UAB Knauf ekspertų komentarai

Gipskartonio visos siūlės visada turi būti tinkamai užglaistytos atitinkamais glaistais.
Tai padaryti būtina dėl konstrukcinių priežasčių, t. y. tik teisingai technologiškai nuglaisčius ir suarmavus siūles galime būti įsitikinę, kad plokštumos neskilinės, kad gaisro atveju konstrukcija laikys ugnį reikalingą laiko tarpą ir, kad siūlės nebus silpnoji konstrukcijos garso izoliacijos vieta.
Teisingai sutvarkius siūles, mes rekomenduojame naudoti aukščiausios kokybės siūlių glaistą Knauf Uniflott ir popierines siūlių armavimo juostas, vėliau galime įrenginėti kitus apdailinius sluoksnius (glaistymą, dekoratyvų tinkavimą ar tapetavimą). Jeigu Jūs naudojate stiklo audinį kaip priemonę nuo galimų skilimų, tai reiktų pažymėti, kad efektyvesnė priemonė yra dviguba gipskartonio plokščių danga (perdengiant siūles) ir kokybiškas siūlių glaistymas ir armavimas. Tokiu būdu dar papildomai laimima, nes konstrukcija yra geriau izoliuojanti garsą ir gaisrą.

Gipskartonio konstrukcijos perimetru įrengtas “plyšys” visų pirma turi savo paskirtį.
Atskirti lubų plokštumą nuo perimetro svarbu, nes standžiai sujungus lubas su sienų konstrukcijomis, dėl skirtingų atskirų konstrukcijų judėjimo (nuo eksploatacinių apkrovų, drėgmės, temperatūros ir t. t), galimi siūlių skilimai, kurie, beje, gali atsirasti netgi ne perimetro siūlėje, o silpniausioje plokštumos vietoje, t. y. pvz. lubų centre.
Atskyrus perimetrą mes įrengiame kažką panašaus į “plaukiojančias” lubas, lygiai taip pat įrengiama ir grindų konstrukcija. Betonuojant, pvz. yra naudojamos perimetrinės medžiagos kompensuojančios betono sluoksnio išsiplėtimą, tik grindyse tokios vietos yra uždengiamos grindjuoste ir “akių nebado”.
Centimetro pločio plyšys yra taip vadinama “šėšėlinė siūlė”, konstrukciniu požiūriu tai yra geriausias variantas.
Kiti variantai – suformuota siūlė užpildoma elastingu glaistu Knauf Uniflott arba akrilu, jie reikalauja tam tikrų įgūdžių ir nėra tiek patikimi kaip šėšėlinė siūlė.

Žiūrint iš šiluminės technikos pusės, tokia išorinių sienų konstrukcijos šiluminė varža yra tikrai pakankama. Tačiau kiekvienu atskiru atveju reikėtų žiūrėti, ar ši teorinė vertė nėra realiai sumažėjusi dėl: darbo kokybės, dėl šalčio tiltų įtakos ir t. t. Todėl dažnai verta pagalvoti apie nedidelio storio papildomos šiluminės izoliacijos sluoksnio uždėjimą iš išorinės pusės. Ir tam tikslui patartina naudoti mineralinės vatos plokštes.
Kita vertus, reikėtų žinoti, kad naudojant akytbetonio blokelius ir konstrukcijoms įrengti, ir kartu sprendžiant šilumos izoliacijos klausimą, yra visa eilė nurodymų ir draudimų, kurių laikytis tikrai reikėtų, pvz. tinkuojant iš išorės tiesiogiai ant akytbetonio reikėtų naudoti palengvinto tipo, “nestiprius” tinkus, t.y. grynai cementiniai ar stiprūs kalkių – cemento tinkai neturėtų būti naudojami; nenaudoti dispersinių fasadinių dažų, reikėtų naudoti mineralinius dažus; dekoratyvūs tinkai turi būti vidutinės arba stambios frakcijos (nuo 2 mm) ir tik mineraliniai, pvz. silikatiniai arba silikoninių dervų ir t. t.

