Vėdinimas – Patarimai 5 psl.

Pas mane namie per didelė drėgmė, ką geriau rinktis rekuperatorių ar oro sausintuvą?

Kaip išsirinkti rekuperacinę sistemą tarp plokštelinės ir rotacinės? Tačiau kaip žinoti kurią montuoti jeigu nėra aišku ar name bus drėgna ar sausa? nes namas dar tik statomas, bus B klasės. Grindinis šildymas, 80 kvadratų, apšiltintas 20 cm EPS70 polistirolu, vieno aukšto. Name gyvens 2-3 žmonės. Planuojamas šildymo būdas - oras vanduo.

Statau 185kv/m dviejų aukštų namą ir norėčiau instaliuotis rekuperacinę sistemą ir kanalinį oro kondicionierių. Mano klausimas ekspertams būtų: ar galima šias dvi sistemas jungti į tuos pačius ortakius ar reikia montuoti dvi atskiras ortakių sistemas?

Ar verta turėti bute rekuperatorių (iki 80 kv.metrų)? visi kalba apie namus čia. Jei taip, koks šilumogrąžos atsiperkamumas arba kodėl tiesiog nesudėti ventiliatorių ir laikyti langus su mikro ventiliacija? Ar yra būdų išspręsti žemų lubų problemą? Kažkaip integruoti ortakių kanalus į likusį buto interjerą montuojant ortakius palei sieną? Ortakiai suvalgo aukščio, o patalpose kur jo nedaug yra, tai gali būti bėda. Kaip svarbi difuzoriaus vieta kambaryje?

Norėjau pasiklausti dėl vėdinimo vonios kambaryje, kur daug drėgmės. Maudantis užrasoja visi langai ir plytelės. Vonios kambarys yra prie lauko sienos. Koks būtų geriausias sprendimas, kad ištraukti drėgmę ir neprarast daug šilumos? Mini rekuperatorius, paprastas ventiliatorius, ar drėgmės surinkėjas?

Statomės vieno aukšto su šlaitiniu stogu, 90 kv.metrų namą. Montuosime rekuperatorių, tačiau nežinome dėl patalpų vėsinimo ar yra toks rekuperatorius, ar geriau prie rekuperatoriaus jungti kondicionierių?

Statomas karkasinis gyvenamas namas su tualetu ir vonia, pirmas aukštas 100m2, mansarda-80m2. Ar reikalinga tokio tipo namui rekuperacija, o jei reikia, tai kokiose patalpose?

Ieškau sprendimo. 1kamb bute laukinės sienos pusėje žiemos laikotarpiu susidaro pelėsis. Kambario erdvė apie 25 kvad.m. Ką turėčiau pasirinkti? Mini rekuperatorių? Kokios kainos galima tikėtis įrenginio ir darbų?

Kokie rekuperatorių gamintojai turi pritaikytas vėdinimo sistemas išmaniems namams, t.y. modelius kurie gali būti prijungti prie bendros išmanių namų sistemos ir/ar gali būti valdomi nuotoliniu būdu per internetą?

Norėčiau paklausti kokie yra centralizuotos ir decentralizuotos rekuperacinių sistemų skirtumai? Koks kainos skirtumas, tai yra, ar decentralizuota sistema yra brangesnė už centralizuotą? Kuri iš sistemų yra tinkamesnė naujos statybos iki 200 kvadratų namui?

Ar A klasės daugiabučiui rekuperacinė vedinimo sistema privaloma? Už kieno lėšas jį įrengiama statytojo ar pirkėjo?

Susidėjom name plastikinius langus ir turim bėdą - pradėjo siaubingai pelyti sienos. Ką daryti tokiu atveju? Norime panaikint pelėsį ir daryt remontą, nes turim du mažamečius vaikus.

Ar reikalingas kaminas rekuperacinei sistemai?

