Gaukite pasiūlymus
iš 90 specializuotų įmonių Šildymo sistemų montavimas ir priežiūra
Šildymo būdas senos statybos mediniam namui
Klausimas:
Mane domina koks šildymo būdas labiausiai tiktų senos statybos mediniam namui, apšiltintam 5 cm storio vatos sluoksniu. Šildomas plotas būtų apie 80 m2, patalpų skaičius 8, langų plotas apie 12 m2, grindys medinės ir nešiltintos. Šiuo metu naudojamas šildymo būdas radiatoriai (skardiniai), kuras - malkos. Namas yra Marijampolės mieste. Kokia būtų rekomenduojamos įrangos ir jos sumontavimo orientacinė kaina? Ar verta montuoti šildymo sistemą su oras – vanduo šilumos siurbliu?
Komentarai:
Čia klausimas išsiskiria į dvi dalis.
1. Kokios būtų eksploatacinės išlaidos už kurą/energiją šildymui?
2. Kiek kainuotų pats šildymo katilinės ir sistemos įrengimas?
Atsakant į pirmą klausimą, pagal pigumą brangumo link kuro/energijos rūšys išsidėstytų maždaug taip:
pigiausia - malkinė mediena, kurią reikėtų pačiam susipjauti ir susiskaldyti, po to - maždaug po lygiai (su labai nedideliais skirtumais) - jau skaldytos malkos, dujinis šildymas, šilumos siurbliai, briketai, granulės, anglys ir pan. Dar sekantis laiptelis būtų - skystas kuras ir elektrinis šildymas.
Taigi, tie, kurie nebenori nuolatinio darbo su malkomis, briketais ir granulėmis arba anglimis ir durpėmis, nes reikia skirti patalpą kurui susikrauti, dulkinti, purvintis ir smardintis, be to, nuolat valyti katilą ir dūmtraukį.
Tada lieka pati švariausia ir mažiausiai rūpesčių sukelianti alternatyva - dujinis šildymas arba šildymas šilumos siurbliu.
Jeigu gamtinių dujų nėra, tai lieka šilumos siurbliai. Yra dar variantas - suskystintos dujos, bet čia yra niuansų. Balionai grupėmis po kelis gali būti tik lauke. Suskystintas dujas sudaro propano ir butanoo mišinys. Vadinasi, prie didelio minuso, skysta dujų dujų frakcija sunkiai garuoja, ypač butanas. Reikalingas tik propanas. O tokios dujos jau kainuoja daugiau. Nors pačiam nereikia keisti ir vežti balionų, bet viskas kainuoja. Vienu žodžiu, praktikoje išeina brangiau, nei teorijoje. Ir jeigu tik dujos papuola nekokybiškos, tai katilo degiklis gana greitai gali užsiteršti ir per šalčius sukelti problemų.
Antroji dalis, kiek kainuoja katilinė ir šildymo sistema.
Viena iš pigiausių variantų - susistatyti elektrinius radiatorius ir šildytis elektra. Tik čia išlenda pirmasis klausimas, kad šildytis elektra kainuoja maždaug 2,5-3 kartus brangiau, nei su dujomis ar šilumos siurbliu.
Šilumos siurbliai paprastai būna - oras-oras (taip vadinami kondicionieriai) - pigiausias variantas, bet karštą vandenį reikės šildytis tiesiog elektra, kaip elektrinį radiatorių.
Oras-vanduo - dabar populiariausias variantas, nes pigiau, nei gruntas-vanduo, nes nereikia brangių gręžinių ar grunto kolektoriaus.
Kadangi šilumos siurblių efektyvumo koeficintas (COP) tiesiogiai priklauso nuo temperatūrų skirtumo (šildymo sistemos vandens - šilumos šaltinio temperatūra), tai, kuo mažesnis tas skirtumas, tuo COP didesnis.
Vadinasi, reikia kaip įmanoma sumažinti šildymo sistemos vandens temperatūrą.
Jeigu radiatoriai maži, tai jų temperatūra gali siekti 80-90 C, jeigu tai grindys - tada 35-40 C.
Jeigu šilumos šaltinis lauko oras - tai jo vidutinė temperatūra sezono metu gali būti mapie 0 C, per šalčius - iki -20 C. Jeigu tai yra gruntas - tai laikoma, kad jo temperatūra bus apie 0 C, nes gruntas aplink gręžinius ar vamzdžius atšaldomas, nes iš jo imama šiluma.
