UAB AVSA ekspertų komentarai

Tuo atveju, jei virtuvėje naudosite aktyvų garų nutraukimo gaubtą, tuomet į virtuvėje esančią vėdinimo angą reikėtų prijungti gartraukio išmetimą. Jei rekuperacinė vėdinimo sistema bute įrengta teisingai, tuomet vonios kambaryje esančią natūralaus vėdinimo angą reikėtų užsandarinti. Ištraukimas iš vonios kambario turi būti prijungtas prie rekuperatoriaus ištraukimo sistemos.

Buto aukštingumas rekuperatoriaus darbui įtakos tikrai neturi. Tačiau sprendžiant vėdinimo klausimą nedidelės kvadratūros bute, visgi vertėtų pagalvoti - ar tikrai, rekuperacinė vėdinimo sistema pats racionaliausias sprendimas.

Tokiu atveju Jums reikalingas ventiliatorius pasižymintis aukštesnėmis slėginėmis charakteristikomis, kurių dėka ventiliatorius sugebės nugalėti pasipriešinimą atsirandantį išmetimo ortakių sistemoje.

Vėdinimo anga, per kurią oras iš virtuvės patalpos būtų šalinamas į lauką yra reikalinga. Norint kad bute vyktų oro apykaita, būtina įvykdyti keletą sąlygų - užtikrinti oro pritekėjimą į gyvenamuosius kambarius, turėti vėdinimo angas pagalbinėse patalpose (vonia, virtuvė, tualetas) bei nesandarias vidines patalpų duris (1-1,5 cm tarpas durų apačioje per visa jų plotį).
Gartraukis visgi nėra vėdinimo įrenginys. Tiesioginė jo paskirtis pašalinti maisto gaminimo metu išsiskiriančius kvapus bei perteklinę drėgmę. Įprastai gartraukio veikimo laikas susietas tik su maisto gaminimu. Ir didžiąją paros laiko dalį jis būna išjungtas. O užtikrinti nuolatinę oro apykaitą bute galima tik laikantis sąlygų kurias paminėjau aukščiau.

Jūsų bute tiesiog trūksta oro pritekėjimo. Vasaros metu greičiausiai gyvenate pravėrę vieną ar keletą langų, taip užtikrindami praktiškai neribotą oro pritekėjimą į patalpas. Todėl susiformuoja trauka vėdinimo kanaluose.
Šaltuoju metų laikotarpiu langai greičiausiai yra uždaryti, ir oro infiltracija tampa minimali, todėl esamos vėdinimo angos gali pradėti veikti neteisingai - viena anga gali veikti kaip pritekėjimas, o kita kaip ištraukimas arba atvirkščiai. Šiuos procesus įprastai lemia gamtiniai faktoriai (oro temperatūra, vėjas, bei bendras kamino aukštis).
Įsitikinti ar tikrai Jums trūksta oro pritekėjimo galite atlikdami nedidelį eksperimentą - užsandarinkite bent du langus bute (mikroventiliacijos padėtis) ir paėmę lengvo popieriaus lapą pridėkite prie vėdinimo angos. Jei vėdinimo kanalas įrengtas teisingai, popieriaus lapas turėtų laikytis prilipęs prie vėdinimo angos. Tą patį veiksmą pakartokite ir prie likusių angų. Po to uždarykite langus. Po kurio laiko popieriaus lapas greičiausiai nukris.
Oro pritekėjimui užtikrinti galime pasiūlyti įrengti orlaides langų rėmuose.

Jūs labai teisingai įvardinote situaciją rekuperatorių pardavėjų rinkoje - jų asortimentas labai platus ir išsirinkti tikrai nėra lengva. Tai galima būtų prilyginti išmaniųjų telefonų rinkai, kur kiekvienas gamintojas pristato savo produktų unikalumą. O paskutinės tendencijos, kur telefono spalva pristatoma kaip didžiausias išskirtinumas, bent man skamba keistai.
Visgi norėčiau pabrėžti, kad rekuperacinė vėdinimo sistema - nėra vienintelis vėdinimo sprendimas šiuolaikiniam namui. Esminius vėdinimo sistemų privalumus bei trūkumus visgi geriau aptarti bendraujant "gyvai", nes laiško ribose pakankamai sunku pateikti išsamią, Jus dominančią informaciją.

