Iris, UAB ekspertų komentarai

Pagal plytelių slidumo basomis kojomis reikalavimus DIN 51097 dušo kabinoms reikalingos plytelės, kurių slidumas minimum B klasės, daugiau http://www.iris.lt/prekes/plyteles/apie-plyteles/slidumas/
Daugumos mozaikos slidumas (dėl tarpelių tarp plytelių) yra B klasės, todėl galima mozaiką kloti dušinėse ant grindų. Nebūtina kloti specialiai pašiurkštintą mozaiką.

Betoninio pagrindo nelygumus siekiant išgauti itin lygų paviršių, siūloma išlyginti su savaime išsilyginančiu skiediniu, kurio leistinas storis būtų minimum 1-6mm, ir kuris būtų tinkamas šildomoms grindims.
Mes galim pasiūlyti sekančius mišinius, kaip:
Atlas SMS-15,25kg (sluoksnio storis 1-15mm).
Ceresit CN-69,25kg (sluoksnio storis 1-10mm)

Pirmiausia noriu jus informuoti, kad laminatas klojamas tik plaukiojančiu būdu (ant pakloto). Laminato klijuoti prie grindų negalima!
Pagrindiniai parketo klijavimo ir pasiruošimo jam įpatumai yra šie:
1. Parketlentėms svarbi aklimatizacija t.y. parketą neišpakuotose dėžutėse reikia palikti 48 h patalpoje kurioje jis bus klojamas.
2. Patalpos oro ir pagrindo temperatūra negali būti žemesnė kaip 15 laipsnių. Santykinė oro drėgmė žemesnė nei 60 %.
3. Jei patalpos grindys buvo liejamos iš naujo ar lyginamos mišiniais, labai svarbu Įsitikinti, kad betoninis pagrindas yra pilnai išdžiūvęs (2% pagal CM metodą) arba vadovautis drėgnomačio parodymais.
4. Betoninis pagrindas turi būti lygus - +-3mm/2m, tvirtas (netrupantis) ir švarus.
5. Tarp parketlenčių ir sienų, staktų, vamzdžių ir kitų kliūčių palikti 8-10 mm tarpus parketlenčių išsiplėtimui.
6. Įjungiant/išjungiant ar eksploatacijos metu vengti staigių pagrindo temperatūros pokyčių – leistina apie 1 laipsnį per parą. Maksimali pagrindo temperatūra negali viršyti 27 laipsnių. Veikiant grindiniam šildymui negalima ant grindų kloti kilimų su sunkiai šilumą praleidžiančiais pagrindais (guma, puta ir t.t.) nes gali deformuotis parketlentės.
Čia išvardinta bendra informacija tinkama daugumai parketlenčių. Daugiau informacijos pateikiama parketlentės bei klijų gamyklinėse instrukcijose.
Parketlentės nėra pats geriausias sprendimas ant šildomų grindų. Yra grindų dangų su geresniu šiluminiu laidumu.

Kad į patalpą iš grindinio šildymo patektų kuo greičiau ir kuo daugiau šilumos, reiktų rinktis kuo mažesnio storio laminuotą grindų dangą bei paklotą su mažiausia šilumine varžą.
Kita vertus, kuo storesnė laminuota danga, tuo ji stipresnė. Gyvenamąjam būstui, bet kuriai jo patalpai, pakanka 7 ar 8 milimetrų storio dangos (nerekomenduojama tik 6 milimetrų storio).
Europoje taikomi standartai nurodo, kad bendra drindų dangos ir jos pakloto šiluminė varža negali viršyti 0,15 m2 K/W.

Tinka, rekomenduojama rinktis kuo plonesne ir su sintetinio džiuto (AB) pagrindu.

