Grindinis šildymas ar radiatorinis

Komforto požiūriu grindų šildymas visada geresnis. Ekonomiškumo požiūriu - su dujiniu katilu mažas skirtumas. jei būtų su šilumos siurbliu - tada grindų šildymas turi didesnį privalumą nei su radiatoriniu šildymu. Dėl valdymo pagal savaitės programas su grindų šildymu nelabai kas gausis - nes grindyse daug betono ir gaunasi didelis inertiškumas - todėl grindų šildymo atveju keičiant temperatūras pagal programą nelabai ką pavyks sutaupyti. Su radiatoriniu keičiant temperatūras galima daugiau sutaupyti. Esant galimybei manau verta daryti grindų šildymą.

Klausimas teisingas ir aktualus būtent mažiems šildymo plotams. Nors grindinio ir radiatorinio šildymo įrengimo kaina gali skirtis iki 2 kartų, bet keleto šimtų eurų skirtumas nėra toks didelis, kad būtų lemiamas šildymo būdo pasirinkimui. Teisingai, grindinis šildymas, nors ir būdamas brangesnis įrengimo prasme, bet suteikia geresnį komfortą ir ekonomiškumą, palyginus su radiatoriniu šildymu. Tačiau minėtu konkrečiu atveju, jeigu šildomos grindys įrengiamos ant grunto, tai priklausomai nuo izoliacijos storio, vis tiek atsiranda mažesni ar didesni šilumos nuostoliai į gruntą. Tie nuostoliai gali pilnai panaikinti energijos sutaupymą, palyginus su radiatoriniu šildymu. Dar vienas argumentas grindinio šildymo naudai yra, kad pačios grindys bus nešaltos.

Galimas grindinio šildymo trūkumas gali būti gana aukšta grindų paviršiaus temperatūra, kuri gali trukdyti miegojimui, kai atsigulus, jaučiamas šilumos srautas nuo grindų. Taip būna tuo atveju, kai patalpų atitvarų (sienų, langų, grindų, lubų) šiluminė varža yra nedidelė ir reikalinga didelė šildymo galia. Tai pasiekiama aukštesne grindų paviršiaus temperatūra (leistinose ribose - iki 28-29 laipsnių gyvenamosiose patalpose ir iki 33 laipsnių vonių patalpose). Jeigu grindų šildomo ploto yra daugiau, nei reikia padengti patalpų nedidelius šilumos nuostolius, tai grindų paviršiaus temperatūra neviršija 25 laipsnių ir tada karštis nuo grindų nejuntamas.

Pagrindinė šildymo būdo pasirinkimo priežastis yra noras dažnai kaitalioti patalpų temperatūrą, taip norint sutaupyti. Šiuo atveju grindinis šildymas yra gerokai mažiau tinkamas už radiatorinį. Grindys pasižymi didele inercija ir joms reikia gana daug laiko, kad pasikeistų jų temperatūra ir tai padarytų įtaką patalpos oro temperatūrai. Tyrimai yra nustatyta, kad jeigu patalpos oro temperatūros sumažinimas yra trumpesnis kaip 4-6 valandos, tada jokios kuro ekonomijos nesigauna, nes po atvėsimo reikia daugiau kuro naujam įšildymui.
Grindys dėl savo inercijos gali neatvėsti ir neįšilti iki 6-10 val. Ir tai jų temperatūra pasikeis tik keliais laipsniais. Tai gali būti nepakankama keisti patalpos temperatūrą norimose ribose.
Kadangi šildomas plotas yra nedidelis, tai nedideli bus ir šilumos nuostoliai bei kuro suvartojimas. Taip pat nedideli bus ir sutaupymai (absoliutine išraiška). Jeigu pakeitus mąstyseną ir šildant pastovia temperatūra arba ją keičiant nedidele reikšme (1-2 laipsniai), tai tada būtų galima galvoti apie grindinį šildymą.
Priešingu atveju - geriausias sprendimas - radiatoriai. Jais santykinai greitai galima keisti patalpų oro temperatūrą gana plačiose ribose. Aišku, tam reikia turėti galingesnius radiatorius, tai padeda greičiau pasiekti norimą oro temperatūrą. Prie radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai padės sutaupyti, nepaisant radiatorių dydžio ir galingumo. Taip pat reikia turėti galvoje, kad atvėsimo ir įšilimo greičiui turi įtakos atitvarų apšiltinimas. Jeigu atitvaros pakankamai šiltos, tai norimo atvėsimo gali tekti laukti parą ir daugiau laiko.