UAB AVSA ekspertų komentarai

Ištraukimo sistemos įrengimas dar nereiškia jog bus užtikrinta reikiama oro kaita patalpose. Reikia nepamiršti ir kompensacinį oro pritekėjimą. Kaip jis galėtų būti realizuotas sunku atsakyti nematant viso rūsio plano. Jei Jums aktualu sužinoti ką galime pasiūlyti mes, reikėtų sulaukti rūsio plano brėžinių.
Išsirinkti ventiliatorių nėra jau toks sudėtingas darbas. Svarbiausia žinoti kam teiksite prioritetą renkantis šį įrenginį (triukšmo lygiui/ valdymo įvairovei/ elektros eikvojimo sąnaudoms/ kainos ir kokybės santykiui).

Bet kokį įrenginį turintį įjungimo/išjungimo mygtuką galima išjungti. Čia ir klausti nebūtina.
Tačiau išjungiant vėdinimo įrenginį, būtina suprasti tokių veiksmų pasekmes trumpuoju bei ilguoju laikotarpiu ir prisiimti atsakomybę už tokius veiksmus.
Čia juk viskas pakankamai paprasta - išjungus rekuperacinį vėdinimo įrenginį, Jūs sąmoningai eliminuojate vėdinimo procesą, t.y. oro apykaitą būste. Informacijos kas nutinka nevėdinamam būstui tikrai apstu, tereikia skirti tam laiko ir viską perskaityti.
Racionalesnis sprendimas - susipažinus su konkretaus vėdinimo įrenginio veikimo filosofija ir subtilybėmis, nustatyti tokį darbo režimą, kuris būtų kompromisinis tarp elektros eikvojimo sąnaudų ir oro kaitos.

Per rekuperacinę vėdinimo sistemą tikrai nepavyks atvėsinti patalpų. Tad atskira vėsinimo sistema tikrai bus pranašesnė. O ir aptarnavimas bus paprastesnis.

Tikrai vertintinas požiūris į vėdinimo sistemos pasirinkimą. Ir galiu patikinti, jog pilnaverčių vėdinimo sprendimų, kuriuose nėra pono rekuperatoriaus tikrai yra. Tad jei Jums įdomu sužinoti kaip teisingai realizuoti vėdinimo sistemą be rekuperatariaus, tiesiog atsiųskite namo/buto brėžinį, ir mes pateiksime Jums vėdinimo sprendimo eskizą. Kaip toliau elgsitės su šiuo "fantu" grynai Jūsų reikalas, tačiau akiratį tikrai praplėsite.

Rasojantis langai rodo per aukštą drėgnumą gyvenamose patalpose, o jį sąlygoja vėdinimo trūkumas ar jo nebuvimas. Ir jei Jūsų būste nėra spręstas vėdinimo klausimas, vadinasi prie jo teks grįžti. Čia būtina akcentuoti, jog lokaliniai ventiliatoriai įrengti vonioje ir virtuvėje dar nereiškia jog vėdinimo klausimas yra išspręstas. Juk ventiliatorius greičiausiai įjungiate tik ribotam laikui pagal subjektyvią asmeninę nuomonę, net nepagalvodami apie kompensacinį oro pritekėjimą, kuris būtinas oro kaitos užtikrinimui.
Vėdinimo filosofijos esmė juk labai paprasta - turi būti užtikrintas nuolatinis šviežio oro pritekėjimas į gyvenamąsias patalpas ir nepertraukiamas oro šalinimas iš pagalbinių patalpų (vonia/tualetas/virtuvė/sandėliukas). O kad vėdinimas vyktų optimaliai pagal realius poreikius t.y. tada kada reikia ir tiek kiek reikia, būtina imtis priemonių jo valdymui.
Tokių sprendimų savo asortimente tikrai turime ir esame pasirengią jais dalinti ir su Jumis.