Klijuojant plyteles visada rekomenduojama įrengti siūles. Plytelių siūlės - ne dizaino sprendimas, tai, vis dėlto yra konstrukcinis elementas, turintis savą paskirtį. Siūlės leidžia tokiai standžiai dangai, kaip plytelės kompensuoti mikrodeformacijas ir tokiu būdu išvengti skilimų, atšokimų ar kitų nepageidautinų pasekmių. Minimalus siūlių plotis susijęs su plytelių formatu, rūšimi, pagrindo ir aplinkos savybėmis. Įprastai įrengiamos 2-8 mm pločio siūlės. Tokiose plokštumose, kurios patiria ypač didelius temperatūrinius svyravimus, pvz. šildomos grindys ar terasos bei balkonai, siūlės yra būtinos. Siūlių plotis turėtų siekti min. 3 mm. Šildomų grindų plokštumos perimetras (kampinės siūlės, šildoma/nešildoma plokštuma ir t.t.) turėtų būti atskirtas taip vadinamomis deformacinėmis siūlėmis, kurios užpildomos atitinkamu hermetiku, pvz. silikonu. Deformacinių siūlių plotis turėtų būti min. 5-10 mm.

Medis ar medienos sudėtyje turinčios plokštės nėra geras pagrindas plytelių klijavimui, ypač kai kalba eina apie išorines konstrukcijas.
Toks klijavimas visada bus kažkiek rizikingas nes:
- Mediena yra organinė, ne mineralinė medžiaga ir mineralinių t.y. cementinių klijų sukibimas yra visada kažkiek silpnesnis;
- Mediena stipriai reaguoja į drėgmės (vandens) bei temperatūros pokyčių poveikį, t.y. deformuojasi.
Klijuojant plyteles tokiose vietose reikėtų:
- Naudoti specialų gruntą Knauf Spezialhaftgrund. Jis užtikrina cementinių plytelių klijų sukibimą su įvairiais sudėtingais pagrindais (senos plytelės, neįgeriantys vandens pagrindai bei mediniai pagrindai).
Be to šis gruntas sumažina drėgmės poveikį medienai, t.y. izoliuoja medinį pagrindą;
- Naudoti tikrai elastingus plytelių klijus. Plytelių klijų klasė – min. C2, S1, pvz., Knauf Flexkleber.
- Naudoti elastingus ir neįgeriančius plytelių siūlių glaistus, pvz., Knauf Elastic Plus Flexfuge.
Tokiu būdu galima minimalizuoti tokios konstrukcijos trūkumus, savaime suprantama, kad pati konstrukcija turi būti stabili. Karkaso deformacijos neturėtų būti didesnės nei gali atlaikyti plytelių klijai.

Prieš tinkuoto fasado remontą reikėtų patikrinti ar tinko sluoksnis nėra atšokęs, bet dar nenukritęs ir kitose vietose. Tai lemtų remonto technologijos pasirinkimą bei darbų kiekį. Suremontavus tik tas akivaizdžias vietas, kur tinkas jau nukritęs, yra rizikuojama, kad po kurio laiko fasadas vėl reikalaus remonto, t.y. tinkas kris ir nuo kitų, neremontuotų vietų. Jei tokių vietų nėra daug, tai reikėtų tas vietas paprsčiausiai pertinkuoti, jei jų daug, tai, patartina seną tinko sluoksnį pašalinti, fasadą nuplauti aukšto spaudimo vandens srove ir pertinkuoti naujai. Toks atskirų plokštumų pertinkavimas nors ir reikalauja didesnių sąnaudų, bet leidžia išvengti dėmių ant fasado susidarymo, nes labai sudėtinga “suvesti” naujai tinkuojamus plotus su senais (tikėtini apdailinio arba užtrynimo sluoksnio vizualiniai skirtumai). Tinkavimo (naujo ir/arba atskirų plotelių) darbams rekomenduotume naudoti įprastinį kalkių ir cemento tinką Knauf KZ Maschinenputz. Jei pastatas senas ir kažkada buvo tinkuotas kalkiniais tinkais, tai reikėtų naudoti kalkinius tinkus Knauf Kalk Grundputz (pagrindiniam sluoksniui) ir Knauf Kalk Feinputz (dekoratyviam užtrynimo sluoksniui). Tokio remonto metu sudėtingiausia užduotis atitaikyti dekoratyvinį sluoksnį, kad remontuoti plotai nebūtų akivaizdžiai pastebimi. Dekoratyviam sluoksniui Knauf siūlo naudoti cementinius struktūrinius tinkus Knauf Dekorputz (“lietutis”) arba Knauf Strukturputz (“samanėlė”). Jei fasadas buvo glaistytas, galima naudoti glaistus Knauf Finischspachtel weiss (baltas) arba Knauf Grundspachtel grau (pilkas).

