UAB Rovada ekspertų komentarai

Jei rąstai yra 20 cm storio - dažniausiai pakanka be apšiltinimo,
tačiau viskas priklauso nuo Jūsų norų.
Pvz., norite kūrenti retai ir nejausti jokio šilumos skirtumo namo kertėse, o gal net norite šildytis geoterminio šildymo pagalba - tokiu atveju apšiltinti būtina.
Paliekant natūralų vaizdą, t. y. nešiltinant reikia susitaikyti su tuo, kad kūrenti reikės kiek daugiau nei Jūsų kaimynui, kuris gyvena "termose".

Langų ir durų montavimas priklauso nuo to, iš kokių rąstų yra statomas namas:- statoma iš džiovintos džiovykloje medienos, įrengimas ir apsigyvenimas galimas iškart, tad apie langus ir duris klausimų nėra;- statoma iš pagulėjusio ar šviežiai pjauto medžio - įrengimas rekomenduojamas po metų. Geriausia, kai toks namas stovi su stogu be langų ir durų apie metus laik. Tokiu būdu natūraliai džiūva ir „sėda". Uždarius namą, t. y. įdėjus langus ir duris, namas nebesiventiliuoja - kaupiasi drėgmė, veisiasi pušies mėlis ir pan. Suprantama, kad norint visada galima įdėti langus ir duris ir į namą statytą iš nedžiovinto rąsto.Tačiau tam reikalingas tam tikras supratimas ir žinios, net langų gamintojai dažnai pridaro klaidų montuodami langus į rąstinius namus. Todėl tuos darbus geriau patikėti profesionaliems rąstiniu namų įrengėjams;- nežiurint į tai, ar buvo naudojami džiovinti rąstai ar ne, langus ir duris gali tekti reguliuoti keletą metų - kol namas nustos sėdęs. Todėl svarbu nepersistengti su langų apvadais - juk teks keletą kartų nuimti ir uždėti, ne prikalkite, o geriau prisukite;- tarpo virš lango rėmo ir rąsto palikimas yra paprastai apie 10 cm. Ir gana svarbu - neprigrūskite kietai šiame tarpe vatos, ji turi būti įdedama su labai nedidele įvarža. Antraip ji praranda savo gerąsias savybes.

Geriausia apdaila yra jokios apdailos. Bet jei per šalta, nepatinka šaltos kertės ir nenorite gaišti laiko jas kamšant, norite mažiau kūrenti, o gal net geoterminiu šildymu naudotis -tada geriausia išeitis apšiltinti vata ir apkalti rąsto imitacijos dailylentėmis. Tai populiaru dalyje Skandinavijos šalių. Be abejo taip daroma ir pas mus.

Rąstus pirmiausiai reikia šlifuoti, po šlifavimo dings dalis dėmių. Dėmės, kurios nepasinaikina šlifuojant turėtų būti panaikintos antiseptikais. Vėliau galite dažyti pasirinktais dažais.

Klijuoto ar masyvo 20-25 cm storio sienų varža labai toli nuo pasyvaus namo reikalavimų. Neapšiltinanat to nepavyks padaryti.

Džiūdama mediena sėda, t. y. pastatas sužemėja. Tai nėra joks baubas, jei teisingai įrengti langai ir durys. Tiesiog planuojant nepamiršti, kad pastatas sės 4-6 procentus – jei pirmojo aukšto atstumas nuo grindų planuojamas 2,7 m, po poros metų jis gali likti 2,6. Jei jums pakanka tokio aukščio, net neverta sukti galvos. Kas kita įrengiant priblokuotus karkasinius garažus, pavėsines – jei sujungsite neteisingai konstrukcijas, gali kilti labai nemalonių sienų konstrukcijų defektų.

Siūlyčiau atpiginti kiek statybą statant iš 20 cm, o ne 22 cm storio rąstų,nes šilumos atžvilgiu jokio skirtumo nepajusite, o vat piniginiu matomai bus. Apšiltinti namą teks, nes tokie jau reikalavimai europiniai. Šiltinti visada geriau iš lauko, o ne iš vidaus, nebent jums taip labiau patinka.

Statant dviejų aukštų namą (kiekvienas aukštas po 50 m2) sutaupote 50 proc. išlaidų stogo dangai, sutaupote sklypo ploto, bet tenka laipioti į antrą aukštą miegoti ir kiek didesnės išlaidos rastinių sienų konstrukcijai. Statant vieno aukšto 100 kv.m namą galite statyti skandinavišką varianta, tik su 250-270 cm aukščio rąstinėmis sienomis. Sutaupote rąstinių sienų statybai plius viskas viename aukšte t.y. niekur laipioti nereikia, tačiau stogas jau didesnis.

