UAB AVSA ekspertų komentarai

Jūsų aprašyta situacija nėra naujiena. Ir rinkoje tikrai yra sprendimų galinčių išspręsti oro kaitos klausimą. Jei jau Jūsų bute yra įrengtos natūralios traukos angos (įprastai jos būna virtuvės, vonios ar tualeto patalpose) ir jos funkcionuoja, tuomet užtikrinus kontroliuojamą oro pritekėjimą gyvenamuosiuose kambariuose bus užtikrinta ir oro kaita būste. Dabar laikomas praviras langas užtikrina oro pritekėjimo funkciją, tačiau Jūs visiškai teisi, jog laikyti pravirą langą tai ne pati geriausia išeitis. Ir minėtoje situacijoje mes galime pasiūlyti Jums įrengti automatines oro pritekėjimo orlaides, kurių dėka oras pritekės į kambarius. Ir jei natūralios traukos vėdinimo kanalai funkcionuoja teisingai t.y oras juose juda į lauką, o ne atvirkščiai, oro kaita būste bus užtikrinta.
Žinoma, kadangi langas/-ai išeina į stiklintą balkoną, šią konstrukciją visgi privalu bus išsandarinti (laikyti pravirą stiklintos konstrukcijos langą arba tiesiog įrengti pralaidą joje). Tuomet šviežias lauko oras turės galimybę patekti į balkono erdvę, iš jos per orlaidę į kambarius, toliau per nesandarias vidines duris link vėdinimo kanalų ir jais pasišalinti lauk. Tik šiame iš principo paprastame procese, būtina užtikrinti nuolatinį ir pakankamą oro šalinimą vėdinimo kanaluose. O jei trauka vėdinimo kanaluose nesiformuoja dėl prastų natūralių sąlygų (temperatūrų skirtumo, kamino aukščio ir t.t), tuomet šią trauką visgi reikėtų skatinti pasitelkiant ventiliatorių.
Kondicionierius šiuo atveju tikrai nepadėtų. Juk tiesioginė jo paskirtis - keisti patalpos temperatūrą ir nieko daugiau. Oro kaita užtikrinama tik vėdinimo dėka.

Tikriausiai jau sulaukėte ne vieno siūlymo įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Todėl aš galiu pasiūlyti eiti kiek kitu keliu. Ir jei jis pasirodys įdomus, galiu pasiūlyti alternatyvą rekuperacinei vėdinimo sistemai - tai DCV (Demand Controlled ventilation).

Griauti kaminus, kuriuose yra natūralaus vėdinimo bei dūmtraukiams skirtos angos tikrai nerekomenduotina. Juk pašalinus angas, kuriomis drėgnas ir užterštas patalpų oras šalinamas lauk, bus sutrikdyta oro kaita būste. O jos nebuvimas sukels ilgalaikes neigiamas pasekmes - pelėsio atsiradimą, perteklinę drėgmę, prastą oro kokybę patalpų viduje bei sveikatos problemas.

Jei žiūrėtume tik pirmąją klausimo dalį, tuomet pakanka suskaičiuoti normatyvinį šalinamo oro kiekį iš pagalbinių patalpų - vonia, virtuvė, tualetas, sandėliukas bei drabužinė (jei yra kelios vienodos paskirties patalpos jų oro kiekis sumuojasi). Gautas oro kiekis ir bus atsakymas į pirmąją klausimo dalį. Toliau jau įdomiau - apsisprendžiate kokio tipo rekuperatoriaus pageidausite (rotacinio ar priešpriešinių srautų). Tuomet ieškote įrenginio, kuris labiausiai atitiks Jūsų lūkesčius. Kriterijai čia gali būti įvairiausi, pradedant gabaritiniais matmenimis ir baigiant valdymo filosofija ar net spalva.
Bet jei žiūrėti į antrąją klausimo dalį, visgi norėčiau užduoti papildomą klausimą - ar Jums reikalingas rekuperatorius ar vėdinimo sistema? Juk gyvenamojo būsto vėdinimo sistema gali būti ir kiek kitokia...

