Gaukite pasiulymus
iš 71 specializuotų įmonių Grindinis šildymas (šildomos grindys)
Kolektorių su debitomačiais montavimas grindiniam šildymui
Klausimas:
Išvedžiotas grindinis šildymas (vamzdukai), bet dar nėra pajungti kolektoriai. Katilas bus oras-vanduo. Renkantis kolektorius iškilo toks klausimas. Kolektoriai yra dviejų rūšių: reguliuojami ir reguliuojami su debitomačiais. Esame numatę ant kolektorių montuoti el.pavaras, kurios valdysis nuo kambarių termostatų. Ar verta montuoti kolektorius su debitomačiais?
Komentarai:
Jeigu montuosite pavaras ir darysite zoninį valdymą - galite rinktis be debitomačių. Atėjus laikui, galėsime pasiūlyti valdymo automatiką, kuri tiks tiek šildymui tiek pasyviam vėsinimui per grindis (galima perjungti rėžimus nepersukinėjant laidų).
Andrius Paliukėnas, UAB "Paltaja grupė"
Manau, tikrai verta grindiniam šildymui montuoti reguliuojamus kolektorius su debitomačiais.
Reikia atskirti dvi sąvokas - hidraulinis balansavimas ir reguliavimas (valdymas).
Įprastai pirmiausia turi būti atliktas hidraulinis balansavimas tarp šildymo žiedų, kad į kiekvieną žiedą užtekėtų reikiamas (projektinis) vandens srautas. Tai atliekama, kada termostatiniai ventiliais (su termoelektrinėmis pavaromis) yra pilnai atidaryti ir neturi įtakos vandens srautams.
Po to, nustačius reikiamus srautus į kiekvieną žiedą, leidžiama veikti termostatams su elektroterminėmis pavaromis.
Hidrauliniams subalansavimui labai padeda srauto matuokliai, pagal kuriuos iš karto matosi srauto dydis. Todėl balansavimą galima atlikti greitai ir paprastai, nenaudojant jokių specialių brangių balansavimo prietaisų. Jiems prisijungti reikalingos specialios jungtys, kurių įprastai kolektorių reguliavimo armatūroje nebūna. Neturint srauto matuoklių, balansavimą galima atlikti apytiksliai, pagal grįžtančio vandens temperatūros suvienodinimą. Bet tai labai ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas, nes kiekvieną kartą reikia laukti, kol procesas nusistovės.
Esant teisingiems srautams, jau galima tolimesnį procesą perleisti termostatams ir elektroterminėms pavaroms. Jie uždaro arba atidaro srautus, priklausomai nuo patalpos temperatūros. Jie tik iš dalies gali išspręsti balansavimo problemą.
Pavyzdžiui, turime mažą (trumpą) šildymo žiedą. natūralu, kad jo hidraulinis pasipriešinimas bus mažas ir srautas bus didelis. Ta nedidelė patalpa ir sušils pirmoji, O į kitus didesnius žiedus vanduo neužtekės visai arba užtekės labai mažai. Tik sušilus tai patalpai, jos termostatas uždarys tą trumpąjį žiedą ir tik tada vanduo pradės tekėti į kitus didesnius žiedus. Klausimas - o kaip bus tada, jeigu ta mažoji patalpa neprišils iki tiek, kad jos termostatas uždarytų jos žiedą? Tada vanduo į didesnius žiedus neužtekės visą laiką ir tos patalpos nešils arba šils blogai. Taigi, spręsti balansavimo problemas su reguliavimu termostatais tikrai nėra pati geriausia išeitis.
Geriausia išeitis yra srauto matuokliai, tada bet kada galima greitai patikrinti, koks srauto dydis yra kiekviename žiede.
Reikia atskirti dvi sąvokas - hidraulinis balansavimas ir reguliavimas (valdymas).
Įprastai pirmiausia turi būti atliktas hidraulinis balansavimas tarp šildymo žiedų, kad į kiekvieną žiedą užtekėtų reikiamas (projektinis) vandens srautas. Tai atliekama, kada termostatiniai ventiliais (su termoelektrinėmis pavaromis) yra pilnai atidaryti ir neturi įtakos vandens srautams.
Po to, nustačius reikiamus srautus į kiekvieną žiedą, leidžiama veikti termostatams su elektroterminėmis pavaromis.
Hidrauliniams subalansavimui labai padeda srauto matuokliai, pagal kuriuos iš karto matosi srauto dydis. Todėl balansavimą galima atlikti greitai ir paprastai, nenaudojant jokių specialių brangių balansavimo prietaisų. Jiems prisijungti reikalingos specialios jungtys, kurių įprastai kolektorių reguliavimo armatūroje nebūna. Neturint srauto matuoklių, balansavimą galima atlikti apytiksliai, pagal grįžtančio vandens temperatūros suvienodinimą. Bet tai labai ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas, nes kiekvieną kartą reikia laukti, kol procesas nusistovės.
Esant teisingiems srautams, jau galima tolimesnį procesą perleisti termostatams ir elektroterminėms pavaroms. Jie uždaro arba atidaro srautus, priklausomai nuo patalpos temperatūros. Jie tik iš dalies gali išspręsti balansavimo problemą.
Pavyzdžiui, turime mažą (trumpą) šildymo žiedą. natūralu, kad jo hidraulinis pasipriešinimas bus mažas ir srautas bus didelis. Ta nedidelė patalpa ir sušils pirmoji, O į kitus didesnius žiedus vanduo neužtekės visai arba užtekės labai mažai. Tik sušilus tai patalpai, jos termostatas uždarys tą trumpąjį žiedą ir tik tada vanduo pradės tekėti į kitus didesnius žiedus. Klausimas - o kaip bus tada, jeigu ta mažoji patalpa neprišils iki tiek, kad jos termostatas uždarytų jos žiedą? Tada vanduo į didesnius žiedus neužtekės visą laiką ir tos patalpos nešils arba šils blogai. Taigi, spręsti balansavimo problemas su reguliavimu termostatais tikrai nėra pati geriausia išeitis.
Geriausia išeitis yra srauto matuokliai, tada bet kada galima greitai patikrinti, koks srauto dydis yra kiekviename žiede.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko