UAB Rovada ekspertų komentarai

Architektai negali suprojektuoti namo be apšiltinimo, tad suprojektavus leidimus gausite.
Vat pasistatyti be apšiltinimo ir priduoti jau kitas klausimas.
Dabartiniais laikais siūlau statytis 16 cm storio sienas, jas apšiltinant ekovata ar steiko vata. Abu produktai yra pagaminti iš medienos ir turi gerąsias savybes. Apšiltinus turėsite namą atitinkantį reikalavimus ir kartu su visomis geromis savybėmis.

Deja tokia perdanga negalima. Tai yra stogo gegnės, ne perdangos sijos. Kreipkitės į architektus. Jie jums nesunkiai paskaičiuos, kokias sijas galite naudoti.
Paprastai tokiai perdangai naudojami 20x25 cm rąstai, atstumas tarp ašių jau derintinas pagal patalpų virš sijų paskirtį.

Ardyti jau įrengtą apšiltinimo sluoksnį nėra tikslinga.Tačiau jei įrengsite papildomą tai nemanau kad tai butu kažkas blogo.kaip pvz juk įrengiame papildomai izoliaciją tarp aukštų mediniuose namuose.Tarpaukštinėse perdangose įdėta vata izoliuoja garsą ir šilumą.Tad įrengtas papildomas sluoksnis dalinai sustabdys šilto oro srauto kylimą viršun, gerokai žemesniame aukštyje nei gegnių viršūnė. T.y. mažiau m3 oro reikės šildyti -patalpos greičiau sušils,o ir šilumos mažiau prarasite.Tad nieko neišiminėkite tiesiog sugadintumėte jau įrengtą sluoksnį.

Skiriasi šiluminė varža, galima paskaičiuoti aritmetiškai, pvz. 20 cm storio rąsto varža -1,87, o 18 cm - 1,68. Skiriasi ir kitos atsparumo savybės. 18 cm storio rąstai naudojami retai, nes yra tarpinis variantas tarp skirto visam sezonui (20cm) ir pirties vasarnamio tipo sienojų (14-16 cm).

Maišyti eglės ir pušies džiovintus ir nedžiovintus nerekomenduojama.
Tai skirtingų savybių medžiai ar mediena. Ne tik traukimasis, "sėdimas", bet ir kitos savybės skiriasi.
Sienos statomos iš pušies, o perdangos ir stogo konstrukcijos iš eglės. Klijuotų sienojų gamyboje naudojama ir eglės mediena.
Eglės masyvo mediena linkusi stipriai suktis ir trūkinėti įvairiomis kryptimis. Deja dažnai ta kryptis - namo vidus.
Pušies mediena trūksta išilgai sienojaus t. y. dažniausiai trūkimai nepasiekia namo vidaus. Todėl jau vien dėl to pušies mediena yra geriau nei eglės sienojų gamyboje.
Jei nenorite matyti įtrūkimų, rinkitės klijuotos medienos tašą.

Varža visada yra pakankama, jei vertinti asmeninius reikalavimus žinant, kad norite gyventi ne termose, kuriame gyvenimo kokybe rūpinasi elektronika ir rekuperatoriai, o natūralioje ekologiškoje aplinkoje.
Vertinant EU reikalavimus atsižvelgiama ne vien tik į namo sienų varžą, tad, jei kiti namo rodikliai-stogas, pamatai, mansardos konstrukcija, šildymo sistema gerai apgalvoti ir sukonstruoti, tai toks namas atitiks ir šiandieninius reikalavimus neprarandant natūralumo.
Tokius rodiklius nesunkiai paskaičiuoti gali architektai prieš imdamiesi projektavimo darbų. Deja griežtėjant reikalavimams gali tekti apšiltinti sienas, tačiau ir tai ne bėda, kadangi yra pakankamai natūralių apšiltinimo medžiagų.