Kadangi Jūsų namas dar nėra įrengtas, ir turite galimybę pasirinkti vėdinimo sistemą, visgi teisingiausias kelias būtų pasirinkti centralizuotą vėdinimo sistemą. Kokia ji būtų - rekuperacinė ar alternatyvi DCV (demand controlled ventilation) nuspręsti turėsite tik Jūs pats. Iš savo pusės mes galime pateikti tokių sistemų sprendimus ir preliminarų įrengimo biudžetą.

Smagu jog domitės natūralaus vėdinimo principais bei jo taikymu savo karkasiniam būstui. Mūsų įmonė būtent ir specializuojasi natūralaus kontroliuojamo vėdinimo srityje (demand controlled ventilation – DCV) ir yra sukaupusi nemažai patirties, kuria esame pasirengę dalintis ir su Jumis.
Trumpos žinutės ribose gan sunku detaliai paaiškinti visas natūralaus vėdinimo plonybes į kurias būtina kreipti dėmesį ją projektuojant. Todėl būtų racionaliau pradžioje įvertinti planuojamo būsto brėžinius ir tik tuomet grįžti prie koncepcinių sprendimų pateikimo.

Kadangi pas Jus įrengtas decentralizuotas rekuperacinis įrenginys, tačiau ne centrinė rekuperacinė vėdinimo sistema, galima daryti prielaidą, jog būste neišspręstas nuolatinio ir kontroliuojamo oro šalinimo klausimas iš pagalbinių patalpų (vonios, tualeto, virtuvės).
Būtent ištraukimo sistemos pagalba, visa perteklinė drėgmė, kuri sugeneruojama kasdieninėje žmogaus veikloje ir yra pašalinama lauk. Ir jei tik ištraukimo sistema nėra pakankama, drėgnumo lygis patalpose ima didėti, ko pasiekoje išauga pelėsio atsiradimo tikimybė.

Jūsų aprašyta situacija pakankamai aiški ir tikrai gan dažnai pasitaikanti naujos statybos būstuose. Tai kas vyksta Jūsų namuose - akivaizdus pavyzdys, jog statybos metu vėdinimo klausimui buvo skirtas nepakankamas dėmesys.
Vėdinimo problemas mes galime išspręsti ir dabar, kuomet jau gyvenate ir patiriate oro kokybės trūkumą. Tačiau norint teisingai išspręsti vėdinimo klausimą, vis gi reikėtų apsilankyti pačiame objekte, specialių matavimo prietaisų pagalba atlikti oro srautų patikinimą, išsiaiškinti Jūsų lūkesčius, rasti optimaliausią sprendimą bei pateikti jo įgyvendinimo biudžetą.

Viena iš stoglangio rasojimo priežasčių gali būti nepakankamas vėdinimas gyvenamosiose patalpose. Jei būste nėra užtikrinama reikiama oro kaita, drėgmė susikaupusi patalpose dėl žmogaus veiklos, tiesiog nepašalinama lauk ir gali kondensuotis ant šalčiausių paviršių.

Sklendės rekuperatoriaus oro paėmimo/išmetimo angose įrengiamos tuomet, kai planuojamas įrenginio darbo režimas bus intervalinis (t.y dalį laiko įrenginys bus tiesiog išjungtas). Jeigu įrenginį planuojama eksploatuoti taip kaip priklauso, t.y "non-stop" režimu, sklendžių būtinybė nėra tokia aktuali.
Triukšmo slopintuvų paskirtis - mažinti ventiliatoriaus skleidžiamo garso lygį į ortakių sistemą. Slopintuvus į pastato pusę rekomenduojama įrengti visais atvejais, į lauko pusę - priklausomai nuo įrenginio triukšmingumo, gretimų pastatų dislokacijos ir kaimynų.

Jei nusprendėte vėdinimo klausimą būste spręsti alternatyvia vėdinimo sistema, tuomet tikrai Jums turime ką pasiūlyti. Siūlau peržiūrėti trumpą video apie kontroliuojamo vėdinimo sistemą https://www.youtube.com/watch?v=lEgAYubWvKg ir jei jos veikimo filosofija pasirodys įdomi, tikrai galėsime Jums pagelbėti įrengimo klausimais. O grįžtant prie Jūsų suformuluoto klausimo, visgi manau jog tiesa slypi kažkur per vidurį.

