Gaukite pasiūlymus
iš 90 specializuotų įmonių Šildymo sistemų montavimas ir priežiūra
Naudojami vamzdžiai jungiant dujinį katilą
Klausimas:
Koks vamzdynas ir kodėl yra geriausias kondensacinio dujinio katilo pajungimui prie šildymo sistemos? Suprantama už katilinės ribų link kolektorių bus judama su daugiasluoksniais, tad klausimas čia yra apie artimąją armatūrą. Tenka girdėti, jog galima išsisukti su daugiasluoksniais vamzdžiais, kurių charakteristikos kaip ir leidžia tai daryti, tačiau nuogąstaujama, jog "o kas nutiks, jei nesuveiks katilo apsaugos mechanizmas ir susidursime su aukštom temperatūrom" ir taip pat teigiama, jog lengviau yra laikytis išsiplėtimo indui (jei poreikis jam yra) ant standesnio vamzdžio, nors aišku vienaip ar kitaip jam privalus atskiras pritvirtinimas. Naudojamas aišku ir senamadiškas juodasis plienas, tačiau nuogąstaujama, jog su juo kiek sunku dirbti. Taip pat yra presuojamas plienas, bei variniai vamzdžiai, tačiau sakoma, jog variniai vamzdžiai yra per brangu? Norėtųsi išgirsti aplamai, kas priimtina šiais laikais ir kas ne, bei kodėl.
Komentarai:
Atsakymas būtų toks, kad, jeigu egzistuoja visos išvardintos vamzdynų medžiagų rūšys, vadinasi galima jungtis jais visais.
Kitas klausimas - kainos ir ilgaamžiškumo klausimas.
Dėl katilo vandens temperatūros. Paprastai dujiniai katilai turi ne vieną savo šildymo vandens temperatūrinę apsaugą, kitaip tariant termostatą.
Pirmiausia, reikiamą katilo vandens temperatūrą reguliuoja katilo valdiklis elektroniškai per katilo vandens temperatūros jutiklį arba per "darbinį" termostatą. Jo maksimali galima temperatūra būna (priklausomai nuo gamintojo ir šalies) 80 -85 -90 laipsnių. Po to, dar yra apsauginis arba perkaitimo termostatas. Jo suveikimo temperatūra, priklausomai nuo šalies ir gamintojo būna 95 -100 -105 -110 -115 arba 120 laipsnių. Buitiniuose nedideliuose (kondensaciniuose) katiluose ta maksimali temperatūra dažniausiai siekia tik 105 laipsnius. Dar gali būti tarpinis tarp tų dviejų temperatūrų elektroninis apsauginis perkaitimo termostatas.
Taigi, tikimybė, kad dujinio katilo vandens temperatūra viršys 100 laipsnių yra labai nedidelė, priešingai nei kieto kuro katiluose, kuriems rekomenduojama naudoti tik metalinius vamzdžius (juodo plieno, presuojamo plieno, varinius).
Dujinių katilų aprišimui praktiškai galima naudoti visas vamzdžių rūšis.
Čia jau lemia kaina ir reikalingas spec. įrankių kiekis.
Pigiausi vamzdžiai - tai polipropileniniai, taip vadinami "virinami" vamzdžiai. Trūkumai - mažiausiai atsparūs aukštai temperatūrai. Jau virš 80-90 laipsnių jų stiprumas ir ilgaamžiškumas labai sumažėja. Jų negalima ilgai laikyti 100 ir daugiau laipsnių temperatūroje - jie deformuojasi. Antra - reikia turėti virinimo įrankį ir šiokių tokių įgūdžių. trečia, kadangi jų sienelių storis yra pats didžiausias, tai norint turėti pakankamo pralaidumo vidinį skersmenį, išorinis skersmuo gaunasi gana didelis. Daug kam tai yra neleistina ir nepatogu. Ketvirta - vamzdžių negalima lankstyti, reikia atlikti daug jungčių, norint išvinguriuoti vamzdžius. Dar šie vamzdžiai pasižymi dideliu temperatūriniu pailgėjimu, juos netinkamai pritvirtinus, jie gali įvairiai išsilankstyti kaip jūros bangos, padidėjus temperatūrai. Ilgaamžiškumas labai priklauso nuo temperatūros. Aukštesnėms temperatūroms - iki 25 metų.