Pirmąjį reikalingą žingsnį turbūt jau praleidote. T.y. pirmiausia reikalinga buvo paklausti statančių įmonių patarimo dėl pjaunamo rąsto storio. Jei planavote kad statysite iš 20 cm storio rąstų tai jau suklydote įvertinanat nuodžiuvį obliavimą ir t.t. jums buvo reikalinga pjauti 22 cm storio rąstus. Dabar jūs greičiausiai po 5-7 metų pasigaminsite tik 18 cm storio sienas. Kraunami rąstai su tarpinėmis daugmaž 5x5cm ar 7x5 cm, tarp rąstų paliekami iš visu pusių tarpai bent 5 cm ventiliacijai. Dengiama tik viršus ir be abejo taip kad nelytų ant rąstų galų. T.y. stogelis privalo būti ilgesnis nei rastai. Dengti geriausia ukininkų silosui dengti naudojama plėvele ji ilgaamžė, nepraleidžia UV spindulių. Be abejo medieną reikalinga nužievinti, nuvalyti pjuvenas, antiseptikuoti nuo kenkėjų ir tik tada sukrauti. Ir aišku kas kiek laiko vis patikrinti ar viskas gerai su stogu ir t.t. Jei reikalinga rąstus galima papildomai antiseptikuoti pro ventiliavimo plyšius tai nėra pats lengviausias darbas tačiau reikalingas. Po metų mediena būna jau dalinai išdžiuvusi ir jei stogas geras tai rupesčių turėtų nebekliti. Tik reikia laikas nuo laiko pasitikrinti ar kur nors neatsirado drėgmės ar kenkėjų.

Jei tai senas namas, tai sandarinti galima kad ir sandarinimo putomis. Jei tai nauja statyba tai langas jokiu būdu negali tvirtintis per lango rėmą tiesiai i rąstus todėl ir putų naudoti negalima. Paprastai daroma vadinama "dėžutė" iš lentų daugmaž 4-5cm storio. O būtent į ją statomas langas. Tokiu atveju tarp dėžutės ir lango sandarinama putomis o tarp dėžutės ir rąstinių sienų sandarinama kad ir akmens vata ar linu juostomis kurios naudojamos tarp rąstų.
Žodžiu senam namui tiks putos o naujam akmens vata, stiklo vata ar linų audinys.

Dažnas iki karo statytas ir prižiurėtas rąstinis namas yra geros kokybės t. y. jo sienojai nesupuvę. Tokiam namui dažnai pakanka pakeisti stogą ir perplanuoti skiriamasias (ne nešančias) sienas pagal savo norus.
Deja pokariu statyti namai yra greitos "pigios" statybos variantai, ko pasekoje supuvę pirmieji vainikai, palangės, viršutiniai sienų rąstai. Perdangos silpnos, neplanuotos, kad kažkas naudosis mansardiniu aukštu.
Tokio namo rekonstravimas ir pritaikymas savo reikmėms tampa brangiu malonumu. Jei dar prisiminti, kad dažnas pokario namų yra surinktas iš keleto namų sienojų, tai tokio namo rekonstrukcija rizikingas darbas, netgi nerekomenduotinas.
Pamatai - dar viena opi vieta senųjų namų, jie arba labai blogos būklės arba jų galima sakyti visai nėra, namas tiesiog "susmegęs" į žemę - vėlgi neišardžius namo daryti naujus pamatus įmanoma, tačiau sunkoka. Reikalinga speciali technika.
Todėl dažniausiai geriau statyti naują nei bandyti pritaikyti abejotinos kokybės senajį. Tačiau kiekvienas atvejis unikalus ir neįvertinus realių investicijų sunkoka ką nors patarti.