Tik ką suręstame rąstiniame name gali būti iki 5 mm plyšių tam tikras procentas. Norvegiška kertė dažniausiai užspaudžia likusius tarpelius tarp rąstų, tačiau gamtai neįsakysi skirtingi rąstai gali trauktis skirtingai, todėl plyšių gali ir padaugėti. Sandarinant plyšius yra kamšoma lino audiniu arba sandarinama akrilo mastikomis.Aukštaičiai ir žemaičiai dažnai rąstinį namą, kertes apkaldavo lentomis su raižiniais ir taip pagražindavo ir užsandarindavo sienas. Tai yra senos tradicijos ir senoliu išmintis, kurių nereikėtų pamiršti. Natūralumas (medis) ir ekologija reikalauja daugiau pastangų iš pirkėjo, todėl kartais tenka pasikamšyti kertes ir sienas, pasireguliuoti kolonas.Jūsų atveju reikėtų susitarti ar gamintojas atvyks pirmus metus pakamšyti, ar tai darysite patys. Plyšių kamšymui tereikia linų audinio, kurio visada galite gauti iš gamintojo ir paprastos kelis eurus kainuojančios siauros metalinės glaistyklės. Ja nesunkiai įstumsite linus į plyšius. Beje seniau buvo profesija „čekansčik", tai yra būtent kamšytojas, jis būdavo samdomas kamšymo darbams atlikti. Deja, apmirus rąstinei statybai tokia profesija išnyko....Tad belieka patiems rąstinių namų savininkams tuo užsiimti, nes niekas kitas geriau nežino per kur vėjas pralenda. Per savaitgalį su kopėčiomis vienas žmogus gali apsikamšyti viso namo kertes, tai nėra joks sudėtingas darbas jei kas bijotės. Kerčių apkalimas, dekoracijos, nesunkiai randamos internete, pvz. http://www3.lrs.lt/docs2/LUWCJUKB.PDF tiesiog reikia nepatingėti ir pavartyti šį dokumentą.

Priklausomai nuo projekto gali reikėti nuo 150 iki 300 vnt. rąstų, nuo 32 cm storio plongalyje. Geriausiai kai rąstus perka pats gamintojas, nes nupirkus 300 rastų ir esant 10 vnt. blogų su sugedusia šerdimi nuostoliai bus Jūsų. Džiovinimo metu penkiems rąstams skilus kiaurai - jau turite minus penkiolika rąstų, o kur dar per kreivi rąstai ir t.t. Gamintojas pirkdamas rąstus pats rizikuoja - jums kaina nedidėja.

Medinis namas yra bendras pavadinimas. Toliau medinius namus galima skirstyti į:- rąrastinius namus;- karkasinius namus;- skydinius namus.Visų šių namų pagrindinė sudedamoji dalis yra medis. Natūraliausias medinis namas yra rastinis namas iš masyvo (t.y. neklijuotas), o kartu ir sveikiausias. Jo sienos „kvėpuoja“. Visi kiti turi jau nebenatūralių priedų konstrukcijose ir kas žino po 50 metų ar nepasakys kokia laboratorija žinote šitas priedas buvo blogas reikia keisti, tad negana, kad gyvenote kažkuria prasme blogose sąlygose tai dar ir keisti reikės... Tyrimais nustatyta kad naturalių rąstų name sutaupoma lėšų ir šildymui, ir ventiliacijai, ir kondicionavimui dėl rąstu savybių. Plačiau galite rasti amerikiečių atliktuose tyrimuose.

Neblogai uždirbančiai jaunai šeimai siūlyčiau kreiptis į banką, pvz., Nordea ar kitus, ir ten Jums paskaičiuos, kiek galite gauti paskolos namo statybai. Tam sugaišite ne perdaugiausiai laiko, nes bankai dažniausiai netoli vienas nuo kito.
Jauna šeima gauna paskolą 25 metams, mėnesio mokėjimo suma būna ne baisi, jei gaunate neblogus atlyginimus. Tai ir yra būdas išsimokėjimui.

Paprasčiausia kreiptis į vietinį savivaldybės architekturos ir teritorijų skyrių, jie išduoda visus leidimus ir tvarko dukumentaciją, todėl ir išsamų atsakymą gausite iš jų.

Klijuoto nestatome, o tik iš natūralaus t. y. masyvo.
Net iš masyvo 20 cm dažniausiai būna nebešiltinami.
ačiau jei norite didesnio komforto ty geresniu šiluminiu savybiu teks apšiltinti.
Tačiau žinant, kad kaimuose ir miestuose senesni namai teturi 15-18 cm rąstines sienas, juose sėkmingai ne viena karta užaugo - manau problemų nebus su 22 cm klijuotu rąstu.

Rąstinei pirčiai tiktų 14, 16 ar 18 cm storio apipjauti rąstai. Plonesnių nerekomenduočiau, juk turi kažkas „laikyti“ šiluma.

Rąstiniams namams, kaip šiltinimo medžiaga tarp rąstų dedamos: - lino juostos; - avies vilna; - poroloninio tipo juostos; - Izoverio juostos; - džiuto juostos; Žodžiu pasirinkimas platus.