Jūsų atveju oro srautų paskirstymas įrengtas teisingai. Tad "paleidus" vėdinimo sistemą reikia sureguliuoti oro srautus. Jei drabužinės patalpoje bus įrengiamos durys, būtina užtikrinti 1-1,5 cm tarpą durų apačioje, per visą durų plotį.

Situacija kuomet vėdinimo kanalai "per vieną aukštą" yra prijungiami į bendrą magistralinį kanalą gana dažnai pasitaikantis sprendimas senesnės statybos namuose. Tokia vėdinimo kanalų architektūra greičiausiai yra ir Jūsų name (nors galimi ir kiti atvejai).
Ir jei kaimyno kvapai į Jūsų butą patenka per Jūsų virtuvės vėdinimo kanalą į kurį pajungtas Jūsų gartraukis, tuomet tikėtina, jog Jūsų gartraukis yra pajungtas be atbulinės traukos sklendės. Todėl neveikiant Jūsų gartraukiui kvapai iš bendro vėdinimo kanalo patenka į Jūsų butą. Sumontavus atbulinės traukos sklendę prie Jūsų gartraukio, būtų uždaromas kelias oro patekimui į butą. Žinoma tikimybė minimaliam oro kiekiui patekti visgi išliks (sklendės konstrukcija nėra idealiai sandari).
Oro apykaitai bute turi įtakos ir oro pritekėjimo įrengimas bute. Tai kiek platesnis klausimas reikalaujantis realios situacijos vertinimo matavimo prietaisų pagalba.

Daryti galima ką tik pageidausite. Tačiau pirma visgi reikėtų išsiaiškinti kodėl Jūsų įsigytas buitinis ventiliatorius tinginiauja ir neatlieka jokio darbo. Priežastys gali būti kelios - užsikišęs vėdinimo kanalas, vėdinimo kanalas susisiekia su greta esančiu vėdinimo kanalu, neteisingai suformuotos kamino viršuje (ant statinio stogo) esančios vėdinimo kanalo/-ų angos ir kt.
Jūsų atveju, kuomet vėdinimo kanalo aukštis nėra didelis (iki 2m.), aerodinaminis jo pasipriešinimas tikrai nėra didelis, kad su juo nesusitvarkytų ir prasčiausias buitinis ventiliatorius.
Įsitikinti esamo vėdinimo kanalo pralaidumu, neturint specialių oro srauto matavimo prietaisų, galite atlikdami paprasčiausią eksperimentą. Demontuojate ventiliatorių ir prie esamos vėdinimo angos pridedate paprastą A4 formato lapą. Stebite kas vyksta. Jei lapas nesilaiko "prilipęs" prie vėdinimo angos ir krenta, tuomet praveriate gretimo kambario langą (viršutinio atidarymo pozicija) ir vėl pridedate lapą popieriaus prie angos. Jei popieriaus lapas vėl nesilaiko - priežasties ieškokite vėdinimo kanale (žiūr. aukščiau). Jei popieriaus lapas laikosi, tuomet su vėdinimo kanalu greičiausiai viskas tvarkoje ir bute tiesiog trūksta oro pritekėjimo.
Sprendimų kaip užtikrinti oro apykaitą būste tuomet kada reikia ir tik tiek kiek reikia turime. Tad jei bus įdomu prašome kreiptis.

Būtinybės įrenginėti rekuperacinę vėdinimo sistemą tikrai nėra, netgi A, A+ ir t.t klasės namams. Reglamente tik nurodoma kokios klasės turėtų būti pats vėdinimo įrenginys, jei pasirenkamas rekuperacinė vėdinimo sistema.
Žinoma, vėdinimo sistema tikrai būtina bet kokios klasės gyvenamajame name. Tačiau kokią ją pasirinkti sprendžiate Jūs pats. Tikrai yra sistemų, kurios pagal pagal energijos eikvojimo sąnaudas prilygsta ir net lenkia rekuperacinę sistemą, bet tai jau platesnis klausimas reikalaujantis išsamaus pristatymo. Tad jei įdomu galite kreiptis, pasidalinsime savo patirtimi.