Turiu problemą - didelė drėgmė namuose 65-75 proc. nepavyksta sumažinti. Galvoju statyti rekuperatorių rotacinį. Namas apie 80 kv.m. Domina sistemos, montavimo kaina. Kokį sprendimą pasiūlytumėte perteklinės drėgmės pašalinimui?

Domintu rekuperatorius su pašildymu 16 kv.m miegamojo patalpoms.

Domina kambario mini rekuperatorius. Jo savybės, galimybės.

Ar mini rekuperatoriai pasiteisina name kur kaupiasi pelėsis? Jei taip, kokį geriausia naudoti?

Ar galima kieto kuro katilinėje statyti ar pakabinti rekuperatorių? Kokio reikėtų naujai statomam A klasės 150m² namui?

Kokią galėtumėte pasiūlyti rekuperacinę sistemą naujai statomam vieno aukšto namui (125m2 naudingo ploto)?

Norėčiau sužinoti rekuperacinės sistemos įrengimo medžiagų kainą 160m2 namui?

Domina rekuperatorius namui. Turime nemažai klausimų kokį pasirinkti ir t.t.

Gyvenamojoje patalpoje atsirado pelėsis. Ar įrengus rekuperatorių galima užtikrinti šio nepageidaujamo fakto likvidavimą?

Ar nešildomas garažas yra tinkama vieta rekuperatoriaus montavimui? Ar yra minusų montuojant nešildomoje patalpoje lyginant su šildoma? Ar dėl to neitakoja jo darbo parametrų/našumo?

Domina rekuperacinė sistema. Statomės 140kv metru 2-aukštų namą. Sienos iš 24cm storio keraminų blokelių, numatyta 20cm šiltinimas polistirolu. Norėčiau sužinoti už ir prieš: rekuperacinę sistemą versus natūralus vėdinimas ir langai su ortakiais.

Renovuojamas 220 kv. namas (~500 kub. m.), reikia rekuperacinės vėdinimo sistemos. Neapsispredžiu ką rinktis: Kompakt REGO-450 su skardiniais ortakiais; Zehnder ComfoAir 550 plastikiniai ortakiai; Renovent Excellent 450 plastikiniai ortakiai. Kokie šių sistemų privalumai ir trūkumai?

Ar privaloma individualiame name darant rekuperaciją įmontuoti ugnies vožtuvus?

Ar yra galimybė sinchronizuoti 4 rekuperatorių darbą ir kokia būtų šito malonumo kaina.

Kada pravartu naudoti rekuperatorių su šilumos siurbliu? Ar jis pakeičia tik el. pakaitinimo teno vaidmenį?

Noriu pasiteirauti, kiek reikėtų džiovyklos ventiliatorių, jei džiovyklos aukštis 3 m, ilgis 8m, o plotis 6 m. Kokio galingumo jie turėtų būti?

Susidūriau su problema, kurios niekaip negaliu išspręsti. Neseniai persikrausčiau į renovuotą 3 aukštų namą, pirmąjį aukštą, 3 kambariai + vonia su tualetu. Problema - atsiradęs ir neišnykstantis pelėsis kampuose ir aplink langus 3 kambariuose (vonioje nėra, nors tai logiškai mąstant yra pati drėgniausia patalpa). Pirmojo aukšto pamatas 60 cm betonas (galima sakyti tai pamatas, nes tai buvo 2 aukštų namas, dabartinis 1 aukštas buvo rūsys, kuris išlyginus sklypą tapo 1 aukštu), nešildytas iš išorės. Langai sudėti labiau namo išorės. Pelija laukinės sienos nuo kampo +1 metras atstumu. Iš pradžių galvojau, jog drėgmė "nusėda" nuo išskalbtų ir kambaryje padžiautų drabužių, bet net ir nedžiaunant jų drėgmė nemažėja. Drėgmės matavimo prietaisai rodo 60-65 arba kartais 70 procentų drėgnumą. Šildymas grindinis. Patalpos temperatūra pastovi 22,5 laipsnio. Bandymai vėdinti sukėlė kondensatą aplink langus. Išgręžus skyles ventiliacijai problema taip pat neišsisprendė. Pelėsio valymo priemonės padėjo sąlyginai - išvalius židinius, pelėsis pradėjo kauptis kitose vietose, o vėliau ir ten pat, kur jau buvo išvalyta, todėl tai pašalino tik pasekmę, ne priežastį. Ar gali būti, jog 60 cm storio pamate (sienoje) yra rasos taškas ? (Namas Vokietijoje, lauko temperatūra nebuvo žemesnė nei -5 kol kas). Kaip surasti per kur patenka drėgmė ir kaip ją eliminuoti?