Toliau eitų daugiasluoksniai vamzdžiai. Jų temperatūrinis atsparumas (garsių gamintojų, ne kiniečių) - trumpalaikiai iki 110 laipsnių. Maksimali darbinė ilgalaikė - 95 laipsniai. Jų klijai, kurie sujungia aliuminio ir polietileno sluoksnius, lydosi > 130 laipsnių temperatūroje. Privalumas - juos galima lankstyti, tai dažnai pakanka tik dviejų jungčių - prie katilo ir prie kolektoriaus. Paprastai juos jungia presuojamomis jungtimis, vadinasi reikia preso. Tačiau yra plačiai naudojamos ir srieginės užveržiamos jungtys, vadinasi nebereikia spec. įrankių. Jų sienelės santykinai nėra storos - prie katilo aprišimo naudojamų skersmenų D25-26, D 32 mm - tik 3 mm. Tai vamzdžiai neužima daug vietos. Pagal kainos ir stiprumo bei ilgaamžiškumo santykį - tai vieni iš populiariausių vamzdžių. Ilgaamžiškumas - > 50 metų.
Sekantys - plonasieniai tikslieji presuojami plieniniai vamzdžiai. Jų sistemos kaina nebloga, panašiai, kaip daugiasluoksnių vamzdžių, bet jiems sumontuoti reikia daugiau darbo. Jie taip pat yra nelankstomi ir jiems reikia daug presuojamų jungčių. Natūraliai, reikia preso. Jų sienelės yra vienos iš ploniausių - tik 1,2 -1,5 mm. Mechaniškai tvirti. Sistemos atsparumą temperatūrai lemia tik jungtyse naudojamos tarpinės. Paprastai jos skirtos iki 115-120 laipsnių. Aišku, yra aukštoms temperatūroms skirtų tarpinių. Tada jos atlaiko iki 150-190 laipsnių. Ilgaamžiškumas panašus kaip daugiasluoksnių vamzdžių - garantuotas >50 metų.
Variniai vamzdžiai - šiuo metu brangiausias pasirinkimas. Bet kam reikia grožio ir nepralenkiamo ilgaamžiškumo, tai renkasi varinių vamzdžių sistemas. Jos yra dvi - lituojamos ir presuojamos. Patys vamzdžiai paprastai nelankstomi, taigi reikia daug jungčių. Lituojama sistema yra pati patvariausia. Nors teoriškai ji skirta tik iki 120 laipsnių, bet turėkime galvoje, kad minkštasis lydmetalis, naudojamas lituojamuose sujungimuose lydosi prie 200-240 laipsnių. Varis atsparus korozijai ir mechaniškai pakankamai stiprus. Bet visa tai kainuoja. Ilgaamžiškumas - laikoma, kad apie 200 metų, ir daugiau.
Kitas klausimas - kainos ir ilgaamžiškumo klausimas.
Dėl katilo vandens temperatūros. Paprastai dujiniai katilai turi ne vieną savo šildymo vandens temperatūrinę apsaugą, kitaip tariant termostatą.
Pirmiausia, reikiamą katilo vandens temperatūrą reguliuoja katilo valdiklis elektroniškai per katilo vandens temperatūros jutiklį arba per "darbinį" termostatą. Jo maksimali galima temperatūra būna (priklausomai nuo gamintojo ir šalies) 80 -85 -90 laipsnių. Po to, dar yra apsauginis arba perkaitimo termostatas. Jo suveikimo temperatūra, priklausomai nuo šalies ir gamintojo būna 95 -100 -105 -110 -115 arba 120 laipsnių. Buitiniuose nedideliuose (kondensaciniuose) katiluose ta maksimali temperatūra dažniausiai siekia tik 105 laipsnius. Dar gali būti tarpinis tarp tų dviejų temperatūrų elektroninis apsauginis perkaitimo termostatas.
Taigi, tikimybė, kad dujinio katilo vandens temperatūra viršys 100 laipsnių yra labai nedidelė, priešingai nei kieto kuro katiluose, kuriems rekomenduojama naudoti tik metalinius vamzdžius (juodo plieno, presuojamo plieno, varinius).
Dujinių katilų aprišimui praktiškai galima naudoti visas vamzdžių rūšis.
Čia jau lemia kaina ir reikalingas spec. įrankių kiekis.