Labiausiai tikėtina, jog pagrindinė priežastis - didelio našumo garų nutraukimo gaubtas. O dėl didelio išmetamo oro kiekio bei vėdinimo kanaluose sukuriamo slėgio, dalis oro "išmetama" į lauką, o dalis patenka į kito buto vėdinimo kanalą.
Pagal situacijos aprašymą darytina prielaida, jog namo vėdinimo kanalai yra "uždorinio" tipo, kur į centrinį magistralinį vėdinimo kanalą yra pajungiami butų vėdinimo kanalai.
Paprasčiausias sprendimas - garų nutraukimo gaubtą eksploatuoti nedidelio našumo režime. O eksploatavimu metu, būtinai praverti langą (viršutinė lango padėtis) viename iš gyvenamųjų kambarių. Žinoma visos kambarių durys privalo būti nesandarios.

Jūsų abejonės dėl rekuperatoriaus įrengimo manau tikrai pagrįstos. O jei bute turite įrengtus natūralaus vėdinimo kanalus (vonios ir virtuvės patalpose), tuomet esamoje kiaurymėje sienoje galima įrengti oro pritekėjimo įrenginį. Tai gali būtų sieninė orlaidė ar specialus oro tiekimo terminalas su integruotu puslaidininkiniu šildytuvu. Viskas priklauso nuo Jūsų būsimo interjero sprendinių.
Būtina pabrėžti, jog sprendžiant oro pritekėjimo klausimą, reikia nepamiršti ir oro šalinimo. Jei trauka natūralaus vėdinimo kanaluose nėra pakankama, reikia imtis priemonių jos skatinimui.

Viskas priklauso nuo Jūsų būsto rūšies ir esamos vėdinimo sistemos (žinoma jei tokia yra). Sprendimų galima rasti ne vieną, tačiau pradžioje visgi reikėtų įsigilinti į esamą situaciją, Jūsų pageidavimus ir žinoma technines galimybes.

Apšiltinus namo atitvaras, Jūs padidinote ir pačio statinio sandarumą. O tai reiškia jog dabar reikia žengti sekantį žingsnį - įrengti vėdinimo sistemą. Sprendimą kokia ji turėtų būti visgi teks priimti patiems. Mes galime siūlyti keletą sprendimų ir detaliai juos paaiškinti. Tačiau spręsti vėdinimo klausimą mini rekuperatorių pagalba nerekomenduočiau.

Toks pakeitimo scenarijus sukels tik neigiamas pasekmes. Visų pirma tai nėra lygiavertis pakeitimas jei lyginti skerspjūvio plotą. Kitas svarbus faktorius - triukšmas. Naudojant lanksčių ortakių sistemą oro tiekimo ortakyje, didinsite areodinaminį ortakio pasipriešinimą ir tai sukels papildomus triukšmu.

Langų kokybė čia greičiausiai neturi didelės reikšmės.
Labai tikėtina, jog Jūsų būste tiesiog nėra veikiančios vėdinimo sistemos. Ir čia reikėtų akcentuoti patį žodį sistemos. Vėdinimo sistema - kompleksas sprendinių, kuriuose organizuotas kontroliuojamas oro tiekimas bei šalinimas.
Kaip šiuos sprendinius pritaikyti konkrečiai Jūsų būstui sunku atsakyti neįvertinus situacijos "gyvai", tačiau tikrai žinau, jog jį galima rasti susipažinus su situacija ir išsiaiškinus Jūsų poreikius.

Jūs šiek tiek maišote sistemas. Šilumos siurblio paskirtis keisti patalpos temperatūrą (šaltuoju metų laikotarpiu šildyti, o šiltuoju šaldyti). Tačiau jis neatlieka oro kaitos funkcijos, už kurią atsakinga vėdinimo sistema. Minėtos sistemos gali funkcionuoti ir drauge ir atskirai.
Tačiau reikia nepamiršti, jog tik vėdinimo sistemos dėka iš patalpų galima pašalinti susikaupusius teršalus ir perteklinę drėgmę.

