UAB AVSA ekspertų komentarai
Ar reikia šiltinti ventiliacijos vamzdį
Ar reikia šiltinti ventiliacijos vamzdį, vamzdis D 160 metalinis. Eina iš rūsio iki stogo tiesiai. Ar nesusidarys kokio nors kondensato viduje arba ant išorinės sienelės? Planuojame apsiūti gipso plokštėmis, todėl galvojame ar nebus bėdų su drėkimu ar pan.
Vėdinimo kanalai (ortakiai arba vamzdžiai) yra skirti oro šalinimui iš patalpų. Jei ortakiu oras juda teisinga kryptimi - iš apačios į viršų, ir ortakis visu savo ilgiu yra namo viduje (šiltoje vietoje), jo izoliuoti nėra būtina. Tačiau, jei ortakis kerta šaltą palėpę, tuomet ten jį reikėtų sandariai izoliuoti iš išorės. Labai svarbu įsitikinti, kad oras tikrai cirkuliuos ortakiu į viršų, t.y. šalinsis, dėl nuolatinės traukos. Jei tik oras ims judėti ortakiu į vidų, neišvengiamai turėsite kondensato ant ortakio išorės. Tai nutiks šaltuoju metų laiku.
Oro šalinimui pasiekti būtina užtikrinti pakankamą kompensuojamąjį oro pritekėjimą į patalpas iš lauko. Garantuotai traukai užtikrinti naudokite ventiliatorių. Geriausiai 2 greičių: budinčiu rėžimu nuolatos ir pastiprinu rėžimu - pagal poreikį.
Oro šalinimui pasiekti būtina užtikrinti pakankamą kompensuojamąjį oro pritekėjimą į patalpas iš lauko. Garantuotai traukai užtikrinti naudokite ventiliatorių. Geriausiai 2 greičių: budinčiu rėžimu nuolatos ir pastiprinu rėžimu - pagal poreikį.
Rūkalų kvapas per ventiliaciją patenka į butą
Gyvenu daugiaukštyje 5 iš 9 aukštų, konkrečiai nesu tikras bet panašu jog ventiliacijos šachta yra viena ir visų aukštų bendra.kai balkone šalta kaimynai rūko namuose tikriausiai įjungę gartraukį ar ventiliatorių ir visi dūmai, rūkalų kvapas patenka pas mane į vonios patalpą. Išbandžiau skardinius atbulinius vožtuvus - jie sustabdė šiek tiek oro srautą į butą, tačiau kvapas vistiek patenka. Noriu pasiteirauti gal yra kokie nors kiti efektingesni sprendimai šiai problemai spręsti?
Natūrali trauka vėdinimo kanaluose susiformuoja, kai yra pakankamas vėdinimo kanalo aukštis ir oro temperatūros skirtumas viduje ir lauke. Tačiau vėdinimo kanalai taip pat „netraukia“, jei trūksta gryno oro pritekėjimo iš lauko į būstą. Būste, su sandariomis atitvaromis (sandariais šiuolaikiškais langais), dažniausiai nėra numatytas nuolatinis oro pritekėjimas. Jei nėra oro pritekėjimo, nešvarus oras iš būsto negali pasišalinti. Visada turi būti oro srautų balansas – ištraukiama bus tiek oro, kiek jo pritekės ir atvirkščiai – oro pritekėjimas yra galimas tik tada, kai veikia ištraukimas (sudaromas slėgių skirtumas). Kai nėra oro pritekėjimo iš lauko pro languose įrengtas orlaides, ištraukiamasis oras kompensuojamas vėdinimo kanalais, patraukiant orą žemyn. Kadangi vėdinimo kanalais iš kitų butų oras šalinasi su tų butų kvapais, tai natūralu, kad tie kvapai patenka į Jūsų butą.
Kai kurio tipinio projekto devynaukščiuose, pastatytuose tarybinais metais Lietuvoje, buvo vienas centrinis vėdinimo kanalas, prie kurio prisijungdavo atskirų aukštų vėdinimo kanalai per uždorius (1 a. vėdinimo kanalai būdavo prijungiami ties 2 a. lubomis; 3 a. – ties 4 a. lubomis ir t.t. Tik viršutiniai aukštai (8 ir 9) turi individualius išvadus į atmosferą.
Atbulinės traukos sklendės vėdinimo kanaluose nėra teisingas sprendimas, nes jų, natūralios traukos sukuriamas slėgis, nesugeba atverti. Be to, atbulinės traukos sklendės nėra pakankamai sandarios, kad sulaikytų kvapus.
Siūlyčiau atlikti eksperimentą: paimkite A4 popieriaus lapą ir pridėkite prie vėdinimo kanalo angos virtuvėje, po to, vonioje ir WC. Tikėtina, kad vonioje, kur paprastai būna šilčiau, popieriaus lapas prie vėdinimo kanalo „prilips“, o virtuvėje ir / arba WC – nukris žemėn. Oro srauto kryptį galima pasitikrinti žiebtuvėlio liepsna. Eksperimentą pakartokite šiek tiek pravėręs (išsandarinęs) vieną kambario langą (tik ne virtuvės!). Popieriaus lapas turėtų laikytis „prilipęs“ prie visų vėdinimo kanalų angų. Tai įrodo, kad oro šalinimui veikti trūksta oro pritekėjimo. Jei oro šalinimas veiks be apsigręžimo, nebus įpučiami kvapai iš viršutinių ir apatinių butų.