Pigiausi vamzdžiai - tai polipropileniniai, taip vadinami "virinami" vamzdžiai. Trūkumai - mažiausiai atsparūs aukštai temperatūrai. Jau virš 80-90 laipsnių jų stiprumas ir ilgaamžiškumas labai sumažėja. Jų negalima ilgai laikyti 100 ir daugiau laipsnių temperatūroje - jie deformuojasi. Antra - reikia turėti virinimo įrankį ir šiokių tokių įgūdžių. trečia, kadangi jų sienelių storis yra pats didžiausias, tai norint turėti pakankamo pralaidumo vidinį skersmenį, išorinis skersmuo gaunasi gana didelis. Daug kam tai yra neleistina ir nepatogu. Ketvirta - vamzdžių negalima lankstyti, reikia atlikti daug jungčių, norint išvinguriuoti vamzdžius. Dar šie vamzdžiai pasižymi dideliu temperatūriniu pailgėjimu, juos netinkamai pritvirtinus, jie gali įvairiai išsilankstyti kaip jūros bangos, padidėjus temperatūrai. Ilgaamžiškumas labai priklauso nuo temperatūros. Aukštesnėms temperatūroms - iki 25 metų.
Toliau eitų daugiasluoksniai vamzdžiai. Jų temperatūrinis atsparumas (garsių gamintojų, ne kiniečių) - trumpalaikiai iki 110 laipsnių. Maksimali darbinė ilgalaikė - 95 laipsniai. Jų klijai, kurie sujungia aliuminio ir polietileno sluoksnius, lydosi > 130 laipsnių temperatūroje. Privalumas - juos galima lankstyti, tai dažnai pakanka tik dviejų jungčių - prie katilo ir prie kolektoriaus. Paprastai juos jungia presuojamomis jungtimis, vadinasi reikia preso. Tačiau yra plačiai naudojamos ir srieginės užveržiamos jungtys, vadinasi nebereikia spec. įrankių. Jų sienelės santykinai nėra storos - prie katilo aprišimo naudojamų skersmenų D25-26, D 32 mm - tik 3 mm. Tai vamzdžiai neužima daug vietos. Pagal kainos ir stiprumo bei ilgaamžiškumo santykį - tai vieni iš populiariausių vamzdžių. Ilgaamžiškumas - > 50 metų.
Sekantys - plonasieniai tikslieji presuojami plieniniai vamzdžiai. Jų sistemos kaina nebloga, panašiai, kaip daugiasluoksnių vamzdžių, bet jiems sumontuoti reikia daugiau darbo. Jie taip pat yra nelankstomi ir jiems reikia daug presuojamų jungčių. Natūraliai, reikia preso. Jų sienelės yra vienos iš ploniausių - tik 1,2 -1,5 mm. Mechaniškai tvirti. Sistemos atsparumą temperatūrai lemia tik jungtyse naudojamos tarpinės. Paprastai jos skirtos iki 115-120 laipsnių. Aišku, yra aukštoms temperatūroms skirtų tarpinių. Tada jos atlaiko iki 150-190 laipsnių. Ilgaamžiškumas panašus kaip daugiasluoksnių vamzdžių - garantuotas >50 metų.
Variniai vamzdžiai - šiuo metu brangiausias pasirinkimas. Bet kam reikia grožio ir nepralenkiamo ilgaamžiškumo, tai renkasi varinių vamzdžių sistemas. Jos yra dvi - lituojamos ir presuojamos. Patys vamzdžiai paprastai nelankstomi, taigi reikia daug jungčių. Lituojama sistema yra pati patvariausia. Nors teoriškai ji skirta tik iki 120 laipsnių, bet turėkime galvoje, kad minkštasis lydmetalis, naudojamas lituojamuose sujungimuose lydosi prie 200-240 laipsnių. Varis atsparus korozijai ir mechaniškai pakankamai stiprus. Bet visa tai kainuoja. Ilgaamžiškumas - laikoma, kad apie 200 metų, ir daugiau.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko
Puiku, kad turite teisingų pastebėjimų. Daugiasluoksnis vamzdis tinka katilo aprišimui, taip pat ir PPR lituojamas vamzdynas. Juodo metalo vamzdyno nerekomenduočiau dėl korozijos ir susidarančių apnašų, o taip pat ir montavimo kaina bus didesnė, nes vamzdyną juodo metalo reikia arba sriegti arba virinti, tas užima daugiau laiko, nei montuojant presuojamu plienu, variu ar daugiasluoksniu vamzdžiu. Arkinis vamzdynas brangiau.
