Gaukite pasiulymus
iš 71 specializuotų įmonių Grindinis šildymas (šildomos grindys)
Problemos su grindiniu šildymu
Klausimas:
Individualiame name turiu problemų su grindiniu šildymu. Toks įspūdis, jog šildymo sistema nėra subalansuota, nes vieni kambariai šyla puikiai, o kiti visai nešyla. Ar jūs užsiimate šildymo sistemų subalansavimu ir ar galėtumėte įvertinti kokios problemos vyrauja mano šildymo sistemoje?
Komentarai:
Jeigu Jūsų grindinio šildymo kolektorius yra reguliuojamas, t. y. toks, koks ir turi būti grindinio šildymo kolektorius, tai Jūs ir pats galite susibalansuoti savo grindinio šildymo kontūrus.
Problema yra ta, kad visi kontūrai turi skirtingo ilgio išvyniotą vamzdelį, tai ir pasipriešinimas per skirtingo ilgio vamzdelį skiriasi. Be to, dar ir nepaisant to, kiekvienai patalpai dėl skirtingų šilumos nuostolių ir grindinio šildymo ploto, dar reikalingas ir skirtingas srautas.
Taigi, tam reikia kiekvienam kontūrui padaryti tokį pasipriešinimą, kad vandens užtekėtų tiek, kiek reikia.
O tai galima padaryti labai paprastai. Viską lemia tai, kad reikia pasiekti kaip galima vienodesnį temperatūrų skirtumą tarp tiekiamo vandens į kontūrą ir ir grįžtančio vandens.
Pradėti reikia nuo tų kontūrų, kurie geriausiai šyla.
Žiūrime grįžtančio vandens temperatūrą. Tų kontūrų, kurių grįžtančio vandens temperatūra yra aukščiausia, reiškia, kad srautas yra didesnis, nei kontūras sugeba nuimti. Todėl vanduo nespėja atvėsti.
Vadinasi, jeigu didžiausi srautai teka per vienus (paprastai mažiausius) kontūrus, tai srauto nelieka kitiems (paprastai didesniems kontūrams).
Vadinasi tuos kontūrus gerokai prisukame su balansavimo varžtu (arba su srauto matuokliu, jeigu toks yra). Tada tenka palaukti, kol nusistovės temperatūros, kokias 6 valandas (ar daugiau).
Tada vėl patikriname visų kontūrų grįžtančio vandens temperatūrą.
Tuos kontūrus, kurių grįžtančio vandens temperatūra dar yra didesnė, atitinkamai prisukame. Ir taip darome tol, kol pasieksime maždaug vienodą grįžtančio vandens temperatūrą.
Niekas nenorės gaišti laiko ir važinėti ten pas jus kelis kartus. Teks pačiam pasidomėti ir pasidaryti.
Problema yra ta, kad visi kontūrai turi skirtingo ilgio išvyniotą vamzdelį, tai ir pasipriešinimas per skirtingo ilgio vamzdelį skiriasi. Be to, dar ir nepaisant to, kiekvienai patalpai dėl skirtingų šilumos nuostolių ir grindinio šildymo ploto, dar reikalingas ir skirtingas srautas.
Taigi, tam reikia kiekvienam kontūrui padaryti tokį pasipriešinimą, kad vandens užtekėtų tiek, kiek reikia.
O tai galima padaryti labai paprastai. Viską lemia tai, kad reikia pasiekti kaip galima vienodesnį temperatūrų skirtumą tarp tiekiamo vandens į kontūrą ir ir grįžtančio vandens.
Pradėti reikia nuo tų kontūrų, kurie geriausiai šyla.
Žiūrime grįžtančio vandens temperatūrą. Tų kontūrų, kurių grįžtančio vandens temperatūra yra aukščiausia, reiškia, kad srautas yra didesnis, nei kontūras sugeba nuimti. Todėl vanduo nespėja atvėsti.
Vadinasi, jeigu didžiausi srautai teka per vienus (paprastai mažiausius) kontūrus, tai srauto nelieka kitiems (paprastai didesniems kontūrams).
Vadinasi tuos kontūrus gerokai prisukame su balansavimo varžtu (arba su srauto matuokliu, jeigu toks yra). Tada tenka palaukti, kol nusistovės temperatūros, kokias 6 valandas (ar daugiau).
Tada vėl patikriname visų kontūrų grįžtančio vandens temperatūrą.
Tuos kontūrus, kurių grįžtančio vandens temperatūra dar yra didesnė, atitinkamai prisukame. Ir taip darome tol, kol pasieksime maždaug vienodą grįžtančio vandens temperatūrą.
Niekas nenorės gaišti laiko ir važinėti ten pas jus kelis kartus. Teks pačiam pasidomėti ir pasidaryti.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko