Šildomų grindų įrengimo kaštai

Šildymo ekonomija pasiekiama kai patalpas galima sušildyti žemesnėmis temperatūromis sistemoje. Tai galima pasiekti, kai paduodama temperatūra į šildymo sistemą kontroliuojama ir ribojama pagal poreikį. Taip neperkaitinama sistema. Tokios priemonės būtinos kiekvienoje tiek radiatorinėje, tiek mišrioje sistemoje.
Šildomų grindų sistemos dirba žemesniais parametrais, todėl sąnaudos mažesnės.

Šildomų grindų sistemą galima naudoti su bet kuriuo šilumos energijos šaltiniu.
Tam reikalui nėra jokios būtinybės keisti katilo.
Šildomų grindų sistemai reikalingi tam skirti temperatūros žeminimo ir cirkuliaciją užtikrinantys mazgai. Taip jūs sėkmingai galėtumėte naudoti turimus energijos šaltinius.
Tiesa kieto kuro katilui reikalinga akumuliacinė talpa, kuri kompensuoja katilo generuojamą šilumos energiją, kurios tuo metu nereikia grindims.
Labai efektyviai ir taupiai galima naudoti šilumos tinklų energiją. Tik tuomet taip pat reikėtų naudoti tam skirtus mazgelius.

Į visus klausimus turėčiau atsakyti labiau neigiamai.
Grindinio šildymo ekonomija lyg ir turėtų susidaryti dėl tų jutiminių laipsnių skirtumo, bet, kai palygini su radiatorine šildymo sistema, tai reikėtų įvertinti papildomus grindinio šildymo nuostolius į apačią. Jeigu tai grindinis šildymas ant grunto, tai ta ekonomija gali gerokai sumažėti arba net visai susikompensuoti, o jeigu tai yra virš kitų gyvenamųjų patalpų, tada priklauso, kaip žiūrėsi - ta ekonomija gali būti šiek tiek mažesnė.
Šilumos kiekis sunaudojamas patalpų šildymui ar radiatorine ar grindine šildymo sistema yra praktiškai vienodas ir priklauso nuo atitvarų ir kt. šilumos nuostolių. Vis tiek reikia atnešti tam tikrą skaičių kW ir kWh.
Taigi, ekonomija tiesiogiai priklauso nuo šilumos kainos.
Teoriškai ekonomiškiausias šilumos šaltinis yra malkos, kurias pats pasiruoši - susiskaldai ir susikapoji. Jeigu perki jau skaldytas malkas, tai šilumos kaina prilygsta gamtinių dujų kainai.
Vienas iš pigiausi šilumos šaltinių šiuo metu yra šilumos tinklai. Po to eina dujos, medžio briketai ir granulės ir šilumos siurbliai. Visi šie šilumos šaltiniai (kuro rūšys) pagal savo kainą sukasi labai panašiai tame pačiame lygyje.
Kitas klausimas, kiek reikės investuoti į taip vadinamą katilinės įrengimą.
Čia jau pirmauja šilumos siurbliai. Žymiai pigiau kainuotų dujinė katilinė ir šilumos mazgelis.
Taigi pačios sistemos - grindinio šildymo įrengimo kaštų negalima lyginti su katilinės įrengimo kaštais ar su šilumos energijos kaina eksploatacijoje.
Grindinio šildymo įrengimą galima lyginti tik su kita šildymo sistema (pvz. radiatorine). Aišku, jeigu įsirengsi orinį šildymą vien tik taip vadinamais kondicionieriais, tai teks tada lyginti bendrą šildymo sistemos ir katilinės įrengimo kainą. Tačiau orinis šildymas turi visokių higieninių trūkumų.
O dėl tolygaus šilumos paskirstymo grindinis šildymas yra labai arti idealaus.
Taigi įrengiant grindinį šildymą yra nušaunami du zuikiai. Vieną jau paminėjau, o antrasis yra, kad galima panaudoti gana žemą vandens temperatūrą, kas yra labai gerai šilumos siurblių ir dujinių kondensacinių katilų efektyvumui.
Grindinis šildymas taip pat sutaupys kelis procentus ir nuo kieto kuro ir nuo šilumos tinklų naudojimo, nes dėl žemesnių temperatūrų bus mažesni šilumos trasų ir linijų nuostoliai. Taip pat, palyginus su radiatoriniu šildymu, patalpose bus geresnis temperatūrų pasiskirstymas ir šiokia tokia ekonomija dėl jutiminių mažesnių laipsnių. tai gal bus 1 C, gal būt 2 C, priklauso nuo patalpų atitvarų varžos.
Galbūt galima galvoti apie 5 proc. sutaupymo.
Tačiau yra kitas aspektas, kad žmogus dėl savo prigimtinių savybių gali pastebėti skirtumą tik nuo 4-5 proc. Tik tada jis pajaučia kažkokį skirtumą.
Taigi, viskas svyruoja, kaip mokslininkai sako, paklaidų ribose.
Ir jeigu kas nors deklaruoja 10-15 proc. ir daugiau, vadinasi, yra lyginamos nesulyginamos sąlygos. Gal žmogus, įrengdamas grindinį šildymą, tuo pačiu metu apšiltino atitvaras, gal langus pasikeitė? Gal dar ką nors papildomai padarė, kad sutaupytų. Ir pan.