Akytbetonis nėra labai geras pagrindas plytelių klijavimui, nes jis pasižymi labai stipriu vandens įgėrimu.
Tokiu atveju visada geriau tokias plokštumas tinkuoti (vienu, min. 10 mm storio sluoksniu ir tinko paviršiu tik išlyginti, jokiais būdais neužtrinti).
Jeigu akytbetonio paviršius yra lygus ir nenorima tinkuoti, tai plyteles klijuoti galima, bet pries tai pagrindą būtina gruntuoti su gruntu Knauf Haftemulsion.
Gruntas skiedžiamas vandeniu, santykiu 1:4 (gruntas : vanduo).
Vonios kambario hidroizoliaciniam sluoksniui galima naudoti teptinę hidroizoliaciją Knauf Flachendicht.
Ji gali būti naudojama tiek grindų, tiek ir sienų izoliacijai, kartu kampinių siūlių izoliavimui reikėtų naudoti hidroizoliacines juostas Knauf Flachendichtband.
Jei grindys įrengiamos su trapu vandeniui išbėgti, pvz. dušas be gamyklinio padėklo, tai tokiais atvejais rekomenduojame naudoti cementinę – polimerinę hidroizoliaciją Knauf FlexDicht.

Jei grindų pagrindas yra nestabilus, t. y. betoninis ar cementinis sluoksnis yra kažkiek byrantis, tai dažnai įmanoma tokį sluoksnį “surišti” veiksmingu giluminiu gruntu Knauf Tiefengrund (naudoti neskiestą).
Jeigu ir po gruntavimo matosi, kad pagrindas yra dar netinkamas, tai gal reikėtų pagalvoti apie naujo sluoksnio išliejimą.
Tam tikslui galima būtų naudoti savitakį cementinį mišinį Knauf Allround. Naujai išlietas 3-5 mm sluoksnis būtų tvirtas pagrindas naujai grindų dangai.
Jeigu dabartinis pagrindas yra vis dėlto per daug nesurištas, byrantis, tai gali būti vienintelė išeitis pašalinti tokį sluoksnį (greičiausiai keli centimetrai) ir išlieti ar betonuoti sluoksnį naujai.
Galima pasirinkti ir sausą grindų pagrindo įrengimo būdą, tokiu atveju „plaukiojančiu“ būdu gali būti paklotos specialios gipskartonio plokštės Knauf Brown arba gipso plaušo plokštės Knauf Brio.

Aliejiniais dažais padengta siena nėra geras pagrindas tinkavimui.
Jie – ne mineraliniai, pasižymi labai prastu įgėrimu ir labai lygūs – visa tai blogina kitų sluoksnių sukibimą su tokiu pagrindu.
Geriausia išeitis – pašalinti tokį dažų sluoksnį.
Suprantama, kad dažnai tai labai sunkiai įvykdoma užduotis, todėl galima bandyti tokį pagrindą paruošti jį gruntuojant Knauf Putzgrund gruntu.
Tačiau reikėtų įsitikinti, kad dažų plėvelė yra pakankamai gerai sukibusi su pagrindu.
Tam reikėtų dažų plėvelę suraižyti dvigubu kryžiumi, t. y. taip, kad rombo formos viduryje esantis plotas būtų atpjautas. Tada priklijavus lipnią juostą, ją staigiai nuplėšti.
Jei suraižyti dažai lieka prikibę, tai galima manyti, kad dažų plėvelė prikibusi gerai ir laikys kitus sluoksnius. Jei ne, tada vis dėlto reikėtų galvoti apie dažų nuėmimą.
Knauf Putzgrund gruntas gerai prikimba prie tokių lygių ir neįgeriančių pagrindų ir be to jis sudėtyje turi kvarcinio smėlio, kuris sukuria šiurkštų paviršių, prie kurio gali sukibti kiti sluoksniai.