Jei namas statytas prieš 5-7 metus ar daugiau, tai praktiškai jokių bėdų nėra, galima jungti tiesiogiai.
Kitas dalykas, jei namas yra naujas ir rąstinės sienos dar "sės",
garažo konstrukcija gali būti daroma kaip nepriklausoma t. y. niekur nesijungti tvirtai su namu. O jei tvirtinama į namo sienas, tai tik per slankias jungtis, leidžiančias namui sėsti nepriklausomai nuo garažo konstrukcijų.
Kitas svarbus momentas, turite žinoti, kad namo, pastatyto iš nedžiovintų rąstų, sienos džiūstant medienai sužemėja apie 6 procentus. T. y., jei garažą statote prie šoninės namo 4-4,5 m aukščio sienos, o garažo stogas yra kaip namo pastogės tęsinys, tai stogas negali būti vientisas. T. y. privalo turėti laiptelį tarp stogų kiek didesnį nei galimas namo sėdimas.
Pvz: 4m x 6 proc 24 cm. Todėl konstruojant stogo gegnyną paliekama atsarga sėdimui, pageidaujamas aukščio skirtumas tarp namo ir garažo stogų 45-50 cm.
Jokiu būdu negalimos konstrukcijos, kai paliekamas 10-15 cm tarpas tarp namo ir garažo gegnių. Namui sužemėjus 20 cm gegnių konstrukcijos susirems, o tas 5-10 cm skirtumo trūkumas per gegnių sistemą persiduos rąstinėms namo sienoms.
Pasekmės - pakibs,p ersikreips namo sienos, stogas, frontonuose esančios durys ir langai. Tai tik mažiausias trūkumas.
Didesnis bus matomas tarp rąstų, kadangi rąstinė namo siena prie garažo turės tuos 5-10 cm laisvumo (apie 5 mm tarp kiekvieno rąsto), tai nedžiovinto medžio rąstai turės galimybę džiūstant suktis. Vaizdžiai sakant Jūsų sienų rastai susisuks, tarp rąstų ir kertėse atsiras neprognozuojamo dydžio plyšiai, kurie net ir atlaisvinus gegnes nebepranyks.
Tokios sienos nebebus įmanoma suremontuoti - tik apkalti arba sandarinti akrilais, kas kainuoja nepigiai.
Tai liečia ne tik garažo pusėje esančia sieną, iš dalies bus pakitusi ir kitų sienų geometrija.
Nedidelė klaida įrengiant namo priestato stogą gali sugadinti ir viso namo konstrukciją.

Stogo šiltinimas yra standartinis t.y. niekuo nesiskirs nuo to, ar atviros lubos, ar ne. Stogą vistiek privaloma įrengti sandarų ir šiltą, išskyrus atvejus, kai šiltinama tik perdanga, kai nėra jokio mansardinio aukšto. Šiltinimo įrengimo variantų galite rasti pas Rockwool, Paroc, Izoverio ir kitus izoliacijos gamintojus.

Dažniausiai naudojama lino juosta. Tačiau taip pat naudojamos ir PP-termo, vilnos, džiuto medžiagos. Visos jos skiriasi savo savybėmis. O kur dar galybė besiplečiančių juostų, išorės siūlių hermetikų. Dalis teigia, kad lino juostos "atgyveno". Visi pasirinkimai būtų geri. Jei kalbame apie Isover juostas, atsiliepimų neturiu, tačiau manau, kad ji kaip kempinė sugeria drėgmę, jas naudoja tik pavieniai rąstinių namų gamintojai.

Nustatyta, kad 20 cm medienos varža yra 1,87 - 2, tad ar klijuotas, ar masyvo namas, varža 5 yra labai toli.Visgi, net 20 cm masyvo rąstų nebešiltina. Tačiau norint naudotis geoterminiu šildymu apšiltinti teks nežiurint, ar tai suomiškas namas, ar lietuviškas.

Šiltinimas visada efektyvesnis iš lauko pusės. Šiltinimo medžiagų daug, tačiau nerekomenduoju rastinių sienų šiltinti polistiroliu ar purškiamomis putomis. Šie būdai sunkokai suderinami su rąstine statyba. Tinka akmens, stiklo, ekovatos.

Paprastai katilinei numatoma vieta name jau projektuojant jį, todėl priestatas nebūtinai reikalingas. Kartais pakanka židinio su oriniu šildymu - tuomet jokių papildomų patalpų net neskiriama.