Drėgmės Jums bus bet kuriuo atveju. Čia Jums reikia nuspręsti - ar betonuoti dabar ir stabdyti darbus 1,5-2 savaitėms, kad surinkti atsiradusią drėgmę, ar betonavimo darbus atlikti pavasarį.
Reiks būtinai naudoti elektrinį pastatomą vandens surinktuvą. Juos nuomoja Ramirent ir panašios įmonės. Jie parenkami priklausomai nuo patalpos ploto. Jūsų atveju, siūlyčiau rinktis galingesnį.
Tikiuosi ir pats namas jau bus šildomas. Jeigu kažkos grindų pagrindas jau yra, gal verta pagalvoti apie pagreitinto stingimo grindų mišinius, kaip pvz Atlas Postar 80. Žinoma, tai bus kiek brangiau nei betonuoti įprastu būdu.

Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje labiau žinomos trisluoksnės parketlentės. Dėl tam tikrų konstrukcinių savybių bei dėl to, kad dvisluoksnės parketlentės tradiciškai populiaresnės turtingesnėse Vakarų Europos valstybėse ir ten nebuvo poreikio smarkiai nupiginti produkto, šios parketlentės paprastai būna brangesnės, tačiau tik su sąlyga jei lyginame mažiausias pasitaikančias kainas. Jei lyginame analogiško pločio, medienos ir pan. dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės – kaina apylygė.
Lietuvoje prekybos vietose dažniausia sutinkame ekonominės klasės trisluoksnės parketlentės, kurių mažmeninė pardavimo kaina svyruoja tarp 20-30 Eur. Tai dažniausiai 3 juostų (viršutinė matomoji parketlentės dalis sudaryta iš trimis juostomis sudėtų mažų medienos gabaliukų) parketlentės. Kodėl kaina mažesnė? Rasti sveiką, gražų medienos gabaliuką +/- 4x30 cm trijų juostų parketlentei kur kas lengviau nei vientisą gabalą vienos juostos pvz. 14x220 cm parketlentei, nes medyje yra šakų, mazgelių, atspalvių svyravimų ir dar daug kitų niuansų, kurie aukštos klasės gaminiui neleistini, todėl ir kaina ženkliai aukštesnė, nes daug medienos atmetama dėl rūšiavimo neatitikimo.
Išvada: jei rinksitės ekonominės klasės gaminį – vienareikšmiškai lyderė trisluoksnė parketlentė, jei aukštesnės – kaina jau nebus kriterijus pasirinkimui.
Dvisluoksnės parketlentės paprastai šiek tiek plonesnės, todėl labiau tinkamos klijavimui ant šildomų grindų, nes sulaikys mažiau perduodamos šilumos.
Ant šildomų grindų parketlentes rekomenduojama klijuoti – klojant ant pakloto dar didėja šilumos izoliacija, atsiranda deformacijų tikimybė.
Jei gaminys yra kokybiškas, priklijuotas ir grindų (betono) paviršiaus temperatūra neviršija 27-28 laipsnių – išsikraipymo nebus (tokios temperatūrinės ribos nurodomos ir laminuotai bei PVC grindų dangoms).

Parketlentes galima kloti dviem būdais: klojant „plaukiojančiu“ būdu ant pakloto arba klijuojant prie pagrindo.
Pirmasis būdas lengvesnis, tačiau nesvarbu, kokiu būdu parketlentes klosite – pagrindas turi būti tvirtas, stabilus ir lygus.
Jei norėsite parketlentes klijuoti – tada šį darbą turite patikėti profesionalams, nes pagrindas turi būti itin gerai paruošiamas, parketlentės klojamos skersai seno parketo klojimo krypties ir t. t.

Laminatas nėra atsparus vandeniui, todėl ant jo paviršiaus patekusį vandenį (ar kitą skystį) būtina nedelsiant pašalinti.
Rekomenduotume rinktis 32 atsparumo klasės, ne plonesnį kaip 7 mm storio laminatą, visa kita – išvaizda, kaina, gamintojas – jau pagal jūsų norą.
Atspari vandeniui ir minkšta bei patogi žaisti vaikui būtų PVC grindų dangą, tačiau joje gali likti įspaudimo žymės perstumdžius baldus. Šių dangų būna ir su padidintu atsparumu slydimui (šiurkštesnis paviršius).