Kondensato išvengimui minėto šiltinimo sluoksnio medžiagos bus pakankama. Tačiau turite nepamiršti, jog dėl šaltojoje zonoje pravestos ortakių sistemos, visgi sumažės rekuperatoriaus naudingumo koeficientas (juk šalinamas patalpų oras iki rekuperatoriaus bus transportuojamas šaltojoje zonoje). Priklausomai nuo ortakių tinklo ilgio ir temperatūros palėpėje bei šalinamo oro kiekio, šiluminiai nuostoliai tikrai susidarys. Tad labai tikėtina, jog rekuperatorių pasieks žemesnės temperatūros oras nei jis bus gyvenamose patalpose.

Iš aprašytos situacijos daryčiau prielaidą, jog problema slypi gartraukio pajungimo į vėdinimo kanalą vietoje arba tiesiog virš pakabinamų lubų yra dar vienas natūralaus vėdinimo kanalas (reikia žiūr. brėžinius). Tikėtina, jog klausimo sprendimui vis gi tektų demontuoti pakabinamas lubas.

Jei turite galimybę rinktis, tuomet vienareikšmiškai siūlyčiau ortakinę rekuperacinę vėdinimo sistemą. Be ortakinę sistemą galima būtų rinktis tik tuomet, kai nėra kitos galimybės (pvz. jau baigta vidaus apdaila ir t.t). Nors tokiu atveju galima būtų pasvarstyti ir apie alternatyvią vėdinimo sistemą. Tačiau prieš priimant vieną ar kitą sprendimą visgi rekomenduočiau pasikonsultuoti "gyvai", išanalizuoti būsto brėžinius bei išsiaiškinti Jūsų lūkesčius keliamus vėdinimo sistemai.

Bet kuriame statomame name reikia spręsti vėdinimo klausimą. Juk vėdinimo sistema - neatsiejama namo inžinerinių sistemų dalis (kaip šildymas, vandentiekis, elektros instaliacija ir t.t). Kokią sistemą pasirinkti, sprendžiate Jūs pats (jų tikrai yra ne viena). Juk tai būstas, kuriame praleisite nemažą dalį laiko, tad visos inžinerinės sistemos turi tenkinti Jūsų poreikius. Reikėtų pabrėžti, jog šildymo/vėsinimo sistemos paskirtis - palaikyti pageidaujamą temperatūrą, tačiau ji tikrai neužtikrins oro kaitos būste. Šio klausimo sprendimu turi "užsiimti" būtent vėdinimo sistema.

Griežtų apribojimų dėl rekuperatoriaus įrengimo vietos nėra. Tačiau parenkant jo vietą, reikėtų pasitikslinti - prie kokios aplinkos temperatūros pateikiami visi techniniai įrenginio parametrai, kuriuos deklaruoja gamintojas. Alternatyvių vėdinimo sistemų tikrai yra.

Rekuperacinę vėdinimo sistemą patogiausia įrengti dar prieš apdailos darbus. Bet kuri vėdinimo sistema apima viso būsto vėdinimą, todėl apsiriboti tik tam tikromis patalpomis nėra racionalu.

Tokie raktiniai žodžiai kaip "pučia šaltis" Jūsų suformuotoje užklausoje, parodo - jog vėdinimas būste greičiausiai nėra išspręstas. Žinių rato išplėtimas nuo automatinių grotelių iki atbulinių vožtuvų ir jų taikymas minėtoje situacijoje, tikrai neišspręs oro kaitos (vėdinimo) klausimo. Tai greičiausiai bus kova su pasekmėmis.
Todėl visuomet yra racionaliau išsiaiškinti tikrąsias priežastis kurios sąlygoją esamą situaciją, atlikti oro srautų auditą, ir tik tuomet ieškoti Jums priimtinų sprendimų, kurie užtikrins viso namo vėdinimą.