Lietuvoje statomi namai yra 20 cm storio rąstų (kalbant apie džiovintus džiovykloje). Dažniausiai painiojamas jų matmuo - kai statoma iš nedžiovinto medžio, tada naudojamas žalio rąsto matmuo yra 22 cm, bet apie 1cm aukojate obliavimui, vėliau džiūvimui ir šveitimui - dar 1 cm. Rekomenduoti statyti iš storesnio nėra jokios prasmės, nes varžos 5 tikrai nepasieksite net su 25-30 cm storio rąstais. Dažnai architektai nežinia kokiais sumetimais siūlo 24-25 cm storio sienas, kai teorinė tokiu sienų varža galėtų būti tik 2,4-2,5, tad tai labai toli nuo jų įsivaizduojamos 5 varžos reikšmės.

Drėgnumas nustatomas drėgnomačio pagalba - tik tada galima sakyti, ar tai drėgnas oras, ar savijautą, jog patalpoje drėgna, nulemia žmogaus fiziologija. Vasarą rąstiniame name visada vėsiau nei lauke, daliai žmoniu tai gali atrodyti kaip drėgmės perteklius. Jei iš tiesų drėgna, tai gali būti daug priežasčių. Viena jų - namas izoliuotas "ruberoidu" t.y. tapo nelaidus drėgmei. Jei perdenginys gerai izoliuotas, o jūs laikote uždaręs langus, tai drėgmė neturi kur išeiti. Kita galima problema - grindys, jų konstrukcija.

Gera patarlė „besisauganti ir dievas saugo" galioja ir klijuoto stebuklingo rąsto gaminiams. Jei nepagailėsite keleto litukų namo konstrukcijai pagerinti, tikrai nepralošite. Galima išimtis – platūs rąstų profiliai, kuriuos gamina reta įmonė, greičiausiai suomių gamybos rąstai.

be abejoo galima, tik reikia atsižvelgti i konstrukcinę dalį, t. y. patiems eksperimentuoti negalima, pasitarkite su Jums stačiusiais namą, jie geriausiai žino kaip ir ka darė.

Klijuoto rąsto varža bus kiek didesnė nei mūsų naudojamo. Tačiau jei tikitės, kad ji atitiks reikalaujamą varžą 5, tai turiu nuvilti – tai tikrai tolimas skaičius klijuotam 20 cm rąstui. Be apšiltinimo ir papildomų medžiagų niekaip neišsiversite, jei norėsite tokius skaičius pasiekti. Rąstinių namų savybės kiek kitokios ir tuo bendru skaičiu kaip 5 nėra išreiškiamos.

Kaip rąstinių namų gamintojas turėčiau pastebėti, kad apšiltinimo medžiagų gamintojai rekomenduodami savo medžiagas turėtų pridėti užrašą "prieš perkant ar darant pasitarti su rąstininku". Nes pvz., kas gal tiktų senam namui renovuoti, tas tikrai netiks naujam namui. Naujas rąstinis namas sėda apie 3 metus, kartais ir ilgiau. Sėdimas yra 4-6 procentai nuo rąstinės sienos aukščio. Taigi medžiagų ir technologijų tiekėjai jūsų priklijuotas polistirolas (ir kiti klijuojami), putos ir t.t. būtų pasmerkti sugadinimui. Pvz., namui, kurio kraštinė siena yra 4,5 m aukščio, bendras aukščio sumažėjimas bus apie 20 cm. Kur tuo metu bus jūsų klijai, putos ir t.t. Jūsų medžiagos bus sugniuždytos, nuplėštos ir pan.

Jokiu būdu negalima klijuoti prie naujo rąstinio namo nei putų polistirolio, nei kietos vatos nei apipurkšti putomis. Tokie eksperimentai jums kainuos gana didelius pinigus, kuriuos galėsite bandyti atgauti iš rekomenduotojų... Todėl geriau pirma pasitarti su rąstinių namų statytojais, o po to jau galima apšiltinti jūsų sienas, jei jau nusipirkote medžiagas, o namukas yra naujas palaukite keletą metų.