Kotedžas A+ klasės, 3 aukštų, 103 kv.m, yra šachta, grindų šildymas 1 ir 2 aukšte. Ar būtina daryti rekuperaciją? Ar užtektų natūralaus vėdinimo prisijungus prie šachtos? Ar būtina pravesti grindų šildymą 3 aukšte? Statybininkai teigia, kad pastatas laiko šilumą, dėl to 3 aukšte guldyti vamzdžius nebūtina.

Norėjau pasidomėti kokiais atvejais yra būtina montuoti abu - oro padavimo ir oro išsiurbimo ortakius tame pačiame kambaryje?

Turiu įrengtą bute rekuperatorių Komfovent Rego 200VE(W)-B(K), norėčiau pasiteirauti, ar įmanoma įrengti jame ir šaldymo įrangą/funkciją. Jei taip, tai kiek tai kainuotų?

Miegamajame, 51kv. bute, naujos statybos name, yra padaryta anga rekuperatoriui, ar užtenka vienos angos? Ar turi būti daugiau, pvz. svetainėje? Ar užtektų vienos, kad būtų kokybiškai vėdinamas būstas?

Devynių aukštų daugiabutis planuoja renovaciją. Nelabai išmanome apie rekuperatorius. Taigi kokius rekuperatorius patartumėte 9 aukštų daugiabučiui. Turime tik po vieną ortakį butui, kaip patartumėte įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą ir kokią rinktis?

Noriu Vilniuje daugiabutyje pirmame aukšte įsirengti 3 mini rekuperatorius, angos lauko sienose 162 mm. Bet bėda, kad pirmininkas namo udraudė, nes nešanti siena jo tvirtinimu. Noriu paklausti, ar reikalingi kažkokie specialūs leidimai iš susijusių institucijų? Kaip išspręsti šią situaciją?

Namas 11m2. Kokio galingumo reikėtų rekuperatoriaus? Kokios elektros sąnaudos? Kiek kainuotų pats rekuperatorius ir montavimas?

Kokio pajėgumo reikia gartraukio 10 m2 virtuvei, kai ortakis 10 cm diametro apšiltintas ir išvestas su 4 posūkiais į gyvenamo namo pastogės kraštą?

Ieškau rekuperatoriaus kuris veiktų žemose temperatūrose (-25 laipsniai). Oro kiekis apie 200 m3. Ar galėtumete ką nors pasiūlyti?

Nuosavame name (100 kv. m) yra tik natūrali vėdinimo sistema, t. y. langai ir durys. Atėjus šiltam sezonui atsirado daug drėgmės ant langų (tiek stiklo, tiek lango rėmo) ir lauko durų. Ar įmanoma drėgmę pašalinti vėdinant pro langus per dieną kelis kartus ar geriau įsigyti drėgmės surinkėją?

Gartraukis prijungtas prie daugiabučio ventiliacijos angos, bet ištrauktas oras nėra išmetamas į išorę, nes visi gaminami kvapai lieka namuose, o aliejus nusėda ant patalpoje esančių baldų paviršiaus. Ką daryti? Ar vertėtų ventiliacinę angą išvesti į lauką? Virtuvės kvadratūra 10 kv.m., 2 aukštas iš 5 a., gartraukio modelis - BLOMBERG DKC5020X.

