Šildomos grindys miegamajame

Miegamasis priskiriamas prie epizodinio naudojimo patalpų, be to miegamajame labiau reikalingas vėsesnis ir šviežias oras. Dažnai juokaujame, kad šilumos dažniau reikia ne po lova, o po kaldra...
Kadangi miegamajame didžiąją patalpos dalį užims lova, tai šildomų grindų atveju stipriai sumažėja kito neuždengto grindų ploto. Tai visada reikia įvertinti. Miegamajame visai racionalu įrenginėti radiatorių. Šiandien galima rinktis tokius kurie nekaupia dulkių, lengvai reguliuojami ir neužima daug vietos. Kai kas tai akcentuoja, kaip argumentą.

Viskas priklauso nuo patalpos šilumos nuostolių. Kitaip tariant, jeigu patalpa yra labai šalta, tai tokiu atveju grindinio šildymo nerekomenduočiau. Tačiau jeigu patalpa yra šilta, t. y. jeigu jos šilumos nuostoliai yra santykinai nedideli, tada šildomos grindys yra geriau nei radiatoriai ar konvektoriai.
Patalpos šilumos nuostolių dydis apsprendžia šildomų grindų paviršiaus temperatūros dydį. Pvz.: maksimali leistina vandens temperatūra į grindinį šildymą yra iki 50-55 C.
maksimali leistina grindų paviršiaus temperatūra gyvenamojoje zonoje yra iki maks. 29 C.
Vienu žodžiu yra taip: Jeigu patalpos šilumos nuostoliai yra nedideli ir galima užtikrinti komfortinę patalpos temperatūrą su vandens temperatūrą maks. iki 35-40 C, tada grindinis šildymas yra labai gerai. Čia turima galvoje skaičiuojamąją lauko oro temperatūrą (priklausomai nuo regiono nuo -20 C iki -23 C).
Jeigu patalpos nuostoliai tokie dideli, kad reikia grindinio šildymo vandens temperatūros > 45 C, tada grindų paviršiaus temperatūra bus aukštoka ir miegoti nebus komfortiška.
Kadangi atsigulęs žmogus būna gana žemai netoli grindų (apie 0,5-0,7 m), tai bus labai jaučiama grindų skleidžiama šiluma (net karštis).
O kada grindų paviršiaus temperatūra būna nedidelė (< 24-25 C), tada ta skleidžiama šiluma taip nesijaučia ir miegojimas gaunamas komfortiškesnis.
Grindinis šildymas skleidžia maždaug pusę šilumos spinduliavimo būdu (kaip saulės infraraudonieji spinduliai), o kitą pusę atiduoda kylančiu nuo jų šilto oro srautu.
Kadangi grindų plotas didelis ir temperatūra nedidelė, tai ir tas kylantis oro srautas yra labai silpnas ir nedidelis, netgi dulkių nelabai kelia (aišku, drėgno patalpos valymo tai neatšaukia). Palyginus su radiatoriais, kurie didžiąją savo šilumos dalį skleidžia būtent šilto oro srautu (priklausomai nuo radiatorių tipo apie 70-85 proc.), tai netgi matosi ant sienos virš radiatoriaus pajuodavimai nuo dulkių. Konvektoriai visą savo šilumą atiduoda praktiškai tik šilto oro srautu (85-98 proc.). Taigi, radiatoriai ir konvektoriai kaip tik intensyviai kelia į orą dulkes ir jas išmaišo visoje patalpoje.
Miegamajame man asmeniškai geriausia grindų danga yra medinės parketlentės. Jų storis negali viršyti 14 mm. Tai yra viršutinė storumo riba, stengiantis nesumažinti grindinio šildymo efektyvumo.
Oras šildymo sezono metu bus labai sausas ar su radiatoriais, ar su grindiniu šildymu. Taigi, be vėdinimo ar oro drėkintuvo apsieiti būtu nehigieniška bet kokiu atveju.

Šildomos grindys yra labai komfortiška, tinka bet kuriame kambaryje. Grindų danga gali būti bet kokia (plytelės, linoleumas, parketas), svarbiausia kad gamintojas nurodytų tinkamumą šildomoms grindims. Taip pat svarbu, kad šildančio vandens padavimas į grindis būtų reguliuojamas (pagal pvz. lauko temperatūrą, ar nustatant konkrečią jo temperatūrą, ar reguliuojant pagal patalpos temperatūrą).