Gaukite pasiūlymus
iš 89 specializuotų įmonių Šildymo sistemų montavimas ir priežiūra
Karšto vandens cirkuliacija
Klausimas:
Ar karšto vandens recirkuliacija rankšluoščių džiovintuvu kondensaciniame dujiniame katile su mažu integruotu boileriu (20-50 L) labai išdidina energijos suvartojimo kaštus lyginant su kombinuoto gyvatuko (žiemą - termofikatas, vasara - elektra) energijos kaštais? Jeigu maišytuvas yra 10 m atstumu nuo katilo, gal labiau apsimoka recirkuliuoti karštą vandenį tik apšiltintame vamzdyne, o gyvatuką daryti kombinuotą nuo termofikato? Gal recirkuliacijos išvis neverta daryti 10 m atstumui? Ar katilo ilgaamžiškumui recirkuliacija daro neigiamą įtaką?
Komentarai:
Didžiausia techninė klaida cirkuliacinę liniją jungti kartu per gyvatukus, ar vonios radiatorius. Cirkuliacinę liniją komfortui užtikrinti galite įsirengti tik svarbu gerai izoliuoti vamzdžius. O vonios radiatorių jungti tik prie šildymo sistemos su vasaros kombinacija elektra. Pastovi karšto vandens recirkuliacija visada sužadina katilo įsijungimą, nes nedideliame boileryje pakrenta temperatūra. Todėl cirkuliacinį siurbliuką reikia valdyti su "taimeriu".
Aurimas Jančaitis, UAB „IDEATHERM“
Recirkuliaciją jungti prie mažos talpos 20-50 l karšto vandens šildytuvo nerekomenduojama.
Karšto vandens šildytuvas labai greitai ataušinamas, todėl katilas turi dažnai persijungti į karšto vandens ruošimo režimą ir pašildyti atvėsusį karšto vandens šildytuvą.
Tai nėra gerai pačiam katilui, degikliui dėl ilgaamžiškumo sumažėjimo, be to ženkliai padidina kuro sąnaudas. Kiek, konkrečiai, priklauso nuo konkrečios sistemos.
Žymiai geriau ir ekonomiškiau cirkuliuoti šildymo sistemos vandenį (termofikatą) per vonios radiatorių, nes tada gaunasi žemesnė vandens temperatūra ir, atitinkamai, mažiau nuostolių ir mažiau kuro sąnaudų. Šioks toks nepatogumas atsiranda nešildymo sezono metu. tada reikia šildyti elektriniu šildymo elementu. Tai šiek tiek brangoka. Jeigu kaip nors galima apsieiti šiltuoju metų laiku be vonios radiatoriaus šilumos, tada šis variantas yra idealus. Aiškų, galima varijuoti džiovintuvo temperatūrą ir šildyti tik tada, kai reikia, o kitą laiką nešildyti. Tada elektros sąnaudos tampa priimtinomis. Be to, katilo darbui tai nedaro jokios neigiamos įtakos. Aišku, išskyrus, kai vasarą užsukama visa šildymo sistema ir katilas šildo vien tik vonios radiatorių.
Paprastai, kritinis atstumas, kada verta galvoti apie karšto vandens cirkuliaciją yra apie 8 m nuo karšto vandens šildytuvo. Teoriškai, jau 10 m reikėtų karšto vandens cirkuliacijos linijos. Be to karšto vandens cirkuliacijos linija labai padidina kuro sąnaudas, nes gerokai vėsina karšto vandens šildytuvą, ypač nedidelio tūrio. Tokiais atvejais minimalus tūri turėtų prasidėti nuo 75-100 l.
Reikia kaip nors išsisukti nuo karšto vandens cirkuliacijos linijos arba susitaikyti su ilgesniu karšto vandens iš čiaupo laukimu. Jeigu nėra galimybės susitaikyti su tuo, tai galima tik įsirengti cirkuliacinį vamzdyną (trečią vamzdį karšto vandens cirkuliacijai) ir jo neprijungti prie karšto vandens šildytuvo. Pagyventi, pabandyti. Ir jeigu neįmanoma apsieiti be karšto vandens cirkuliacijos linijos, tai ją galima prisijungti jau po viso įrengimo, įrengiant karšto vandens cirkuliacijos siurbliuką. Taip galima sumažinti įrengimo kaštus.
Karšto vandens šildytuvas labai greitai ataušinamas, todėl katilas turi dažnai persijungti į karšto vandens ruošimo režimą ir pašildyti atvėsusį karšto vandens šildytuvą.
Tai nėra gerai pačiam katilui, degikliui dėl ilgaamžiškumo sumažėjimo, be to ženkliai padidina kuro sąnaudas. Kiek, konkrečiai, priklauso nuo konkrečios sistemos.
Žymiai geriau ir ekonomiškiau cirkuliuoti šildymo sistemos vandenį (termofikatą) per vonios radiatorių, nes tada gaunasi žemesnė vandens temperatūra ir, atitinkamai, mažiau nuostolių ir mažiau kuro sąnaudų. Šioks toks nepatogumas atsiranda nešildymo sezono metu. tada reikia šildyti elektriniu šildymo elementu. Tai šiek tiek brangoka. Jeigu kaip nors galima apsieiti šiltuoju metų laiku be vonios radiatoriaus šilumos, tada šis variantas yra idealus. Aiškų, galima varijuoti džiovintuvo temperatūrą ir šildyti tik tada, kai reikia, o kitą laiką nešildyti. Tada elektros sąnaudos tampa priimtinomis. Be to, katilo darbui tai nedaro jokios neigiamos įtakos. Aišku, išskyrus, kai vasarą užsukama visa šildymo sistema ir katilas šildo vien tik vonios radiatorių.
Paprastai, kritinis atstumas, kada verta galvoti apie karšto vandens cirkuliaciją yra apie 8 m nuo karšto vandens šildytuvo. Teoriškai, jau 10 m reikėtų karšto vandens cirkuliacijos linijos. Be to karšto vandens cirkuliacijos linija labai padidina kuro sąnaudas, nes gerokai vėsina karšto vandens šildytuvą, ypač nedidelio tūrio. Tokiais atvejais minimalus tūri turėtų prasidėti nuo 75-100 l.
Reikia kaip nors išsisukti nuo karšto vandens cirkuliacijos linijos arba susitaikyti su ilgesniu karšto vandens iš čiaupo laukimu. Jeigu nėra galimybės susitaikyti su tuo, tai galima tik įsirengti cirkuliacinį vamzdyną (trečią vamzdį karšto vandens cirkuliacijai) ir jo neprijungti prie karšto vandens šildytuvo. Pagyventi, pabandyti. Ir jeigu neįmanoma apsieiti be karšto vandens cirkuliacijos linijos, tai ją galima prisijungti jau po viso įrengimo, įrengiant karšto vandens cirkuliacijos siurbliuką. Taip galima sumažinti įrengimo kaštus.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko
