Atskiros šildymo sistemos pajungimas daugiabutyje

Pagal konstituciją ir šilumos ūkio įstatymą atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau yra vienas "bet". Šiuo savo veiksmu negalima kokiu nors būdu pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį. Vadinasi, atsijungimą reikia atlikti taip, kad po atsijungimo gali tekti perbalansuoti visą namo šildymo sistemą ir izoliuoti buto ribose praeinančius vamzdynus. Jeigu atjungiamas butas yra viršutiniame aukšte, o namo šildymo sistema yra apatinio paskirstymo, tai oro išleidimą reikės organizuoti žemiau esančiame bute. Tam reikės gauti atskirą apatinio buto savininkų sutikimą. Kiekvienoje savivaldybėje gali būti patvirtinta sava atsijungimo tvarka su atskirais reikalavimais. Tačiau bendruoju atveju reikės: gauti 50 proc. +1 viso namo savininkų sutikimą Jūsų atsijungimui, paruošti atsijungimo darbų paprastąjį aprašą arba kitaip tariant, atsijungimo projektą, kuriame turėtų būti suskaičiuota namo šildymo sistemos hidraulika ir kaip ji pasikeis po atsijungimo. Tai reiškia, kaip ir kuo sistema turės būti subalansuota. Jeigu namas yra senas ir nėra išlikę šildymo sistemos projektų bei nėra jokios balansavimo armatūros, tai, savaime suprantama, atsijungiantysis tai turės padaryti už savo lėšas. Atsijungimo aprašas arba projektas turi apimti atsijungusiojo savininko naujos šildymo sistemos projektą, nes mūsų kraštuose/platumose gyvenamosios patalpos turi būti šildomos.
Toliau atsijungimo aprašas arba projektas turi būti suderintas savivaldybėje (ir su šilumos gamintoju/tiekėju). Po to likę namo gyventojai turi būti supažindinti su projekto sprendiniais. Tam paprastai reikėdavo 100 procentų gyventojų pritarimo. Atskirose savivaldybėse gali būti kitaip. Ir tik tada galima vykdyti atsijungimo darbus (ne šildymo sezono metu).
Reikia pažymėti, kad vis tiek ir atsijungęs savininkas privalės mokėti tam tikrą dalį namo bendrųjų šilumos nuostolių kainos dalį. (Laiptinių, koridorių ir kt. šildymas, šilumos nuostoliais nuo bendrųjų namo vamzdynų ir pan.).
Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti/pasiklausti savo savivaldybėje apie atsijungimo galimybes, ir tik po to rūpintis projektavimo, organizaciniais ir atsijungimo darbais.
Labai svarbu santykiai su kaimynais, nes nuo to priklauso jų sutikimų gavimas. Daugeliu atveju surinkti 100 proc. pritarimą būdavo sudėtinga arba neįmanoma.
Atsijungus nelegaliai/savavališkai, vis tiek teks mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą. ir bet koks teismas tai pripažins. Taigi, atsijungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos turi būti atliktas teisėtai.

Nuo jūsų esamos šildymo sistemos turėtų būti galimybė atsijungti ir prisijungti šilumos siurblį. Šį klausimą jums reikėtų aptarti ir suderinti tiek su kaimynais, tiek su pastatą administruojančiu asmeniu, kuris iki šiol prižiūri esamą šildymo sistemą. Priklausomai nuo jūsų pastato situacijos, reikėtų pasitarti su aplinkinių butų savininkais, kur planuojate montuoti išorinį šilumos siurblio bloką, kad vėliau nekiltų nesutarimų dėl atsiradusio pašalinio triukšmo. Taip pat renkantis patį šilumos siurblį reikėtų pasidomėti jo montavimo reikalavimais, tokiais kaip minimalus ir maksimalus atstumas tarp vidinio ir išorinio bloko, montavimo vietai keliami reikalavimai ir pan.

Norint pasijungti atskirą šildymo sistemą bute, reikalingas kaimyninių namų sutikimas ir kitų namo gyventojų sutikimas, bei suderinti lauko blokų pastatymo vietas. Galime paruošti dokumentus ir padaryti projektą.