Jei iš tiesų nusprendėte įsirengti rekuperacinę sistemą (nors ji nėra privaloma), tuomet renkantis patį vėdinimo įrenginį, būtina atkreipti dėmesį, kad jo naudingumo koeficientas atitiktų A+ klasės namams keliamus reikalavimus (n > 0,80 o elektros variklių eikvojamos energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³).

Būtent alternatyvūs gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdai ir yra mūsų specializacija. Pateikti pasiūlymą ir pristatyti tokią sistemą tikrai nėra kliūčių. Tik visgi reikėtų sulaukti Jūsų namo brėžinių, kuriais vadovaudamiesi ir parengtume eskizinį sistemos brėžinį ir žinomą orientacinį jos biudžetą.

Jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota ir įrengta teisingai, tuomet visos pagalbinės patalpos (tualetas, drabužinė, virtuvė bei vonia) turėtų būti prijungtos prie vėdinimo įrenginio oro šalinimo sistemos. O vėdinimo įrenginiui veikiant nuolatinai ir bus pašalinami jose susikaupę teršalai (drėgmė, CO2 bei VOC).
Ištraukiamo oro kompensavimui, oras tiekiamas į gyvenamuosius kambarius, o visos vidinės durys privalo turėti nesandarios (1,5 cm. tarpas durų apačioje per visą durų plotį).

Be rekuperacinės vėdinimo sistemos apsieiti galima, be vėdinimo A ir aukštesnės klasės namuose tikrai ne.
Mes galime pasiūlyti kontroliuojamo natūralaus vėdinimo sistemą, pasižyminčia ypač žemomis elektros energijos eikvojimo savybėmis. Ir jei tokia sistema Jus sudomintų, esame pasirengę pateikti ir jos pasiūlymą.

Kadangi Jums reikalingas papildomas šildymas - tuomet lieka šilumos siurblys, kuris ir atliks darbą. Rekuperacinis vėdinimo įrenginys nėra šilumą generuojantis įrenginys. Jis atlieka vėdinimo funkciją.

Jei trumpai - visgi karkasiniam A+ klasės namui siūlytume kontroliuojamo natūralaus vėdinimo sistemą. Visas tokios sistemos plonybes, privalumus ir trūkumus galima aptarti tik bendraujant "gyvai".

Bet kurios inžinerinės sistemos įrengimo atsiperkamumą galite vertinti tik Jūs pats, vadovaujantis tik Jums žinomais ir aktualiais kriterijais. Tačiau reikia nepamiršti, jog šildymas ir vėdinimas, vandentiekis ir kanalizacija, elektros instaliacija ir t.t yra būtinos sistemos komfortinių gyvenimo sąlygų sukūrimui būste. Todėl galvoti apie jų atsiperkamumą būtų mažų mažiausia nekorektiška.
Būsto vėdinimo klausimą tikrai galima išspręsti ne tik rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis. Tai gali būti ir kontroliuojamo natūralaus vėdinimo sistema, turinti oro srautų reguliavimo mechanizmus bei pasižyminti ypač mažomis elektros eikvojimo sąnaudomis.

Greičiausiai Jūsų bute tiesiog sutrikusi oro kaita. O kalbant paprasčiau - nėra išspręstas vėdinimo klausimas.
Būdų kaip spręsti vėdinimo klausimus yra tikrai ne vienas. Tačiau norint rasti sprendimą labiausiai atitinkantį Jūsų lūkesčius, visgi reikėtų apsilankyti pačiame bute, atlikti oro srautų matavimus ir tik tuomet pateikti rekomendacijas bei galimus sprendimus.

Jei tikrai pageidaujate rekuperacinės vėdinimo sistemos A klasės skydiniame name, tuomet siūlytume priešpriešinių srautų vėdinimo įrenginį. Tačiau manau, jog nedidelės kvadratūros būstui, rekuperacinė vėdinimo sistema nėra optimaliausias sprendimas. Tad jei įdomu, galime pasiūlyti ir alternatyvią vėdinimo sistemą.

Jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota ir įrengta teisingai, tuomet reikėtų atlikti esamos situacijos oro srautų matavimus bei jų analizę, o esant būtinybei iš naujo subalansuoti visą vėdinimo sistemą.