Įsigijom namą A+ klasės su įrengtu rekuperatoriumi, bet įsirenginėjant ir priėjus prie namo pridavimo išsiaiškinom, kad name įrengtas rekuperatorius yra A klasės. Ką mums daryti?

Nusipirkome senos statybos mūrinį namą. Pernai pripūtėme oro tarpą. Pradėjo šiemet pelėsis atsirasti ir gan daug jo. 2 miegamieji, vonia, virtuvė ir svetainė. Kol lubų nėra dar geriau ortakių sistemą daryti vėdinimui ar galima su mini rekuperatoriais bėdą išspręsti?

Po generalinio remonto bute kaupiasi drėgmė, ant langų, durų rankenos. 60%-70% rodo namų termometras, jokios ventiliacijos nėra įvestos, tik yra oro kondicionieriai. Kokia geriausia būtų išeitis? Nesinorėtų visko iš naujo griauti, kaip patikrinti dėl ko galėtų kauptis, ar langai blogai įdėti ar dėl ko, nepadeda jokie langų atidarymai, vėdinimas. Būtų įdomu išgirsti nuomonę ką patartumėte daryt atsižvelgiant į pinigus ir darbus.

Gal galėtumėte patarti kokį rekuperatorių geriau rinktis mūsų atveju, plokštelinį ar rotacinį? Patalpos yra gyvenamo namo rūsyje, 200 kvadratinių metrų. Vasaros metu drėgmė būna apie 80% ir ji tikrai labai jaučiasi, šaltu metų laiku apie 60%. Atsirado pelėsis. Patalpose daugiausia laikomos prekės, bet yra įrengtas ir biuras, tad dirba žmonės. Kaip ir reiktų tą drėgmę sumažinti, jeigu pasirinksime plokštelinį rekuperatorių, ar nebus taip, kad patalpose pradės trūkti drėgmės ir žmonėms bus diskomfortas dirbti?

Norėčiau sužinoti ar galima rekuperatoriaus vamzdžius vedžioti virš lubų perdangos vieno aukšto name. Norime išsaugoti esamą 2.75m lubų aukštį. Pats rekuperatorius stovėtų garaže, tik vamzdžiai eitų virš lubų.

Montuoju 120 m2 name rekuperatorių. Ar geras sprendimas naudoti dvigubas lauko groteles, tai yra, kai įsiurbiamo lauko oro ir šalinamo oro srautai atskirti vienas nuo kito visai šalia?

Bandau išsiaiškinti ar REKUPERACIJA yra būtinas reikalavimas A+ klasės pastatui (dvibutis gyvenamasis namas 140m2). Galbūt galite nukreipti į kažkokį patikimą šaltinį su visais reikalavimais A+ pastatui? Informacijos internete randu, kalbu su pažįstamais, įvairių sričių statybininkais, ir pačiu vystytoju. Visi kalba skirtingus dalykus. Kaip yra iš tikrųjų? Jeigu rekuperacija tikrai būtina, ar galima naudoti tik vieną pasirinktą variantą: Rekuperacija / Mini rekuperatoriai / Vėdinimo sistemos? Galbūt pakaktų mini rekuperatoriaus ir/arba kondicionieriaus?

Dviejų aukštų 140m2 gyvenamojo ploto namas jau pilnai įrengtas. Ar efektyviai veiktų rekuperatorius, jei jis būtų sumontuotas palėpėje ir per palėpę nuvesti ortakiai tik į visus antrojo aukšto kambarius. Iš pirmo aukšto oras gali laisvai cirkuliuoti per atvirą laiptinę, ar tai nemaišytų rekuperacinei sistemai veikti? Gal per laiptinę kažkiek būtų galima cirkuliuoti orą ir pirmajame aukšte?

Kokio diametro ortakius pasirinkti statant rekuperatorių "System air save 150"? Vėdinamas plotas yra 66 kv. m. Ir kas būtų jei ortakių diametras būtų per didelis?

