Geoterminio šilumos siurblio reguliavimas

Kuo ilgesnis klausimas, tuo aiškiau į jį galima atsakyti.
Visų pirma kiekviena patalpa turi savo šilumos nuostolius. Ir tie nuostoliai nėra tiesiogiai proporcingi patalpos (šildomam) plotui. Nes to paties dydžio skirtingos patalpos turės skirtingus šilumos nuostolius dėl skirtingų atitvarų kiekio ir dydžio. Kitais žodžiais tariant, viena patalpa gali turėti vieną lauko sieną ir mažą langą, kita tokia pati patalpa gali būti kampinė, t. y. turės dvi (arba tris) lauko sienas ir, galbūt, didelius langus. Tai, natūralu, kad antrosios tokio pačio dydžio patalpos šilumos nuostoliai bus gerokai didesni (gali būti didesni net iki 2 -2,5 karto). O grindinio šildymo atveju grindų šildomas plotas (vadinasi ir šilumos galingumas) bus vienodo dydžio. Nenuostabu, kad antroje patalpoje bus gerokai vėsiau, nei pirmojoje. Aišku, tą šildomų grindų galingumą galima kažkiek padidinti sutankinant grindų šildymo vamzdelius. Todėl kiekvienai patalpai turi būti suskaičiuojami šilumos nuostoliai, kad parinkti reikiamus (skirtingus) tarpus tarp vamzdelių, kad gauti reikiamą skirtingą galingumą. Kodėl taip reikia daryti? O todėl, kad vandens temperatūra tiekiama iš šilumos siurblio (arba bet kokio kito šilumos šaltinio) yra viena ir ta pati abiems (visoms) patalpoms.
Su radiatoriais - paprasčiau. Ten, kur vėsiau, galima pakeisti esamą radiatorių didesniu.
Dabar dar dėl radiatorių ir grindinio šildymo skirtumų.
Pirmiausia, palyginkime šildymo paviršiaus plotą - grindinio šildymo (grindų) ir radiatoriaus. Aišku, kad radiatoriaus šildymo paviršiaus plotas bus gerokai (kartais) mažesnis. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad, esant tai pačiai vandens temperatūrai į grindinį šildymą ir į radiatorius, radiatoriai atiduos į patalpas žymiai mažiau šiluminio galingumo, nei grindinis šildymas.
Sprendimai yra du. Vienas - varyti aukštesnę vandens temperatūrą iš šilumos šaltinio (kurios užtektų radiatoriams), o į grindinį šildymą įrengti maišytuvą, kad vandens temperatūra būtų sumažinta iki reikiamos grindiniam šildymui. Aišku, šilumos siurblio atveju, tai yra neekonomiška, nes didėjant vandens temperatūrai, gerokai krenta efektyvumo koeficientas COP. Tai reiškia, kad gerokai pakils elektros sąnaudos šilumos siurblio kompresoriui varyti.
Antras variantas - gerokai padidinti radiatorių šildymo paviršiaus plotą. Kitaip tariant, 2-4 kartus padidinti radiatorius. Tada, esant žemesnei vandens temperatūrai, radiatoriai išskirs pakankamai šilumos galingumo, kuris prilygs grindinio šildymo galingumui. Ir tokiu būdu patalpų oro temperatūra suvienodės.
Dėl reguliavimo. Šilumos siurbliui geriausia, kai yra užtikrinamas tam tikras vandens srautas. Paprastai grindiniam šildymui naudojami reguliuojami kolektoriai. Tai reiškia, kad juose yra ne tik rankiniai hidraulinio balansavimo kraneliai, bet ir termostatai, kuriuos gali spaudyti (uždarinėti ir atidarinėti) elektroterminės pavaros nuo kiekvienos patalpos termostato. Tokiu atveju kiekvienoje patalpoje galima palaikyti norimą oro temperatūrą.
Tačiau tai nepaneigia dėsnio, kad vis tiek vandens temperatūra turės būti nustatyta aukštesnė, kad užtektų šilumos šalčiausia patalpai. O kitoms patalpoms, aišku kažkaip reikia primažinti (uždaryti-atidaryti srautus). Tokiais atvejais, būtina, kad tarpo šilumos siurblio cirkuliacinio siurbliuko ir artimiausio kolektoriaus būtų įrengtas srauto pralaidos (by-pass) vožtuvas (ir kt.). Tokiu būdu per šilumos siurblį bus užtikrintas didesnis, nei minimalus reikalaujamas vandens srautas.
O jeigu į grindinį šildymą nėra maišytuvo, tada galbūt vertėtų padidinti radiatorius? Tokiu būdu su taupesne žemesne vandens temperatūra pasieksite, kad radiatoriais šildomos patalpos sušiltų labiau.

Turi pavykti sureguliuoti šildymą su šilumos siurbliu ir naudojant termostatus. Neturi būti ten kur radiatoriai šalčiau. Gali tekti įrengti papildomą priedą , kuris pagal atskiras programas valdytų grindų ir radiatorinę sistemą. Aišku, Jūsų rangovas taip pat kažkokia prasme teisus : neturi būti tokios situacijos, kad siurblys bando tiekti šilumą į sistemą - o termostatai ar kiti valdikliai yra viską uždarę. Visada galite skambinti, jei kyla klausimų.

Šilumos siurblio darbą optimizuoti galima su tam skirta buferine talpa. Be talpos tai padaryti sudėtinga. Tuomet bus atskirti kontūrai ir šildymo sistemos darbas jokios įtakos siurbliui netūrės. Laisvai galėsite nustatyti pageidaujamus šildymo sistemos temperatūros režimus. Pilnam komfortui užtikrinti turi būti galimybė temperatūras reguliuoti skirtinguose kontūruose atskirai.