Mediniai ar medienos sudėtyje turintys pagrindai yra problematiški klojant plyteles ar glaistant. Tokie pagrindai yra jautrūs drėgmės ir/ar temperaturų pokyčiui, jie gana stipriai deformuojasi ir plytelės (dažniausiai priklijuotos mineraliniais, t.y. cementiniais klijais prie organinio pagrindo) – atšokinėja. Kažkiek tokią problemą galima spręsti naudojant specialius gruntus, kurie padidina cementinių klijų sukibimą su tokiu pagrindu ir, svarbiausia, medieną padengia plėvele, kuri saugo nuo drėgmės. Toks gruntas yra Knauf Spezialhaftgrund. Labiau užtikrintas problemos sprendimo variantas – papildomai, ant OSB plokštės tvirtinama grynai cementinė Knauf Aquapanel plokštė (6 mm arba 12,5 mm storio). Ši plokštė – idealus pagrindas plytelių klojimui, ji yra cementinė, sudėtyje nėra nei medienos, nei kitų, jautrių drėgmei medžiagų. Cementinių plytelių klijų sukibimas su ja – labai geras. Klijuojant plyteles ant mažiau stabilių pagrindų, o tokie yra mediniai pagrindai, reikėtų naudoti elastingus klijus (min. klasė C2, S1), pvz.: Knauf Flexkleber ir atitinkamai elastingus siūlių glaistus, pvz.: Knauf Flexfuge ElasticPlus.

Aidėjimas – pagrindinė prastos patalpų akustikos priežastis. Aidėjimas atsiranda tada, kai patalpoje nėra pakankamas kiekis paviršių, gebančių absorbuoti (sugerti) garsą.
Tokie paviršiai gali būti stacionarūs, t. y. įrengiami interjero statybos metu, pvz. perforuotos gipskartonio plokštės lubų ar sienų konstrukcijose arba grynai interjeriniai, pvz. kiliminės dangos ar kilimai, užuolaidos, baldai, minkštos sienų dangos (apmušalai), kambariniai augalai ir t. t.
Atskirais ir pakankamai retais atvejais aidėjimas gali koncentruotis tik tam tikrose patalpų vietose, tuomet tenka įrenginėti, taip vadinamus, difuzorius, t. y. konstrukcijas, kurios “išsklaido” garsą.

Gipso plokštės lubų konstrukcijose montuojamos lygiai taip pat, kaip ir sienų konstrukcijose, t. y. tarpų palikinėti nereikia.
Teisingai įrengtas ir pakabintas karkasas, teisingai įrengtas plokštumos prijungimas prie besiribojančių konstrukcijų (Jūsų atveju slydimo deformacinė jungtis) ir teisingas gipsinių plokščių siūlių glaistymas turi garantuoti, kad skilimų atsirasti neturėtų. Atskirais atvejais, net gyvenamoje statyboje (butai, kotedžai) tenka papildomai įrengti plokštumoje deformacines siūles, tai dažniausiai daroma dėl sudėtingos lubų konfigūracijos, nes didelių plokštumų lubos, kur deformacinės siūlės būtinos, vis dėlto dažniausiai būna visuomeniniuose pastatuose.

Visų pirma pirtys būna labai įvairios (garinės, kaitrinės ir t. t.) ir sąlygos jose būna skirtingos.
Bet kokiu atveju nereikėtų suprasti, kad raudonas gaisrinėje saugoje naudojamas gipskartonis yra atsparus dideliam karščiui.
Deja jo atsparumas karščiui yra panašus kaip ir standartinės gipskartonio plokštės (ar bet kokios kitos įprastinės statybinės plokštės), t. y. visų jų maksimali darbinė temperatura yra 50-700 C.
Be to gipskartonio plokščių naudojimui yra būtina sąlyga – patalpoje negali būti ilgalaikė ir pastovi drėgmė.
Gaisrinės saugos gipskartonis (Knauf Red) yra naudojamas tais atvejais, kai konstrukcijoms (luboms arba sienoms) yra keliama užduotis gaisro atveju tam tikrą laiką nesudegti ir neleisti plisti gaisrui.
Taigi, jei kalbamaa apie pačią pirtį, t. y. patalpą kurioje kaitinamasi, tai kol kas nėra geresnės apdailos, kaip medis. Jei kalbama apie pagalbines patalpas: san. mazgai, dušinės, priešpirtis ir t. t., tai dažniausiai gipskartonio plokštės ten gali būti naudojamos. Tik siūlyčiau naudoti ne raudoną plokštę (Knauf Red), o mėlyną (Knauf Blue), ji yra universali, t. y. ir impregnuota, ir atsparesnė smūgiams, ir naudojama gaisrinės saugos konstrukcijose bei garso izoliacinėse konstrukcijose.