Jūsų situacijoje reikėtų išsiaiškinti kaip buvo projektuota namo vėdinimo sistema. Ir jei esama situacija yra paveldėta iš ankstesnių laikų, tuomet reikėtų ieškoti sprendimų kaip galima pagerinti vėdinimą visam namui ar tiesiog Jūsų butui.

Per didelis drėgmės kiekis rodo, jog būste nevyksta oro kaita. Vadinasi visų pirma reikia spręsti vėdinimo klausimą. Kokį vėdinimo būdą pasirinkti sprendžiate Jūs pats.

Galimi abu Jūsų paminėti variantai. Jei rinktis oro išmetimą per sieną, reikia nepamiršti teisingai įrengti atbulinės traukos sklendę. Rekomenduojama rinktis specialią įkišamą į ortakio, įrengto lauko sienoje, vidų sklendę. Sklendės padėtis ortakyje, paprastai priklauso nuo sienos šiltinimo storio ir gali svyruoti 5-10 cm. ribose nuo išorinės sienos apdailos.
Jei rinktis pasyvų (kai oras išmetamas į tą pačią erdvę) gartraukį, svarbu teisingai išdėstyti centrinės namo vėdinimo sistemos oro šalinimo tašką/-us virtuvės zonoje.

Visgi norisi pabrėžti, jog virtuvės garų nutraukimo gaubto įrengimas tai nėra būsto vėdinimo sistema. Todėl įrengiant ar renovuojant būstą, visgi reikėtų nepamiršti ir vėdinimo sistemos.

Ar verta turėti bute rekuperatorių galima diskutuoti pakankamai ilgai. Tačiau tikrai yra ir paprastesnių bet ne prastesnių individualaus būsto vėdinimo sprendimų, kuriuos pilnai galima lyginti su minėta rekuperacine vėdinimo sistema.

Papildomą vandeninio ar freoninio aušinimo sekciją galima prijungti prie rekuperacinės vėdinimo sistemos ortakių. Tačiau tokios sistemos vėsinimo efektyvumas tikrai neprilygs kondicionieriaus vėsinimui. Taip pat reikia nepamiršti, jog tokios sekcijos naudojimas sąlygos papildomą oro tiekimo sistemos ortakių šiltinimą.

Garažą galite vėdinti ir natūraliu būdu. Žinoma, tokiu atveju Jums reikėtų užtikrinti oro pritekėjimą (pvz. žaliuzinės grotelės garažo vartuose) bei angas per kurias oras bus šalinamas (pvz. natūralaus vėdinimo kanalas).
Konkrečius sprendimus galima pasiūlyti peržiūrėjus Jūsų būsto planus.

Tai dažnai pasitaikanti situacija daugiabučiuose gyvenamuose namuose, kuriuose įrengti uždarinio tipo vėdinimo kanalai. Nedetalizuojant, kodėl ir kaip vyksta oro srautų maišymasis tarp Jūsų ir kaimynų butų, aišku viena - norint išspręsti paminėtą problemą Jums reikėtų įsirengti autonominę vėdinimo sistemą savo butui.
Sisteminių sprendimų yra ne vienas. Tačiau bet kuriame iš jų bus vienas ar keli nuolatos veikiantys ventiliatoriai, eikvojantys elektros energiją. Koks sprendimas būtų racionaliausias Jūsų atveju, galime pasakyti tik po apsilankymo pačiame objekte.

Iš tiesų Jūsų aprašytas sprendimas nėra teisingas. Reikia nepamiršti, jog oro apykaitai užtikrinti, būtinas tiek oro pritekėjimas tiek oro šalinimas. O vėdinimo procesas apima visą būstą, o ne tik tam tikras patalpas.

Taip pat suprantame ir mes. Vėdinimas būtinas, tačiau koks jis privalo būti nenurodoma. Vadinasi pilnai galima ir alternatyvi vėdinimo sistema, taupanti energetinius resursus.
Aiškiai apibrėžiami tik atvejai, kuomet pasirenkama rekuperacinė vėdinimo sistema (tai ką Jūs ir cituojate). Ir tik pasirinkus rekuperacinę vėdinimo sistemą, priklausomai nuo pastato klasės, atitinkami reikalavimai keliami tik pačiam vėdinimo įrenginiui.