į kitą šulinį arba į kokį nors vandens telkinį. Klausimas, kokiu greičiu, kokiu šviežio vandens srautu galėtų pasipildyti šulinys? Iš 1 m3/h vandens srauto šilumos siurbliu būtų galima išgauti apie 6,8 kW.
Tačiau, jeigu vanduo nepasipildys į šulinį tokiu tempu, tai šulinyje esantys 5-7 m3 vandens pasibaigs, jau po 6 h. Šildymo sezonas vidutiniškai trunka apie 200-220 parų, t. y. apie 5000 h. Vadinasi tiesiogiai iš vandens bus galima imti tik labai nedidelią galią (vieną kitą šimtą W, priklausomai nuo šulinio pasipildymo galimybės.
Kitas būdas imti šilumą iš šulinio būtų į šulinio vandenį įleisti spiralinį vamzdį (šilumokaitį) ir aušinti esamą vandenį šulinyje. Šiuo atveju šilumos galėsime paimti tik tiek, kiek per šulinio sieneles iš aplinkinio grunto į šulinio vandenį pateks šilumos. Parsatai geoterminio gręžinio 1 gylio metras tiekia apie 50 W šilumos. Čia, turint galvoje didesnį šulinio skersmenį, šilumos tiekimas galėtų būti šiek tiek didesnis - gal 70-80 W/m. Tokiu būdu būtų galima gauti apie 450 W naudingos šiluminės galios.
Paprastai įprastinio dydžio patalpoms šildyti galios reikia kur kas daugiau - 4-7 kW.
Tokiu būdu, iš esamo šulinio naudingos šilumos galima gauti mažiau, nei reikėtų. Turint galvoje gana didelę investiciją į šilumos siurblį, tai neapsimokėtų.

Bendru atveju reikia siekti, kad degiklis išsijungų ir startuotų kaip galima rečiau. Tai reiškia, kad žymiai geriau, kai katilo degiklis dirba nuolatos. Šie teiginiai turi savo niuansų, priklausomai nuo dujinio katilo tipo - dujinis tradicinis ar kondensacinis katilas. Tradiciniai dujiniai katilai būdavo pastatomi ir pakabinami. Pastatomuose dujiniuose katiluose degiklio galia paprastai būdavo nemoduliuojama - degiklis veikia pilna galia arba užgęsta (t. y. veikia On/Off būdu). Tokiems katilams svarbu degiklio užsikūrimo dažnumas. Idealiu atveju reikėtų stengtis, kad degiklio startų skaičius neviršytų 6 per valandą. Tai reiškia, kad vidutiniškai degiklis turėtų veikti apie 5 min. ir turėtų stovėti taip pat apie 5 min. Jeigu katilo galingumas yra gerokai didesnis, nei reikia sistemai, tai tokiu atveju rekomenduojama naudoti akumuliacinę talpyklą, kas gerokai suretina degiklio startų skaičių.
Tradiciniuose pakabinamuose katiluose degikliai būna moduliuojami, tai reiškia, kad jie gali susimažinti savo liepsną nuo maksimalios, sumažindami galią apie 2,5 karto.
Be to, dažno tokio katilo automatika turi galimybę uždelsti degiklio startą iki 6 min. Todėl toliems katilams nereikia akumuliacinės talpyklos.
Dujiniai kondensaciniai katilai turi gerokai didesnę degiklio galios moduliaciją, paskutinė karta iki 1: ar 1:10, todėl jų minimali galia yra labai maža (2,5-3 kW). Tokiu būdu degikliai išsijunginėja gana retai.

Šiuo metu pagal ES energetinio efektyvumo reikalavimus galima platinti tik kondensacinius dujinius katilus.
Taip pat šiuo metu statomi būstai pasižymi nedideliais šilumos nuostoliais. Tokiu būdu, šildymui naudojama maksimali katilo galia praranda savo reikšmę. Pastatų šilumos nuostoliai dabar yra apie 45-50 W/m2. Taigi, pvz.: 200 m2 ploto namo šildymui maksimaliai per šalčius reikės tik apie 10 kW galios.
Kitas, svarbesnis klausimas - karšto vandens ruošimas. Ruošiant pratekantį vandenį momentiniu būdu, vienam pilnai atidarytam čiaupui patenkinti reikia apie 24 kW galios.
Tokiu būdu dažniausiai sutinkamų katilų galia yra apie 24-25 kW.
Atskirais atvejais, kai naudojamas tūrinis karšto vandens šildytuvas, tai katilo galia gali būti mažesnė 12-14-18 kW.
Paskutinė dujinių kondensacinių katilų karta turi platų savo galios moduliacijos diapazoną - iki 1:9 ar net 1:10.
Tai reiškia, kad minimali katilo galia, kuria jis gali veikti neišsijungdamas yra apie 2,5-3 kW. To pilnai pakanka ir nesukelia katilo darbo problemų, naudojant jį mažų patalpų šildymui.
Daugelyje katilų yra numatytas maksimalios galios apribojimas šildymui (bet ne karštam vandeniui). Tokiu būdu, 24 kW galios katilas gali būti paverčiamas 18, 14, 13, 12 ir mažiau kW šildymo galios katilu, tačiau turėti visus savo 24 kW karšto vandens ruošimui.
Pigiausias karšto vandens ruošimo būdas yra momentinis pratekančio vandens šildymas. Privalumas - nėra šilumos nuostolių laukimo režime - karštas vanduo šildomas tik tada, kai atsukamas k. v. čiaupas. trūkumai: gali aprūpinti tik vieną k. v. čiaupą vienu metu, svyruoja tiekiamo karšto vandens temperatūra, vasaros metus ilgas staratvimo iš šaltos būsenos laikas (atidarius čiaupą užtrunka, kol katilas užsikuria ir pasišildo).
Šių trūkumų neturi katilai su tūriniais k. v. šildytuvais. Laikoma karšto vandens atsarga ir k. v. tiekiamas iš karto, tik atsukus čiaupą. Trūkumas - šiokie tokie šilumos nuostoliai nuo tūrinio šildytuvo paviršiaus. Laikas nuo laiko katilas turi užsikurti ir pašildyti atvėsusį k. vandenį.
Išvada: kuo mažesnio dydžio tūrinis k. v. šildytuvas, tuo mažesni nuostoliai, ne tik nuo šiltų paviršių, bet ir atšalusio šildytuvo naujos porcijos šalto vandens sušildymui.
Yra katilų gamintojų (pvz.: italų Radiant), kur naudojama dviejų šilumokaičių technologija leidžia sumažinti karšto vandens šildytuvo dydį, nesumažinant karšto vandens kiekių ir jo tiekimo komforto. Gamintojas deklaruoja, kad jų katilų su 8 l talpos šildytuvu karšto vandens kiekis atitinka kitų gamintojų 45 l talpos šildytuvų tiekiamo k. v. kiekį, o 20 l - atitinka iki 60 l kitų gamintojų šildytuvų karšto vandens kiekį.
Tokiu būdu nušaunami du zuikiai - iki minimumo sumažinami šilumos nuostoliai ir užtikrinimas aukštas k. v. tiekimo komfortas ir dideli jo kiekiai.
Dar vienas svarbus kriterijus, renkantis dujinį katilą - jo aptarnavimo, geros serviso tarnybos buvimas. juk visko gali nutikti, kaip taisyklė tai gali būti šventinę dieną, kai labiausiai reikia šilumos ir karšto vandens. Geras servisas budi visą parą ir per šventes