Taigi, sprendimas yra – reikia įrengti orlaides languose, esančiuose gyvenamuose kambariuose. Orlaidės kaina su įrengimo darbais yra nuo 78 EUR iki 100 EUR (priklausomai nuo modelio ir savybių). Kiekviename gyvename kambaryje reikia įrengti bent po vieną orlaidę.Virtuvės lange orlaidės nereikia! Siūlomos orlaidės yra automatiškai pritaikančios pritekančio oro srautą. Jos valdo oro srauto apribojimo sklendes pagal vidaus oro santykinio oro drėgnumo lygį. Procesui veikti nereikalinga elektros energija. Laibai svarbi sąlyga vėdinimui veikti yra nesandarios vidaus durys. Visos durys turėtų būti su 1,5 cm tarpeliu apačioje, kai uždarytos, arba jose reikia įrengti oro pratekėjimo groteles.
Jei aukščiau aprašytas eksperimentas su popieriaus lapu ir išsandarintu langu pavyko, pakaks vien tik orlaidžių. Jei vis dėlto, kažkuri vėdinimo anga netraukia pakankamai intensyviai, gali tekti montuoti lokalinius oro šalinimo ventiliatorius. Ventiliatorius reikėtų sumontuoti prie visų vėdinimo kanalų angų ir jų nominalus galingumas turėtų būti vienodas. Geriausias rezultatas yra pasiekimas, kai įrengiami 2 greičių ventiliatoriai, nuolatos veikiantys budinčiu rėžimu. Esant poreikiui, ventiliatorių našumą galima suaktyvinti, perjungiant kitą greitį. Greičius gali valdyti elektroniniai jutikliai (drėgmės, judesio ar temperatūros).
Konkretų pasiūlymą būtų galima parengti žinant visas sąlygas ir matant buto išplanavimą.
Kai kurio tipinio projekto devynaukščiuose, pastatytuose tarybinais metais Lietuvoje, buvo vienas centrinis vėdinimo kanalas, prie kurio prisijungdavo atskirų aukštų vėdinimo kanalai per uždorius (1 a. vėdinimo kanalai būdavo prijungiami ties 2 a. lubomis; 3 a. – ties 4 a. lubomis ir t.t. Tik viršutiniai aukštai (8 ir 9) turi individualius išvadus į atmosferą.
Atbulinės traukos sklendės vėdinimo kanaluose nėra teisingas sprendimas, nes jų, natūralios traukos sukuriamas slėgis, nesugeba atverti. Be to, atbulinės traukos sklendės nėra pakankamai sandarios, kad sulaikytų kvapus.
Siūlyčiau atlikti eksperimentą: paimkite A4 popieriaus lapą ir pridėkite prie vėdinimo kanalo angos virtuvėje, po to, vonioje ir WC. Tikėtina, kad vonioje, kur paprastai būna šilčiau, popieriaus lapas prie vėdinimo kanalo „prilips“, o virtuvėje ir / arba WC – nukris žemėn. Oro srauto kryptį galima pasitikrinti žiebtuvėlio liepsna. Eksperimentą pakartokite šiek tiek pravėręs (išsandarinęs) vieną kambario langą (tik ne virtuvės!). Popieriaus lapas turėtų laikytis „prilipęs“ prie visų vėdinimo kanalų angų. Tai įrodo, kad oro šalinimui veikti trūksta oro pritekėjimo. Jei oro šalinimas veiks be apsigręžimo, nebus įpučiami kvapai iš viršutinių ir apatinių butų.
Taigi, sprendimas yra – reikia įrengti orlaides languose, esančiuose gyvenamuose kambariuose. Orlaidės kaina su įrengimo darbais yra nuo 78 EUR iki 100 EUR (priklausomai nuo modelio ir savybių). Kiekviename gyvename kambaryje reikia įrengti bent po vieną orlaidę.Virtuvės lange orlaidės nereikia! Siūlomos orlaidės yra automatiškai pritaikančios pritekančio oro srautą. Jos valdo oro srauto apribojimo sklendes pagal vidaus oro santykinio oro drėgnumo lygį. Procesui veikti nereikalinga elektros energija. Laibai svarbi sąlyga vėdinimui veikti yra nesandarios vidaus durys. Visos durys turėtų būti su 1,5 cm tarpeliu apačioje, kai uždarytos, arba jose reikia įrengti oro pratekėjimo groteles.
Jei aukščiau aprašytas eksperimentas su popieriaus lapu ir išsandarintu langu pavyko, pakaks vien tik orlaidžių. Jei vis dėlto, kažkuri vėdinimo anga netraukia pakankamai intensyviai, gali tekti montuoti lokalinius oro šalinimo ventiliatorius. Ventiliatorius reikėtų sumontuoti prie visų vėdinimo kanalų angų ir jų nominalus galingumas turėtų būti vienodas. Geriausias rezultatas yra pasiekimas, kai įrengiami 2 greičių ventiliatoriai, nuolatos veikiantys budinčiu rėžimu. Esant poreikiui, ventiliatorių našumą galima suaktyvinti, perjungiant kitą greitį. Greičius gali valdyti elektroniniai jutikliai (drėgmės, judesio ar temperatūros).
Konkretų pasiūlymą būtų galima parengti žinant visas sąlygas ir matant buto išplanavimą.