Geriausias variantas būtų džiovinti balkiai. Jie netrūkinėja ir nesisuka. Suprantama, galima dėti ir nedžiovintus, tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad atsiras įtrūkimų, keletas rąstų tikrai pakeis formą. Tai natūralios medžio savybės, todėl negalėsite kaltinti meistrų, kad kažką blogai padarė.

Blogi pamatai – tai tik dalis bėdos. Bus supuvę ir apatiniai rąstai, rąstai po palangėmis, rąstai pastogėje, aplink langų ir durų ertmes, jei pastogė buvo trumpa. Dažniausiai, jei namas neturi etnografinės vertės, paprasčiau nugriauti ir pastayti naują, nes namo pakėlimas, 4-6 rąstų vainikų pakeitimas, galimas stogo kapitalinis remontas, pamato įrengimas kainuos panašiai tiek pat, kiek ir nauja statyba. Jei name norima išsaugoti senas sienas, tai tada galima investuoti į tokį remontą. Tačiau gal Jums pasisekė ir sugedusių rąstų bus mažiau. Jei rąstai sveiki ir nieko keisti nereikia, darbų eiga paprasta – išardote grindis, nes greičiausiai jos bus įrengtos pirmo vainiko lygyje, atjungiate visas komunikacijas, kišate metalinius profilius (ar medinę siją) po apatiniu rąstu ir kėlimo domkratais keliate sienas viršun. Telieka paremti metalinius profilius ir atlaisvinti domkratus. Taip perkeliant vis į kitą vietą pakelti visą namo rąstinę konstrukciją į norimą aukštį. Kaip supratau, namo pamatų kaip ir nėra, tad tą siją nesunkiai perkišite po pirmuoju rąstu. Tačiau tai gerai, jei nieko keisti nereikia, o šito jau be specialistų greičiausiai nenuspręsite.

Iš išorės rąstinį namą galima dažyti daugeliu dažyvių tai ir Tikurila, Remmers, Einza ir kt. Tiesiog reikia rinktis spalvas, savybes kurios jums tiks. Pardavimo vietose rasite daug informacijos kaip ir ką daryti. Tik viena rekomendacija - rąstinio namo vidaus stengtis nedažyti aliejaus pagrindo dažais, nebent tai būtų tungo alyva. Kai kurie turi karčios patirties, tačiau tai juk ne būtinai turi pasikartoti ir su Jūsų sienomis. Nuo ugnies patartina naudoti, kad ir holzprof produktus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad dažnai panaudojus visas medienos apsaugas dažų spalva gali kiek kisti t.y. dažnai įgauna raudonesnį atspalvį.

Jei rąstai buvo džiovinti toks susėdimas yra normalu. Medis yra natūralus ir juda pagal oro drėgnumą t.y. tai atiduoda drėgmę, tai įgeria, todėl visada yra šioks toks medienos judėjimas, kas sąlygoja didesnių ar mažesnių plyšių atsiradimą. Statant iš nedžiovintos medienos su plyšiais sienose ar tarp rąstų turite susitaikyti, nes medienai džiūstant ji trukinėja ir keičia pirminę rasto formą. Atsiradusius plyšius nesunku užtaisyti linų audiniu, o dar geriau užkamšyti ir užtepti Remmers produktu acryl 100, jis būtent tam ir skirtas - leidžia medienai judėti kartu išlaikydamas vientisą hermetiko sluoksnį. Jei mediena netrūkinėtų juk niekas tokių produktų ir nekurtų, ir kartu tai reiškia plyšiai atsiranda ne tik lietuvių staytuose namuose, tai greičiau medienos savybė trauktis ir judėti. Kas aktualu visame pasaulyje, pvz. JAV turi permachinka, wetherall ir kitus produktus, kuriu paskirtis viena - sandarinti rąstus.