Šiais laikais įmanoma viskas. Tačiau jei klausimą formuluoti kiek kitaip - ar racionalu įrengti papildomą vėsinimo sekciją rekuperatoriui, atsakymas būtų neigiamas. Jei šiltuoju metų laikotarpiu norite vėsinti patalpas, efektyviausiai su šia užduotimi susitvarkys oro kondicionierius.

Jei savo būsto vėdinimui pasirinkote rekuperacinę vėdinimo sistemą (nors galimi ir kitokie vėdinimo sprendimai), tuomet decentralizuotus mini rekuperatorius tiesiog pamiršite. Koncentruokitės į kokybiško projekto rengimą, kvalifikuotų meistrų paiešką ir gerą techninę priežiūrą.

Greičiausiai galima, tačiau pilnai nesusipažinus su objekte įrengtais inžineriniais tinklais, atsakyti sunku. Kiek paprasčiau būtų įrenginėjant DCV (Demand controlled ventilation) sistemą, tačiau kiaurymių gręžimo visgi išvengti nepavyks.

Jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota, įrengta ir bus eksploatuojama teisingai, papildomas ištraukimo ventiliatorius vonioje nėra būtinas, juk visi ištraukimo taškai iš pagalbinių patalpų turi būti prijungti prie įrenginio.

Pagrindinės triukšmingai veikiančio gartraukio priežastys gali būti kelios:
- ortakio, kuriuo gartraukis prijungtas prie vėdinimo kanalo, diametras yra per mažas
pasirinktam gartraukio našumui;
- ortakyje ar vėdinimo kanale prie kurio jis prijungtas ir kuriuo oras šalinamas į lauką, yra
didelis pasipriešinimas, kuris veikia kaip stabdis laisvam oro judėjimui;

Natūralaus vėdinimo užtikrinimui būtina išpildyti dvi sąlygas - oro pritekėjimą bei oro šalinimą. Jūsų bute kaip supratau yra suformuotos natūralios traukos angos, kurių paskirtis yra labai aiški. Vienas iš virtuvėje esančių vėdinimo kanalų skirtas virtuvinio gaubto prijungimui, kitas virtuvės zonos vėdinimui. Vonios kanalas skirtas šios patalpos vėdinimui. Taigi, norint įsitikinti ar esantys natūralios traukos kanalai yra veiksnūs ir juose oras juda teisinga kryptimi (iš patalpos į lauką, o ne atvirkščiai), Jums tereikia atlikti nedidelį eksperimentą.
Esant uždarytiems langams, prie kiekvieno iš vėdinimo kanalų pridėti nedidelį lapą popieriaus (geriausiai tiktų tualetinio popieriaus lapelis). Jei šis lapas laikosi, vadinasi trauka kanale yra susiformavusi. Tačiau greičiausiai trauką fiksuosite tik keliuose kanaluose, o likusiuose užfiksuosite oro patekimą į patalpą (taip vadinamą kanalo "apsigręžimą"). Tai yra indikacija jog oro pritekėjimas (infiltracija) į patalpas yra per mažas.
Tuomet pakartokite eksperimentą, tik dabar jau kiekviename kambaryje išsandarinkite varstomą langą (mikroventiliacijos padėtis). Tuo atveju jei prie kiekvieno kanalo lapas laikysis ir nenukris, Jums taps akivaizdžiai aišku kokią svarbą oro pritekėjimas atlieka natūralaus vėdinimo sistemose. Sprendimų kaip „įleisti“ orą į patalpas nenaudojant lango mikroventiliacijos padėties turime ne vieną.
Tačiau reikia pastebėti, jog ne visuomet natūralios traukos kanalai funkcionuoja ir užtikrinus oro pritekėjimą į patalpas (viršutiniai pastato aukštai, per žema kaminų altitudė ir t.t.). Tokiais atvejais jau būtina pasitelkti ventiliatorius, kurių dėka bus užtikrintas reikiamas oro šalinimas.
Kokį iš vėdinimo variantų pasirinkti, sprendžiate tik Jūs pats. Savo asortimente turime visą eilę pasiteisinančių vėdinimo sprendimų, kuriais galime pasidalinti ir su Jumis.