Betoninių lubų lyginimui/glaistymui medžiagą reikėtų parinkti pagal numatomą minimalų sluoksnio storį.
Rekomenduojama naudoti pvz. gipsinį tinką Knauf Rotband, kai sluoksnio storis – nuo 5 mm arba, pvz. glaistą/plonasluoksnį tinką Knauf Multifinish, kai sluoksnio storis - apie 2 mm.
Visais atvejais betoninį paviršių reikėtų tinkamai parengti, t. y. gruntuoti su gruntu Knauf Betokontakt, jis padės išlyginamiesiems glaisto/tinko sluoksniams užtikrintai sukibti su betoniniu paviršiumi.

Gipskartonio plokštes įmanoma tvirtinti tiek prie medinių tašų karkaso, tiek ir prie metalinių profilių karkaso.
Metalinių profilių karkasas yra pranašesnis tuo, kad įrengimas vyksta greičiau ir kokybė dažniausiai būna geresnė.
Metalinis karkasas įrengiamas iš UD (perimetrinio) profilių ir CD (pagrindinių) profilių: Jūsų atveju, kai atstumai tarp sijų yra ≤ 90 cm, atstumai tarp CD profilių turėtų būti 400 mm (kai plokštė montuojama išilgai profilių) arba 500 mm (kai plokštė skersuojama).

Sausos keramzito arba perlito granules yra naudojamos sausų grindų sistemoje, nes jos yra lengvesnės (patogiau užnešti, mažesnės apkrovos perdangai), žymiai lengviau išlyginamos pries klojant plokštes bei pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos bei smūginio garso izoliacijos savybėmis.Vietoje jo galima naudoti ir smėlį, tačiau būtina, kad smėlis būtų visiškai sausas, t.y kaitintas. Kitu atveju smėlyje esančią drėgmę absorbuoja grindinės gipskartonio plokštės bei sunkiai prognozuojamas smėlio sluoksnio susėdimo procesas.Papildomai izoliacijai iš putų polistireno (EPS) arba mineralinės vatos galima naudoti tik tokius produktus, kurie skirti sausų gipsinių grindų įrengimui. Deja, EPS T plokštės yra skirtos naudoti po masyviu betono ar liejamų grindų sluoksniu. Reikalavimas putų polistireno plokštėms - EPS DEO pagal DIN 4108-10 (gniuždymo stipris ≥ 100 kPa) Birus posluoksnis reikalingas tais atvejais, kai reikia išlyginti pagrindo nelygumus, kitu atveju galima naudoti vien tik izoliacines plokštes.

Mediniai pagrindai yra problematiški plytelių klijavimui. Vienas iš paprasčiausių technologine prasme būdu yra papildomai naudoti tarpinę medžiagą, kuri būtų tinkamas pagrindas plytelių klijavimui. Šiuo atveju siūlyčiau naudoti grynai cementinę tik 6 mm storio plokštę Knauf Aquapanel Floor Tile Underlay. Ji 100 % atspari vandens poveikiui ir pelėsio atsiradimui. Montavimo eiga pakankamai paprasta: · Medinis pagrindas gruntuojamas; · Padengiamas plytelių klijų sluoksnis, pvz. Knauf Flexkleber · Klojamos Aquapanel plokštės, paliekant 3-5 mm tarpus tarp jų, plokštės sukamos prie pagrindo savisriegiais; · Siūlės užpildomos plytelių klijais ir armuojamos stiklo audinio juostomis; · Plokščių paviršius gruntuojamas; · Klijuojamos plytelės, naudoti elastingus plytelių klijus (reikalaujama klasė C2/S1), pvz. su Knauf Flexkleber. Tokiu būdu galima klijuoti visų rūšių plyteles, ribojamas tik jų formatas, maks 33x33 cm.