Sveikesnis rąstinis namas, o visa kita jau skaičių klausimas. Lietuvos klimatas tinkamas tiek rąstiniam, tiek karkasiniam namui.
Statant tokio pačio projekto namą kaina pamatams, stogui, durims, grindims ir t.t. yra ta pati, nes niekuo nesiskiria. Lieka klausimas tik dėl pačių namo sienų, jų kaina ir savybės. Rąstinio namo sienos yra 100 procentų natūralus gaminys be jokios sintetikos.

Visus namo pridavimus reikia derinti su vietine statybų inspekcija. Dėl geoterminio šildymo rąstiniame name reikėtų gerokai pasvarstyti. Geoterminis šildymas skirtas daugiau termosams t.y. namams su didele šilumine varža. Nebent Jūsų salygos yra ypatingai geros geoterminiam įrenginiui.

Rąstinį namą geriausia statyti iš rąstų džiovintų džiovyklose iki 18-20 proc. drėgnumo. Džiovinama apie mėnesi laiko. Atkreipti dėmesį, kad jokie sandėliuoti metus laiko lauke rastai - nėra džiovinti, paprastai jų viduje drėgnumas yra apie 36 proc. kas viršija du kartus normą.
Seniau natūraliai džiovindavo apie 5 metus ir tik tada statydavo, tai nesunku rasti ir literatūroje.
Rąstinius namus galima statyti ir iš nedžiovinto rąsto, tai be abejo pigiau, bet tada atsakomybė už kokybę turi prisiimti ir pirkėjas t.y. turi susitaikyti su tuo, kad rąstas džiūdamas gali kažkur trūkti, kažkur persisukti.
PVZ. trūkus penkiems rąstams vienoje pusėje siena gali atrodyti gan kreiva...
Statyti iš drėgnų rąstų be abejo pigiau, tačiau reikia nepamiršti ir to, kad iš džiovintų rąstų statant namą ar pirtį galima įrenginėti iškarto t.y. nereikia laukti kol sienos pradžius.
Statant namą iš nedžiovinto rąsto daugelis rekomenduoja metus laiko palikti neįrenginėjant vidaus. Tiesiog uždedamas stogas ir paliekama be langų ir durų metus laiko stovėti.
Todėl Jums spręsti ar sutaupyti 12-15 Eur nuo sienos m2 ir metus neįrenginėti namo ar mokėti brangiau ir iškart įsikurti.

Gerai išdžiovintų rąstų impregnuoti prieš surenkant nereikia, užtenka išdažyti dažais, kurie jau savo sudėtyje turi impregnantų. Jei džiovinimu abejojate, tada nepakenks ir papildomas apdirbimas impregnanatais.

Slankiklių įrengimas nepriklauso nuo medienos išdžiovinimo. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos.

Deja turiu nuliūdinti, Jūsų sijų išdėstymas rąstiniame name ir jų matmenys neleis įrengti medinės perdangos be atramų. Nes jus viršijate sijų nešančią galią 2-3 kartus. T.y. po jomis turi būti laikanti sija su kolonomis. Tokiais klausimais paprasčiau kreiptis į architektus pasiėmus brėžinukus ir jie Jums pasiūlys įmanomus variantus, nes reikia įvertinti kas bus virš šių perdangos sijų.

Galima pasiūlyti nuo 100 m2 per du aukštus t. y. dalis ploto mansardoje. Taip pat vieno aukšto statinius. Pradžiai turėtumėte sau apsibrėžti, kokio ploto norite namuko, koks išdėstymas, t. y., kiek ploto pirmame aukšte, kiek antrame ar mansardoje. Iš to skaičiuojama ir preliminari kaina. Jei pradedant nuo pamatų, tai su kokybiškomis medžiagomis (sertifikuotomis) kainuoja apie 670-755 Eur už grindų m2,
tačiau, kaip minėjau, tai tik preliminarus skaičius. Viskas priklasuso nuo projekto ir medžiagų kiekių.

Statyba pigesnė manau vistik lieka rąstinė, juk pagalvokite rąstinio namo pamatai lengvesni, o kartu ir pigesni, šildymo sistemų, langų, durų, stogų ir viso kt. kainos vienodos. Rąstiniam namui apdailos kaip ir nereikia. Surentus sienas jus jau turite visą apdailą tiek vidaus tiek išorės. Ir nereikia sukti galvos ar neatšoks koks dekoratyvinis tinklas, ar stuktelėjus karučiu nesutrūks apdaila. Rastinį namą galima (kartais ir reikia) ir kūju sienas padaužyti jokių pasekmių.

Deja, jei buvo statyta iš nedžiovinto medžio jokie sraigtai nepadės džiūdamas medis suskyla arba persisuka, dėl to atsiranda mikroįtrūkimų. Jei vis tik mediena džiovinta, tada reikėtų veržti tuos sraigtus, nes tokia galimybė turėjo būti palikta.