Tai ko tikrai reikia šiuolaikiniam A+ klasės namui - tai vėdinimo sistema. O štai kokia sistema Jums priimtina, sprendžiate pats. Mes galime pasiūlyti Jums kontroliuojamą natūralaus vėdinimo sistemą (demand controlled ventilation - DCV) kurią taikome rinkoje jau daugiau nei 20 metų. Ir jei Jums įdomu sužinoti tokios sistemos veikimo filosofiją, esame atviri bendradarbiavimui.

Man patiko Jūsų filosofija apie gaivų orą ir kotletus ir malkas. Ir žinote kodėl - nes Jūs teisus. Tikriausiai nei viena vėdinimo sistema nesugebės susitvarkyti su maisto gaminimo kvapais Jūsų aprašytoje situacijoje. Juk maisto kvapų sklidimas labai skvarbus ir specifinis procesas. Tikriausiai žinoma situacija, kuomet koks nors kaimynas savo kieme grilyje gamina kepsnius, o Jūs šio maisto kvapus užuodžiate ir net už kelių namų. O tai juk atvira erdvė!
Minties įrengti rekuperatorių tik antrame aukšte visgi siūlyčiau atsisakyti. Bet kuri vėdinimo sistema turi užtikrinti oro kaitą visame būste, o ne jo zonose.
Atsakymo į klausimą kiek kainuoja vėdinimo sistema, neturint informacijos apie patalpų išplanavimą, keliamus reikalavimus vėdinimo įrangai, Jūsų pageidavimus ir t.t tikrai neturiu. O manipuliuoti skaičiais tikrai nenoriu.
Technologijų vystymosi ir ilgaamžiškumo klausimas aktualus bet kuriai inžineriniai namo sistemai. Manau suprantate, jog nieko amžino nėra. Todėl renkantis vėdinimo įrangą svarbiausias klausimas visgi lieka jos patikimumas, o ne garantijos laikotarpis.
Pavyzdžiui galiu pasakyti, jog vėdinimo įranga kurią naudojame savo siūlomuose projektiniuose sprendimuose be sutrikimų tarnauja po 15 ir daugiau metų. Žinoma su sąlyga jog ji yra teisingai ir reguliariai prižiūrima.

Jei teisingai supratau Jūsų aprašytą situaciją, norite tris oro ištraukimo šakas prijungti prie vieno centrinio ventiliatoriaus, o šio ventiliatoriaus oro išmetimo angą prijungti prie esamo neveiksnaus dūmtraukio.
Toks sprendimas pilnai įmanomas, tik renkantis ištraukimo ventiliatorių, nereikėtų koncentruotis į kanalinių ventiliatorių grupę. Tokios sistemos įrengimui geriau naudoti specialius centrinius ištraukimo ventiliatorius, turinčius tam tikrą skaičių įėjimų ir vieną išėjimą. Tokių ventiliatorių grupę turi visą eilę modelių iš kurios tikrai rastumėte ką išsirinkti. Tik prieš pasirenkant ventiliatorių, būtina išsiaiškinti kokį oro kiekį numatoma šalinti, kaip pageidaujama valdyti ventiliatorių ir kokie akustiniai reikalavimai keliami pačiam ventiliatoriui.
Jei tokie ventiliatoriai Jus sudomins, pasidalinsime savo žiniomis ir pagelbėsime išsirinkti.