Pirmiausia reikia įvertinti pagrindo lygumą: nuolydžiai, įdubimai, iškilimai. Paklotai naudojami po laminuotoms grindims išlygina 2-3 mm/ viename metre nelygumus. Jei paviršiaus nelygumai didesni, reiktų išlieti naują grindų sluoksnį savaime išsilyginančiu mišiniu.
Labai svarbu žinoti, kad laminuotos grindys bijo drėgmės, todėl pagrindas, prieš grindų klojimo darbus, turi būti pilnai išdžiuvęs. Bet kuriuo atveju, pagal gamintojų nurodymus, pirmiausia ant betoninių grindų turi būti klojama drėgmę sulaikanti plėvelė, ant jos paklotas ir tada laminatas.
Galima įsigyti paklotą kombinuotą su drėgmę izoliuojančiu sluoksniu (paklotai Provent, Tuplex).

Remiantis ES standartu EN 1264-3, maksimali leistina grindų dangos ir pakloto šiluminė varža yra 0,15 m2K/W. Vieno milimetro storio kamštinio pakloto šiluminė varža lygi 0,025 m2K/W, taigi vien 8 milimetrai pakloto sudarys 0,02 m2K/W ir viršys leistiną ribą.
Laminuotos grindų dangos varža, priklausomai nuo storio, svyruoja apie 0,06 m2K/W.
Bendros grindų sistemos šiluminė varža beveik dvigubai viršytų leistiną ribą!
Grindų paklotai klojami tik vienu sluoksniu – keliais sluoksniais kloti draudžiama. Jei jums reikia išspręsti grindų aukščių skirtumus – naudokite išlyginamuosius grindų mišinius.
Išsilyginę grindis rinkitės grindų paklotą neviršijantį 0,08-0,09 m2K/W varžos.

Masyvas, kokio storio jis bebūtų, šidomoms grindims netinka, nes yra iš vientiso medžio gabalo ir jį labai veikia temperatūros/drėgmės pokyčiai. Be to masyvas paprastai esti arti 20 cm storio ir izoliuoja šilimą.
Trisluoksnės, o dar labiau dvisluoksnės parketlentės šiai paskirčiai tinka labiau, tačiau dėl šilumos pralaidumo rekomenduojama kloti klijuojant prie grindų, o ne plaukiojančiu būdu ant pakloto. Beje, dvisluoksnės parketlentės dėl savo konstrukcijos ypatumų gaminamos tik su tradicinais įlaidas/išdroža sujungimais ir todėl klojami TIK klijuojant.

Paprastai laminatas pradedamas kloti nuo bet kurio patalpos kampo. Galima kloti lentutes lygiagrečiai langui, statmenai ar netgi įtsrižai kampu, t. y. kaip labiau patinka suklotas medžio raštas. Klojant svarbu palikti 8-10 mm tarpus tarp laminato ir sienų bei visų pasitaikančių kliūčių kaip vamzdis, kolona, stakta ir t. t. Jeigu patalpos labai didelės, tai kas 10 metrų, tiek ilgio, tiek ir pločio kryptimi reikia palikti 8-10 mm siūles išsiplėtimui kompensuoti. Paprastai tam tikslui naudojami jungiamieji paguldytos H raidės formos profiliai. Šiuos profilius naudoti ir tarpduriuose, kai tas pats ar skirtingas laminatas klojamas keliuose kambariuose.

Kiliminę dangą galima tiesti ant šildomų grindų, kiekviena danga yra žymima spec. ženklu, tačiau yra ir išimčių. Pralaidumas priklauso nuo dangos tankio, kuo tankesnė - tuo pralaidumas mažesnis.

Kiliminės plytelės skiriasi nuo ruloninės dangos tuo, kad jas dėti yra patogiau ir galima išgauti įvairius raštus dėliojant skirtingų atspalvių plyteles arba tiesiog jas dedant skirtinga faktūros kryptimi.