Į miegamąjį kambarį yra atvestas oro padavimas. Iš drabužinės, į kurią patenkama tik iš miegamojo yra atvestas oro ištraukimas. Tačiau, jeigu drabužinė (kuri sujungta su miegamuoju) visgi būtų be durų ir sakykime tik užtraukiamos užuolaidos, ar kita ne tokia sandaria pertvara, kaip kad durys. Ar tokiu atveju nesipjautų padavimas ir ištraukimas? Galbūt tuomet drabužinėje nereikia oro ištraukimo? Ar bet kokiu atveju, neskaitant ar bus durys, ar užuolaidos, oro ištraukimas drabužinėje vis tiek turi būti?

Kuo skiriasi rotaciniai ir plokšteliniai rekuperatoriai? Kokį rekuperatorių geriau rinktis 117 kv.m dviejų aukštų namui A++ klasės?

Ar funkcionuotų oro pritekėjimo į namo vidų sistema, jei ortakiai būtų išvedžioti po žeme? Oro paėmimo vamzdis būtų namo išorėje. Kaip tuomet teisingai išspręsti kondensato susidarymo problemą?

Ar reikalingas rekuperatorius A+ klasės 40 kv. butui?

Naujame bute iš garažo išvesta vėdinimo/dūmų šalinimo šachta link stogo ir ji eina pro miegamojo sieną. Vėdinimas įjungiamas 3-5kartus per dieną po valandą laiko ir girdimas pastovus apie 45dB ūžimo garsas miegamajame kambaryje. Ar tai yra normalu? Ar galima skųstis ir tikėtis pokyčių?

Noriu paklausti kokios yra vėdinimo alternatyvos rekuperatoriams. Įsirenginėju butą ir nusprendžiau nesistatyti rekuperatoriaus, nes esu gyvenęs 15 skirtingų būtų ir niekur nerasodavo ir nesidarydavo pelėsis. Arba butai kiauri būdavo arba aš gerai vėdinu patalpas, bet su pelėsiu jokių problemų nebūdavo ir problemų dėl blogo oro namie neturėdavau. Nieko nesakau, rekuperatorius tikrai geras ir naudingas dalykas, bet tiesiog jo įrengimas ir eksploatacija man atrodo per daug kainuoja lyginant su tuo kokį pasitenkinimą gausiu. Taigi rekuperatoriaus nenoriu statyti. Bet jei 15 butų nebuvo problemų dėl vedinimo, nereiškia, kad ir 16 nebus. Tai norėčiau pasiklausti kokios yra alternatyvos rekuperatoriams, kai jau apdaila padaryta ir ortakių vedžioti nebenoriu arba nebent labai nedaug. Yra minirekuperatoriai. Ar jie efektyvūs? Gal kokie ventiliatoriai, oro drėkintuvai, valytuvai ir pan.? Taip pat kaip sužinoti, kad oras kambaryje per mažai cirkuliuoja ir kad gali įsimesti pelėsis? ar yra kokių prietaisų tam išmatuoti?

Butas 57 kv. m per 2 aukštus, rekuperacija išvedžiota tik pirmame, ar reikia išvedžioti ir antrame aukšte, ar užtenka tik vienam?

Darau kapitalinį remontą 3 kambarių bute, galvoju į vieną kambarį įmontuoti mini rekuperatorių, ką patartumėte?

Noriu atsinaujint žinias - žiūrint grynai teisiškai, ar rekuperacija yra būtina šiuo metu priduodamiems individualiems namams? Nešneku apie naudą savijautai, šilumos taupymui, energetinės klasės pasiekimą, ir kt., o tiesiog pagal reglamentą/įstatymiškai - ar galėsiu įregistruoti namą be rekuperacinės sistemos?