Spalio mėn. galima tinkuoti. Pagrindinis reikalavimas, kad darbo metu (ir džiūvimo) pagrindo bei oro temperatura būtų ne žemesnė nei +50C. Silikatiniui tinkui ši riba aukštesnė - +100C. Papildomai darbo metu ir pirminio džiūvimo laikotariu yra nepageidautina ir reikėtų vengti lietaus, stipraus vėjo ir tiesioginės saulės (netgi spalio mėnesį). Praktiškai, spalis yra pakankamai geras laikas dekoratyviniam tinkavimui, net galima teigti, kad vidurvasaris su aukšta temperature ir tiesiogine saule kelia didesnių pavojų nei tinkavimas rudenį. Tinkas dažniausiai atšoka dėl blogo pagrindo paruošimo, t.y. silpnas pagrindas, sukibimą trukdantys sluoksniai, neteisingas gruntavimas ir pan. Tiesa, dar tokį efektą retais atvejais gali sukelti didelis kiekis “šlapių” darbų pastato viduje po fasado apdailos įrengimo, t.y. betonavimas ir/ar tinkavimas.

Jūsų aprašyta išorinės sienos konstrukcija yra pakankamai klasikinė ir plačiai naudojama karkasinių ir skydinių namų statyboje http://www.ekspertai.lt/upload/files/untitled.png Fasado šiltinimui galima naudoti tiek putų polistireną (EPS), tiek ir mineralinę vatą. Plėvelė iš vidaus – garo izoliacija – šioje konstrukcijoje reikalinga, ji sumažina vandens garų patekimą į rasos taško zoną ir tuo pačiu padeda išvengti nepageidautino kondensato susidarymo. Įrengiant tokią konstrukciją reikėtų atkreipti dėmesį į sandarumą, t.y. termoizoliacinės medžiagos ir ypač garo izoliacija turi būti montuojamos sandariai, nepažeidžiant vientisumo. Vietoj OSB plokštės šiuo atveju galima naudoti gipso plaušo plokštes (Knauf Vidiwall H) arba gipskartonio plokštes (Knauf Blue). Šios plokštės yra laidesnės garui bei jų kaina yra patrauklesnė. Termoizoliacinių medžiagų reikalingus storius turėtų patvirtinti architektas, nes jie priklauso nuo siekiamo rezultato. Pastatas atitinkantis reikalaujamas minimalias normas, pasyvus namas, aktyvus namas ir pan. – visi šie variantai reikalauja skirtingų sprendimų.

Plytelių siūlių glaisto liekanas galima išvalyti naudojant specialų cementinių liekanų valiklį Knauf Zementschleier- Entferner.
Pradžioj reikėtų pasistengti maksimaliai įmanomai pašalinti liekanas mechaniniu būdu, o likusius likučius naudojant šią specialią priemonę.
Priemonė, priklausomai nuo užteršimo lygio, naudojama praskiesta (iki 1:10) vandeniu arba esant ypač sudėtingais atvejais – neskiesta.

“Bayramix” yra įprastinis taip vadinamas mozaikinis tinkas, t. y. akrilinis rišiklis ir mineralinis, dažniausiai natūralaus akmens, užpildas.
Tokie tinkai pasižymi labai silpnu vandens įgeriamumu, todėl tinkavimui tai yra sudėtingas pagrindas, tuo labiau, kad tai daugiau polimerinis, o ne mineralinis pagrindas.
Visada geriausia tokį sluoksnį pašalinti ir naujai tinkuoti tinkamai paruošus jau įprastą mineralinį pagrindą.
Tais atvejais, kai šis tinkas tinkamai sukibęs su pagrindu ir yra nuspręsta jį palikti reikėtų:
- įsitikinti, kad pats tinkas yra gerai sukibęs su pagrindu;
- užtikrinti naujo tinko sluoksnio gerą sukibimą su esamu pagrindu:
- gruntuoti sukibimą užtikrinančiu gruntu, pvz. Knauf Haftemulsion;
- arba prie esamo pagrindo tvirtinti pinto plieno skydus, kurie tarnautų kaip naujo sluoksnio pagrindas ir armavimo sluoksnis, pvz. Knauf Rippenstreckmetal.
Tikėtina, kad šiuo tinku buvo nutinkuota cokolinė pastato dalis, todėl naujam šios konstrukcijos tinkavimui siūlyčiau naudoti cementinį cokolinį tinką Knauf Sockelputz.