Taigi, gruntas-vanduo šilumos siurbliai turi privalumus: jų COP yra didesnis iki 10-20 proc., ir jie išduoda savo galingumą, nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros. Tačiau brangu - reikia įrenginėti gręžinius arba lauko grunto kolektorių.
Oras-vanduo, kai lauko temperatūra apie 0 C, tai COP priartėja prie gruntas-vanduo.
O tokia temperatūra būna 80 proc. ir ilgiau šildymo sezono, nedidelė minusinė temperatūra būna iki mėnesio, o didelis minusas būna vidutiniškai 5 paras, o būna daug žiemų, kad visai nebūna didelio minuso.
Todėl dabar populiariqaisuias pasirinkimas yra oras-vanduo šilumos siurbliai.
Jūsų aprašytu konkrečiu atveju reikėtų apie 65 w/m2 galios, + 1 kW karštam vandeniui. Vadinasi iš viso reikėtų apie 6-6,5 kW galios šilumos siurblio.
Norint pažeminti šildymo sistemos vandens temperatūrą, visiškai nebūtina įrenginėti įildomų grindų. Tačiau radiatorius teks pakeisti maždaug tris kartus galingesniais. Žodžiu radiatoriai turėtų būti toki dydžio, kad per šalčius jų maks. vandens temperatūra neviršytų 40-45 C. Gali tekti padidinti vamzdynu skersmenį, nes reikalingas šiek tiek (kokius 2 kartus) didesnis vandens srautas, nes temperatūrų skirtumas bus mažesnis.
Šilumos siurblių galia gerokai krenta, žemėjant lauko oro temperatūrai. Tačiau, dabar šilumos siurblių kompresoriai yra moduliuojami, tai reiškia, kad jie padidina savo apsisukimus iki maksimalių, kai reikia daugiau galios. Turiu galvoje, kad deklaruojama šilumos siurblio galia yra nominali, tačiau jis gali duoti daugiau - iki maksimalios. Tokiu būdu per didžiausius šalčius, siurblio maksimali galia gali sudaryti apie 2/3 nuo deklaruojamos maks. galios. Tai nėra jokia bėda, nes visuose oras-vanduo šilumos siurbliuose turi būti viduje įmontuoti el. šildymo elementai (el. tenai), kuriais per šalčius siurblys priduria prie savo kompresoriaus trūkstamos galios. Kadangi didieji šalčiai netrunka ilgiau kaip 5 paras, tai yra priimtina nedidelė kaina.
1. Kokios būtų eksploatacinės išlaidos už kurą/energiją šildymui?
2. Kiek kainuotų pats šildymo katilinės ir sistemos įrengimas?
Atsakant į pirmą klausimą, pagal pigumą brangumo link kuro/energijos rūšys išsidėstytų maždaug taip:
pigiausia - malkinė mediena, kurią reikėtų pačiam susipjauti ir susiskaldyti, po to - maždaug po lygiai (su labai nedideliais skirtumais) - jau skaldytos malkos, dujinis šildymas, šilumos siurbliai, briketai, granulės, anglys ir pan. Dar sekantis laiptelis būtų - skystas kuras ir elektrinis šildymas.
Taigi, tie, kurie nebenori nuolatinio darbo su malkomis, briketais ir granulėmis arba anglimis ir durpėmis, nes reikia skirti patalpą kurui susikrauti, dulkinti, purvintis ir smardintis, be to, nuolat valyti katilą ir dūmtraukį.
Tada lieka pati švariausia ir mažiausiai rūpesčių sukelianti alternatyva - dujinis šildymas arba šildymas šilumos siurbliu.
Jeigu gamtinių dujų nėra, tai lieka šilumos siurbliai. Yra dar variantas - suskystintos dujos, bet čia yra niuansų. Balionai grupėmis po kelis gali būti tik lauke. Suskystintas dujas sudaro propano ir butanoo mišinys. Vadinasi, prie didelio minuso, skysta dujų dujų frakcija sunkiai garuoja, ypač butanas. Reikalingas tik propanas. O tokios dujos jau kainuoja daugiau. Nors pačiam nereikia keisti ir vežti balionų, bet viskas kainuoja. Vienu žodžiu, praktikoje išeina brangiau, nei teorijoje. Ir jeigu tik dujos papuola nekokybiškos, tai katilo degiklis gana greitai gali užsiteršti ir per šalčius sukelti problemų.