Norėjau paklausti, kur montuojasi rekuperatoriaus šviežio oro paėmimas ir išmetimas? Protinga daryti šalia vienas kito ir lauke montuoti dvigubas specialias groteles? Pagal namo ir katilines išplanavimą taip paprasčiausiai būtų, bet ar nesusimaišys oro paėmimas su oro išmetimu, jei nestipriai tai gal nieko tokio? Ar būtina dėti duslintuvą ant oro išmetimo į lauką? Ar reikia dėti tik prieš kolektorių du duslintuvus?

Rekonstruojamas senas karkasinis namas. Kvadratūra 60 m2. Galvojama įvesti natūralų vėdinimą. Įvesime vėdinimo kanalus iš virtuvės, vonios kambario ir atskiras kanalas gartraukiui. Iš didžiausios patalpos kambario vėdinimo kanalo nebus. Ar nebus dėl to bėdos? Svarsčiau įvesti mini rekuperatorių. Jeigu aš teisingai vertinu, tai mini rekuperatorius nepateiks pakankamai oro kiekio per valandą, koks reikalingas pagal higienines normas orui atnaujinti. Ar aš neteisus?

Ar galima garų surinktuvo išėjimą daryti į lauką pragręžus skylę sienoje? Namas su rekuperatoriumi ir iki jo vėdinimo vamzdžio jau nuvesti nepavyks. Ar yra koks sprendimas? Namas A klasės.

Ar yra kokios rekomendacijos kur turi išeiti oras iš recirkuliacinio gartraukio virtuvėje? Baldininkas sako, kad paliks 1.5 cm tarp spintelių ir lubų, ir to užteks, kad išsivaikščiotų oras. Ar geriau daryti spintelės fasade groteles, kad eitų į šoną ne į lubas? Kaip geriau pajungti?

Ar yra skirtumas kuriame aukšte yra butas? Ar tai daro kažkokią įtaką rekuperatoriaus darbui, jei jis montuojamas ant stogo? Ar dėl to rekuperacinė sistema gali labiau užsiteršti? Jei butas mažiau nei 50kv metrų, į ką vertėtų atsižvelgti renkantis rekuperatorių?

Gyvenu senos statybos daugiabučio bute. Norėčiau išspręsti tokią problemą - kaip vėdintis patalpas neatidarant langų, nes iš gretimo balkono sklinda tabako dūmų kvapas. Ar galėtumėte pasiūlyti kažkokį sprendimą tokiai situacijai?

Kokie konkrečiai vamzdžiai turėtų eiti į į lauką nuo rekuperatoriaus ir kaip juos apšiltinti? Ar teisingai suprantu, kad nuo rekuperatoriaus į lauką turėtų eiti cinkuoto ortakio skardinis vamzdis tiek įpūtime tiek ištraukime? Jeigu taip, kaip tuomet reikėtų juos apšildyti? O gal tinka, kad nuo rekuperatoriasu į lauką eitų pūsto polietileno izoliuotas ortakis EPE arba tiesiog lankstusis akustinis ortakis su izoliacija?

75kv.m butas yra B energetinės klasės. Jei bute įrengti rekuperaciją - ar tai padės sumažinti šildymo kaštus?

Svarstome savo tamsų kambarį paversti miegamuoju (5m2). Deja jame yra tik viena standartinė oro ištraukimo anga. Kokią vėdinimo sistemą reikėtų įsivesti norint komfortiškai jaustis miego metu?

Namus šildome židinio kapsule - ortakiais. Atsirado problema, kuri paaštrėjo per paskutinius du šildymo sezonus. Į kapsulę įdėjus šiek tiek daugiau malkų ir padidinus degimo temperatūrą, per ortakius pradeda sklisti nemalonus kvapas, lyg pradėtų degtų plastmasė. Į židinį dedant po vieną ar dvi malkas, viso šildymo metu tas kvapas neatsiranda. Prašome pakonsultuoti, ar tai rimta bėda?

Butas pirmame aukšte, kampinis, 75 kvadratai. Rasoja langai, tad manome, kad reiktų vėdinimo ar sausinimo sistemos. Tačiau kokios?