Oro tarpo šiltinimas gali būti skaitomas tik kaip pagalbiniu.Savaime suprantama, kad jis taip pat duoda efektą, bet rimtam šiltinimui nepakanka oro tarpo storio bei sunku prognozuoti šiltinimo kokybės.Oro tarpas dažnai būna netolygus, t.y. vietomis ypač apačioje, susiaurėja dėl mūro skiedinio, kartais būna metaliniai ryšiai (vielos), o tai šalčio tiltai ir t.t.Iš išorės šiltinamas pastatas tokių problemų neturi, t.y. galima parinkti norimą ir reikiamą izoliacijos storį, galima, kokybiškai atliekant darbus, išvengti šalčio tiltų susidarymo bei tuo pačiu padaroma nauja fasado apdaila.

Technologiškai reikėtų dekoratyvinį tinką dėti be tokių didelių pauzių. Nes armuojantis sluoksnis nėra pritaikytas eksploatacijai be finišinės dangos (dekoratyvinis tinkas ir/ar fasadinis dažas, ar plytelės ir pan.)
Palikus metams armuojantį sluoksnį, jį gali žalingai paveikti drėgmės ir šalčio poveikis.

Palaikau Jūsų pasirinkimą. Tiek gipsinis tinkas namo vidaus tinkavimui, tiek mineralinis tinkas namo išorės (turbūt tai turėjote omenyje?) tinkavimui yra geri, turintys nemaža pranašumų, variantai.
Reikėtų nepamiršti akytbetonio sienas tinkamai gruntuoti. Tam reikėtų naudoti gruntą Knauf Stuc Primer (skiesti vandeniu santykiu 1:1). Tinkuoti tinku Knauf Rotband (rankiniu būdu) arba Knauf MP75 (mašininiu būdu).
O išorėje, ant putų polistireno plokščių reikėtų įrengti armavimo sluoksnį (naudoti Knauf Klebespachtel P) ir nugruntavus paviršių su Knauf Putzgrund Mineral, dengti mineralinį tinką Knauf Strukturputz („samanėlė) arba Knauf Dekorputz („lietutis“). Galiausiai tinką reikėtų dažyti silikoniniais Knauf Silikonharz EG Farbe dažais.

Mediniai ar medienos sudėtyje turintys pagrindai yra problematiški klojant plyteles ar glaistant.
Tokie pagrindai yra jautrūs drėgmės ir/ar temperaturų pokyčiui, jie gana stipriai deformuojasi ir plytelės (dažniausiai priklijuotos mineraliniais, t.y. cementiniais klijais prie organinio pagrindo) – atšokinėja.
Kažkiek tokią problemą galima spręsti naudojant specialius gruntus, kurie padidina cementinių klijų sukibimą su tokiu pagrindu ir, svarbiausia, medieną padengia plėvele, kuri saugo nuo drėgmės. Toks gruntas yra Knauf Spezialhaftgrund.
Labiau užtikrintas problemos sprendimo variantas – papildomai, ant OSB plokštės tvirtinama grynai cementinė Knauf Aquapanel plokštė.
Tvirtinama ant plytelių klijų Knauf Flexkleber sluoksnio, papildomai tankiai plokštes susukant savisriegiais, plokščių siūles reikėtų armuoti.
Ši plokštė – idealus pagrindas plytelių klojimui, ji yra cementinė, sudėtyje nėra nei medienos, nei kitų, jautrių drėgmei medžiagų.
Cementinių plytelių klijų sukibimas su ja – labai geras.
Beje, Jūsų aprašytoje situacijoje nieko nepasakojate apie hidroizoliacinį sluoksnį. Vis dėlto vonios kambarys priskiriamas prie drėgnų patalpų, kurių grindis ir sienas, tiesiogiai veikiamas vandens (dušas, kriauklė, vonia ir pan.) reikėtų izoliuoti. Hidroizoliacija dengiama prieš plytelių klijavimą. Tam tikslui reikėtų naudoti arba cementinę – polimerinę hidroizoliaciją Knauf FlexDicht, arba polimerinę Knauf Flachendicht.
Klijuojant plyteles ant mažiau stabilių pagrindų, o tokie yra mediniai pagrindai, reikėtų naudoti elastingus klijus (min. klasė C2, S1), pvz.: Knauf Flexkleber ir atitinkamai elastingus siūlių glaistus, pvz.: Knauf Flexfuge ElasticPlus.