Antroji dalis, kiek kainuoja katilinė ir šildymo sistema.
Viena iš pigiausių variantų - susistatyti elektrinius radiatorius ir šildytis elektra. Tik čia išlenda pirmasis klausimas, kad šildytis elektra kainuoja maždaug 2,5-3 kartus brangiau, nei su dujomis ar šilumos siurbliu.
Šilumos siurbliai paprastai būna - oras-oras (taip vadinami kondicionieriai) - pigiausias variantas, bet karštą vandenį reikės šildytis tiesiog elektra, kaip elektrinį radiatorių.
Oras-vanduo - dabar populiariausias variantas, nes pigiau, nei gruntas-vanduo, nes nereikia brangių gręžinių ar grunto kolektoriaus.
Kadangi šilumos siurblių efektyvumo koeficintas (COP) tiesiogiai priklauso nuo temperatūrų skirtumo (šildymo sistemos vandens - šilumos šaltinio temperatūra), tai, kuo mažesnis tas skirtumas, tuo COP didesnis.
Vadinasi, reikia kaip įmanoma sumažinti šildymo sistemos vandens temperatūrą.
Jeigu radiatoriai maži, tai jų temperatūra gali siekti 80-90 C, jeigu tai grindys - tada 35-40 C.
Jeigu šilumos šaltinis lauko oras - tai jo vidutinė temperatūra sezono metu gali būti mapie 0 C, per šalčius - iki -20 C. Jeigu tai yra gruntas - tai laikoma, kad jo temperatūra bus apie 0 C, nes gruntas aplink gręžinius ar vamzdžius atšaldomas, nes iš jo imama šiluma.
Taigi, gruntas-vanduo šilumos siurbliai turi privalumus: jų COP yra didesnis iki 10-20 proc., ir jie išduoda savo galingumą, nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros. Tačiau brangu - reikia įrenginėti gręžinius arba lauko grunto kolektorių.
Oras-vanduo, kai lauko temperatūra apie 0 C, tai COP priartėja prie gruntas-vanduo.
O tokia temperatūra būna 80 proc. ir ilgiau šildymo sezono, nedidelė minusinė temperatūra būna iki mėnesio, o didelis minusas būna vidutiniškai 5 paras, o būna daug žiemų, kad visai nebūna didelio minuso.
Todėl dabar populiariqaisuias pasirinkimas yra oras-vanduo šilumos siurbliai.
Jūsų aprašytu konkrečiu atveju reikėtų apie 65 w/m2 galios, + 1 kW karštam vandeniui. Vadinasi iš viso reikėtų apie 6-6,5 kW galios šilumos siurblio.
Norint pažeminti šildymo sistemos vandens temperatūrą, visiškai nebūtina įrenginėti įildomų grindų. Tačiau radiatorius teks pakeisti maždaug tris kartus galingesniais. Žodžiu radiatoriai turėtų būti toki dydžio, kad per šalčius jų maks. vandens temperatūra neviršytų 40-45 C. Gali tekti padidinti vamzdynu skersmenį, nes reikalingas šiek tiek (kokius 2 kartus) didesnis vandens srautas, nes temperatūrų skirtumas bus mažesnis.
Šilumos siurblių galia gerokai krenta, žemėjant lauko oro temperatūrai. Tačiau, dabar šilumos siurblių kompresoriai yra moduliuojami, tai reiškia, kad jie padidina savo apsisukimus iki maksimalių, kai reikia daugiau galios. Turiu galvoje, kad deklaruojama šilumos siurblio galia yra nominali, tačiau jis gali duoti daugiau - iki maksimalios. Tokiu būdu per didžiausius šalčius, siurblio maksimali galia gali sudaryti apie 2/3 nuo deklaruojamos maks. galios. Tai nėra jokia bėda, nes visuose oras-vanduo šilumos siurbliuose turi būti viduje įmontuoti el. šildymo elementai (el. tenai), kuriais per šalčius siurblys priduria prie savo kompresoriaus trūkstamos galios. Kadangi didieji šalčiai netrunka ilgiau kaip 5 paras, tai yra priimtina nedidelė kaina.
Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko
Kadangi sena statyba ir radiatoriai - tuomet tik granulės. Jeigu galvojate apie šilumos siurblį tuomet reikės apsišiltinti namą ir pasidaryti grindinį šildymą.
Edvardas, Šildymas