Ortakių sandarumo klasė pasirenkama remiantis tokiais kriterijais:
• A klasė taikoma matomiems ortakiams, esantiems jais vėdinamose patalpose, kai Perteklinis slėgis ortakyje patalpos oro atžvilgiu yra iki ± 150 Pa;
• B klasė taikoma visiems slėgiminiams ortakiams, esantiems pastato viduje, tranzitiniams ir uždengtiems ortakiams, o taip pat kai perteklinis slėgis viršija ± 150 Pa;
• C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną reikšmę;
• D klasė taikoma atvejais, kai patalpoje vykstančio technologinio proceso metu naudojamos ypač pavojingos medžiagos arba patalpos oro švarumui keliami specialūs reikalavimai.
P.s. kiekvieno sąžiningo montuotojo garbės reikalas įrengti ortakių tinklą taip, kad būtų pasiektas maksimalus sandarumas. Tad kaip ir daugelyje sričių, darbo kultūra vis gi lieka pagrindinis kriterijus.

Visų pirma reikia nepamiršti, jog rekuperacinis įrenginys šilumos tiesiogiai negeneruoja. Jo paskirtis pakeisti orą išsaugant šilumą. Tad norint patalpoje palaikyti Jūsų užduotą temperatūrą, visgi reikia galvoti koks gi šildymo būdas bus optimaliausias (galvojant apie eksploatacinius kaštus).
O vienoks ar kitoks rekuperacinis įrenginys tikrai susitvarkys su reikiama oro kaita ir užduota drėgmės riba.

Jei namo vėdinimo sistema dar tik projekto stadijoje, tuomet galima ieškoti sprendimų kaip SPA zona prijungti prie pagrindinės vėdinimo sistemos. Ar toks sprendimas bus logiškas, sunku atsakyti iš karto. Tiesiog reikia analizuoti namo architektūrą bei patalpų išdėstymą ir rasti sprendimą labiausiai atitinkantį Jūsų lūkesčius.

Įrengti centrinę vėdinimo sistemą blokinio namo bute tikrai įmanoma. Kokią ją pasirinkti, tai diskusijų klausimas, tačiau reikia nepamiršti, jog ortakių sistemos tikrai neišvengsite.
Jei rinktis rekuperacinę vėdinimo sistemą, ortakių tinklas turės pasiekti ir gyvenamuosius kambarius. Jei galvoti apie alternatyvią sistemą, jis gali būti supaprastintas iki minimumo, apimant tik pagalbines patalpas (vonią, virtuvę, tualetą). Tai savo ruoštu leistų sutaupyti būsimas išlaidas apdailos darbams, kurių tikrai neišvengsite norėdami paslėpti ortakių sistemą.

Montuoti ortakį perdangoje pilnai galima. Tačiau vertikalų stovą montuoti pastato išorinėje sienoje jį vėliau šiltinant visgi nerekomenduojama. Praktika rodo, jog šaltuoju metų laikotarpiu gali susiklostyti aplinkybės, kuriomis tokia konstrukcija tiesiog peršals.

Įrengti recirkuliacinį garų nutraukimo gaubtą pilnai galima. Tačiau norint efektyviai šalinti maisto gaminimo kvapus iš virtuvės zonos, vis gi reikėtų pasirūpinti, jog šioje zonoje būtų įrengtas oro šalinimo taškas (-ai), prijungti prie rekuperacinės vėdinimo sistemos ištraukimo. Tačiau bendrą vėdinimo efektyvumą vis gi lems esamo vėdinimo įrenginio (rekuperatoriaus) našumas.

Dažniausiai dviejų greičių ventiliatoriai į elektros tinklą jungiami tokiu būdu, kad ventiliatorius pirmuoju greičiu dirbtų nuolatos, nes jo našumas šiame režime yra nedidelis. Antrojo greičio (didesnio našumo režimo) įjungimą galima komutuoti priklausomai nuo ventiliatoriaus konstrukcijos ir techninių galimybių. Pavyzdžiui:
- antrasis greitis įsijungia padidėjus drėgnumo lygiui patalpoje;
- antrasis greitis įsijungia su numatytu užlaikymu po šviesos įjungimo patalpoje;
- antrasis greitis įsijungia suveikus judesio jutikliui;
- antrasis greitis įsijungia visiškai atskiru jungikliu;
Kuris variantą rinktis sprendžiate tik Jūs. Tačiau reikia nepamiršti, jog priklausomai nuo esamos elektros instaliacijos ne visi variantai gali būti įgyvendinti praktikoje.