Gręžtiniai pamatai, įrengimas

Prieš pradedant statybas, labai svarbu apgalvoti kiekvieną etapą: kokios konstrukcijos bus pats statinys, kokios bus naudojamos medžiagos, nes pagal jas bus apskaičiuojama apkrova, tenkanti pamatams. Kitas labai svarbus klausimas: nuspręsti, ar namas bus įrengiamas su rūsiu, ar rūsio nereikės. Statybų sferoje išskiriami keli pamatų tipai: seklieji, poliniai (arba gręžtiniai).

Kuomet yra parenkami pamatai, reikėtų įvertinti tris pagrindinius aspektus:
- Įvertinti, koks yra po būsimu namu esantis gruntas, jo savybės.
- Įvertinti, kokia bus pamatų apkrova (būsimo statinio svoris, kuris tiesiogiai priklauso nuo laikančiųjų konstrukcijų medžiagos, numatytos inžinerinės įrangos, stogo dangos).
- Įvertinti, kaip apkrova bus perduodama į pamatus.

Kuomet įrengiami seklieji pamatai – jų įrengimo principas paprastas, nes pastarieji statomi iškastoje duobėje, kuri vėliau yra užpilama gruntu ir sutankinama. Šių pamatų dauba nebūna gili. Jos gylis dažniausiai priklauso nuo to, ar name bus įrengtas rūsys, ar jo nebus. Žinoma, mažiausias rekomenduotinas pamatų daubos gylis yra apie 1,2 m. Toks gylis patartinas dėl to, kad tokiu atstumu žemėje pasibaigia įšalo gylis.

Gręžtinių pamatų dėka pastato apkrova pagrindui yra perduodama per polių galus ir šonus. Tokie pamatai rengiami ten, kur kur gruntas smėlingas, molingas.
Jau keletą metų statybų sektoriuje statant individualius gyvenamuosius namus pastebimas tiek sekliųjų, tiek gręžtinių polinių pamatų populiarėjimas. Gavus visus reikiamus statybai leidimus, jau galima kreiptis į geologus, kurie atliktų grunto tyrimą. Būtent nuo grunto savybių priklauso paties namo projektas ir pamatų įrengimas. Svarbu atminti tai, kuomet skaičiuojama namo sąmata, kad skydinis – karkasinis namas svorio atžvilgiu daug lengvesnis, nei mūrinis, todėl įrengiant pamatus kaina bus mažesnė.

Specialistų nuomone, kuomet namo projekte nenumatytas rūsys – puikiausiai galima pasirinkti gręžtinius (arba kitaip vadinamus polinius) pamatus. Šių pamatų įrengimas galimas net žiemos laikotarpiu, namo savininkas bus patenkintas kaštais. Pats gręžtinių pamatų įrengimo principas nėra sudėtingas, tačiau tai nereiškia, kad galima pasitikėti savamoksliais statybininkais. Statybininkų specialistų teigimu, kuomet yra įrengiami gręžtiniai pamatai – rekomenduotina, kad poliai būtų įrengiami būtų ne rečiau kaip 2-2,5 m, nebent konstruktorius nurodytų kitaip.

Kada nuimamas augalinis gruntas – prasideda gręžtinių pamatų įrengimo pirmasis etapas, vėliau specialia statybine technine įranga gręžiamos skylės, skirtos poliams, po to vyksta polių armavimas, vėliau užpylimas betonu. Iš armatūros formuojamas karkasas rostverkui. Tuomet betonas užpilamas į klojinius. Šiame etape specialistai rekomenduoja samdyti betonvežį, tačiau prieš tai reikėtų pasirūpinti ar statybų vietoje bus tinkamas privažiavimas šiam sunkvežimiui. Sekantis ne mažiau svarbus etapas – pamatų apšiltinimas. Apšiltinimo medžiagoms puikiausiai tinka ir tos medžiagos, kurios naudojamas grindų šiltinimui: akmens vata, putų polistirolas, ekstruzinis polistirenas. Akmens vata gera kaip nedegi statybinė medžiaga, tačiau didelis jos minusas dėl graužikų. Ekstruzinis polistirenas gera apšiltinimo medžiaga, tačiau dėl didelės kainos gali būti ne visiems prieinama.

Kuomet kalba eina apie pamatų kainą, svarbu įsidėmėti, kad jų kaina priklauso tiek nuo sunaudotų medžiagų kiekio, tiek nuo paties grunto. Tačiau pažymėtina, kad įrengiant gręžtinius pamatus, pasirenkant maksimalų jų diametrą ir gylį, gali būti, kad jų kaina bus brangesnė, nei rengiant juostinius.